„Kai susiburia daug žmonių, išauga ir įvairių nelaimių, tarp jų ir gaisrų, tikimybė, – sako Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Kandratavičius. – Per Jonines įprasta kurti laužą, bet prieš tai būtinai reikėtų pasirūpinti ir gesinimo priemonėmis. Tiek renginių, tiek švenčių metu reikėtų paskirti ir atsakingus žmones, kurie rūpintųsi saugumu.“
Šiuo metu itin dažnai liepsnoja pievos, per sausą žolę ugnis plinta žaibiškai. Ji bet kada gali atkeliauti iki sodybų ar persimesti į miškus. Pasak A. Kandratavičiaus, nors ir palijo, bet kad degumas sumažėtų, dar reikėtų, kad lytų ne vieną savaitę. Sausros metu gaisrą gali sukelti ir numestas degtukas, neužgesinta nuorūka ar smilkti lauže likusios žarijos. Miškuose šiemet jau užregistruota 160 miško gaisrų (82,03 ha plote), iš jų 61 miško gaisras privačiuose miškuose (26,97 ha plote). Beje, 90 proc. gaisrų juose įsiplieskia dėl neatsargaus žmonių elgesio.
Artėjant šventėms, ugniagesiai dar kartą primena, kad laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Beje, tėvams patartina saugoti mažamečius vaikus, kad jie nebūtų per arti laužų.
Šašlykines, kepsnines, lauko židinius ar ugniakurus naudoti galima ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. O nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 metrai. Baigus kūrenti laužą, jį būtina kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu. Visada reikia įsitikinti, kad ugnis užgeso, o žarijos nustojo rusenti.
