Pasak muziejininkės, į Palangą atvykę poilsiautojai muziejų ir kitas lankytinas vietas prisimena tik apsiniaukus arba prasidėjus lietui. „Kitu metu laiką leidžia ant smėlio prie jūros. Nors mūsų muziejuje tikrai yra ką pamatyti ir sužinoti“, - pastebėjo V. Paluckienė.

Viename gražiausių Palangos pastatų viloje „Anapilis“ įsikūrusio muziejaus vadovė taip pat apgailestauja, kad tik praėjusių metų pabaigoje įrengta nauja ir šiuolaikiška ekspozicija liko nedaugelio pastebėta, nes šiais metais prasidėjus karantinui visų muziejų durys buvo užvertos ir bet koks jų lankymas buvo uždraustas.

Be įprastų muziejinių eksponatų šiame daug dėmesio skirta interaktyviems ekspozicijos eksponatams, kurie sužavi mažuosius lankytojus. „Būna, kad ateina vaikų ekskursijos, tai išeinantys vaikai pažada čia sugrįžti su tėvais“, - pasakoja V. Paluckienė.

Bilietas vienam asmeniui kainuoja 3 eurus, o šeimos bilieto kaina – 5 eurai.

Atostogaudavo garsenybės

Vila „Anapilis" yra viena pirmųjų Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, išlikusių iki šių dienų. Nėra žinomi nei šios vilos statybos projektai, nei architektas. Istorijos tyrinėtojai teigia, jog vila statyta XIX a. pab. (1898 m.). Šį teiginį pagrindžia pirmasis Palangos atvirukų albumas, kuriame ir buvo išspausdinta pirmoji šio pastato nuotrauka 1898 m.

Nuo pat pradžių vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Nuo jos vardo vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ (arba Zofijos) vardu. Mirus Sofijos vyrui grafui Juozapui Tiškevičiui, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vila buvo parduota Lietuvos ūkio bankui (pagrindiniai jo akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, ypatingai mėgę Palangą). Čia poilsiaudavęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės (poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.)
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę viloje įsikūrė akustinės muzikos klubas „Anapilis“ (1996 m.). Pirmaisiais klubo veiklos metais čia buvęs bene garsiausias muzikinis klubas Lietuvos pajūryje.

Unikalūs vargonai

„Anapilio“ vila savo vardą gavo jau po to, kai buvo parduota minėtiems broliams Vailokaičiams. Viena palangiškių pasakojama legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, dėl kurio iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Tiesa, šiai legendai prieštarauja nepaprastas grafienės pamaldumas.

Taip pat kalbama, kad viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš ten sklindančių vėjo vargonų skleidžiamą garsų. Yra pasakojama, jog grafienė Sofija Tiškevičienė buvusi silpnos sveikatos ir vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti.

2015 m. restauruojant vilą „Anapilis“, bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai – po du prie kiekvieno stoglangio krašto. Tai ir buvo vėjo vargonai. Jis „gaudė“ pajūrio vėjus ir skleidė neįprastus garsus, suteikdamos vilai dar daugiau paslapties.

Po restauracijos vargonų atkurti nepavyko, tačiau muziejaus lankytojai gali išgirsti interaktyvų vėjo sukeliamą garsą.

Pasakojama, kad tame pačiame bokštelyje, kuriame grafienė klausydavosi vėjo vargonų, atvykęs koncertuoti į „Anapilį“ mėgdavo apsistoti ir atlikėjas Vytautas Kernagis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)