Dosnaus sezono pradžią skelbia voveraitės
Feisbuke veikianti „Grybautojų grupės“ bendruomenė kurį laiką buvo rami ir tyliai kentėjo nieko nežadančią sausringą vasarą. Vis dėlto, kartu su liepos lietumi pasipylė ir pirmųjų laimikių nuotraukos, kurių netrukus bus tik daugiau.
Pasirodančios pirmųjų grybų nuotraukos verčia traukti pintines ir kitus grupės narius – ir ką gi jie šiandien gali rasti šalies miškuose? Didžiausia tikimybė šiomis dienomis parsinešti voveraičių, savo kelyje galima sutikti ir lepšių.
Daugiausiai grybų randama Švenčionių rajone, gausesniais radiniais giriasi ir grybavusieji Alytaus, Jonavos, Vilniaus rajonuose.
Daugkartinis Varėnoje vykstančių grybautojų varžytuvių čempionas paluknietis Vytenis Daugudis teigia, kad aktyvesnio grybų augimo dar teks palūkėti, bet neilgai.
Taigi, laukti teks neilgai – po mažiau nei dviejų savaičių bus verta išeiti apsidairyti po miškus. Vis dėlto, laukiančius grybų sezono ir ketinančius jais prekiauti, V. Daugudis nori perspėti.
„Sinoptikai dar žada karštų ir sausų laikotarpių, tai grybautojus turgininkus noriu įspėti, kad nedraskytų samanų – išdžiūva grybiena. Iš ko gyvensite, vienadieniai. O kur dar estetika“, – įspėja jis.
Grybautojai liepos mėnesį pasitiko su džiaugsmu
Liepos pradžia grybautojai Renatai Sačkovskei – džiaugsminga. Liepos 2 d. Švenčionių rajono miškuose moteriai neprireikė nė valandos ir ji jau buvo prisirinkusi didelį puodą voveraičių. Tiesa, R. Sačkovskei šiųmetinio grybavimo sezono pradžios laukimas prailgo.
„Grybavimo sezonas prasidėjo vėlokai, bet gera pradžia – pusė darbo. Orai kaip tik, kad augtų grybai. Tikiuosi, pirmas sezono atidarymas lemia, jog bus dar daugiau grybų, kurie dar džiugins Lietuvos miškus“, – optimistiškai į ateitį žiūri moteris.
Su džiaugsmu pirmuosius liepos mėnesio grybus pasitiko ir Dzūkijoje grybaujantis Žilvinas Varanauskas.
„Dar tik pradėjo dygti. Vietomis yra voveraičių. Po sausros atsigauna jau miškai ir manau, kad grybų ir uogų sezonas bus puikus. Prasidėjo palankūs orai ir po kokios savaitės visur jau turi pasirodyti gėrybių. Pas mus, Dzūkijoje, grybija atsigavo, uogos taip pat“, – džiaugiasi vyras.
Išsakytoms prognozėms paantrinti gali ir grybautojas Mindaugas Mazurevičius. Vyras tikina, kad grybavimas jam jau ilgą laiką yra mėgstamas poilsis, o sukaupta patirtis leidžia nuspėti, kada ir kiek gėrybių galima tikėtis iš miško.
„Jei dažnai lankaisi miške, pastebi, kaip keičiantis klimatui prie jo prisitaiko gamta, miškas. Matydamas pokyčius, pradedi suprasti, kada kas sužydės, sužaliuos ir tuo pačiu pasimatys grybai. Manau, po liepos 15 d. galėsime džiaugtis šiomis miško gerybėmis“, – teigia grybautojas.
Greitą grybų dygimą pranašauja krituliai
Ką apskritai vadiname grybų sezonu? Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas mikologas Jonas Kasparavičius patikslina, kad visų grybų sezonas kasmet prasideda vos tik nutirpus sniegui. Vis dėlto, šiemet grybautojai sezono pradžią pajuto tik pastarosiomis dienomis.
„Miške gyvenantys ir kasdien grybų ieškantys dzūkai sako, kad tam tikrų ženklų – specifinių kvapų ir kitokių smulkmenų, rodančių, kad tuoj pasirodys, pavyzdžiui, baravykai – esama. Ar yra panašių pastebėjimų kituose Lietuvos regionuose ir ar visuomet jie pasitvirtina, nėra visiškai aišku. Šiaip ar taip, eilinis grybautojas vargu ar pastebės kokius nors požymius“, – teigia mikologas.
Anot jo, po ilgalaikės sausros geriausias greito grybų pasirodymo požymis yra pakankamas kritulių kiekis.
„Bet nereikia tikėtis, kad sekančią dieną po pirmo „gero“ lietaus jau pasirodys taip trokštami grybai. Net ir esant pakankamam kritulių kiekiui per naktį baravykai neišauga. Kiek abejotina, ar jau daugelyje rajonų kritulių kiekis yra pakankamas“, – aiškina jis.
„Pirmiausiai grybai turėtų pasirodyti Vilniuje ir jo apylinkėse, nes čia jau kuris laikas vis palyja. To paties negalima pasakyti apie daugelį Lietuvos regionų, kur iki pastarųjų dienų vis dar tęsėsi sausra. Apie būsimą ar galimą eiliškumą tarp skirtingų Lietuvos regionų spręsti kol kas nėra galimybių“, – teigia mikologas.
Kokių vilčių gali turėti grybautojai, susidūrę su tokia sausringa vasara? J. Kasparavičius pabrėžia, kad sausra – ne gaisras. Ji tik sustabdo ir, priklausomai nuo to, kada ji nutinka, nukelia grybų derėjimą vėlesniam laikui.
„Taip, sausra sumažina grybų derlių. Bet kadangi grybų derlių nulemia ne vien tik krituliai, skirtingais metais jos įtaka grybų derliaus dydžiui būna nevienoda. Jau nekalbant apie tai, kad sausros trukmė būna skirtinga. Šiais metais dar tikrai grįšime iš miško su pilnomis pintinėmis. Galbūt ne visi, ne visur, ne su vienodomis pintinėmis. Viskas su sąlyga, kad sausros jau nebebus. O jei bus, tai vis tiek vilties neprarasim“, – šypsosi J. Kasparavičius.
