Žino, kad negalima, bet vis tiek maudosi
Vakare netoli tilto sutiktas gelbėtojas jau nurinkinėjo raudonas vėliavėles, kurios poilsiautojams praneša, jog maudytis draudžiama. „Kad nepavogtų“, – paaiškino jis ir pridūrė, kad gelbėtojų bokštelyje raudona vėliava kabos per naktį, o ryte jau bus sprendžiama, ar ją pakeisti.
Paklaustas, ar drausmino būrį žmonių, kurie jūroje maudosi kai tai daryti draudžiama, ir dar toje vietoje, kur įbesta raudona vėliava, gelbėtojas atsidūsta: „Tai yra beviltiška“.
Anot jo, suvaldyti tokią minią labai sunku, o ir įspėjimų jie neklauso. Tačiau jei kas nors nutiktų, žmonės būtų patys dėl to kalti, o jų gelbėti jis net neprivalėtų ir dėl savo paties saugumo. Jis pataria maudytis jūroje tik kai tai daryti leidžiama ir paplūdimyje budi gelbėtojai.
„Skęstančiojo gelbėjimas, skęstančiojo reikalas“, – sako ką tik iš jūros išlipęs vyras, paklaustas, kodėl maudosi, jei kaba raudona vėliava. Jūros bangomis mėgavosi ir daugiau žmonių, dalis jų buvo vaikai. Jūroje buvo nemažos bangos, todėl niekas neplaukiojo, bet šokinėjo per bangas ir dūko.
Kalbintas poilsiautojas sakė nematantis tame nieko blogo, nes juk neplaukia gilyn, yra netoli, „įbrido iki bambos“. Jo nuomone, saugotis kiekvienas turi pats ir viską reikia daryti „su protu“.
Gelbėti neprivalo
Palangos gelbėjimo stoties vadas Jonas Pirožnikas paaiškina, kad raudona vėliava iškeliama, kai bangavimas viršija 3 balus ir yra didelės srovės. Taip pat šios spalvos vėliava paplūdimiuose plevėsuotų esant didelei jūros taršai, jei jūra būtų užminuota, išsilietų nafta ir kt.
„Mes suprantame, kad žmonės atvažiavo į Palangą, ir kad nedraustume visiškai maudytis, leidžiame jiems nueiti į jūrą iki kelių. Kurie maudosi iki kelių, toli neina, nepaleidžia vaikų, juos laiko už rankos, stovi ant kranto, mirko kojas, tai viskas gerai. Bet jei kas nueina per toli, mes juos šaukiam, įspėjam, jei antrą kartą jie padaro tą patį paaiškinam, dėl ko taip darom. Sako žmogus, aš plaukikas, aš moku plaukt. Mes sakom, kad jūs rodot blogą pavyzdį kitiems poilsiautojams“, – pasakoja jis.
J. Pirožnikas teigia, kad kai pakabinta raudona vėliava, pagal visas taisykles gelbėtojas net neturi eiti gelbėti skęstančiojo, nes pats labai rizikuoja.
Jūra pavojinga visada
Baltijos jūros paplūdimiuose gali kaboti ne tik raudona vėliava, kuri įspėja, kad maudytis draudžiama, bet ir geltona, kuri praneša, jog maudytis pavojinga. Jokios kitos vėliavos čia nerasite. Kai iškelta viena iš šių vėliavų – paplūdimyje budi gelbėtojas. Jei vėliavos visai nėra – tame poste gelbėtojo nėra.
Kai kurie žmonės prisimena, kad anksčiau apie tai, jog maudytis jūroje draudžiama, pranešdavo juoda vėliava, tačiau šios spalvos nebeliko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Tuomet pasikeitė vėliavų direktyvos.
„Tarybiniais laikais juoda vėliava reiškė štormą ir kad maudytis griežtai draudžiama. Raudona reiškė, kad maudytis pavojinga, o geltona – galima. Dabar pajūryje liko tik raudona ir geltona vėliavos. Lietuvoje būna ir žalia vėliava, bet ji niekada nebūna Baltijos jūros paplūdimiuose, nes mūsų jūra visada yra pavojinga: duobės, srovės“, – pasakoja Palangos gelbėjimo stoties vadas.
Gelbėtojai paplūdimiuose budi nuo 9 valandų ryto iki 8 valandų vakaro. Prireikus jų pagalbos gyventojai gali skambinti numeriu 1509 arba 112.
J. Pirožnikas sako, kad jei žmogus ima skęsti, pirmiausiai jis turi šauktis pagalbos ir bandyti išsilaikyti ant vandens, o kiekvienas bandantis gelbėti skęstantįjį pirmiausiai turi įsivertinti, ar jam užteks jėgų ir sugebėjimų tai padaryti. Antraip mestis į bangas ir jam pačiam gali būti pražūtinga.
