Specialiosios tarnybos džiaugiasi, kad mūsų kurorto paplūdimiai bus saugesni ne tik dieną, bet ir naktį. Pagal Savivaldybės tarybos sprendimą nutarta pakeisti paplūdimių taisykles ir leisti gelbėtojams pajūryje dirbti visą parą. Palangos gelbėtojų tarnybai vadovaujantis Jonas Pirožnikas tikina, kad šis žingsnis – nemažų pokyčių pradžia.
Taryba suskilo į dvi stovyklas
Tiesa, Tarybai tvirtinant parengtą sprendimo projektą politikams kilo nemažai klausimų, o kai kurie tokiam žingsniui apskritai nepritarė.
Gelbėtojai atsiuntė Savivaldybei raštą, kuriuo informavo, jog piliečių ir specialiųjų tarnybų prašymų padėti sulaukia ne tik darbo valandomis. Skambinama ir nuo 20 iki 9 valandos (Palangoje gelbėtojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 dienos budi 8–20 val., Šventojoje – nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 15-osios postuose būna 9–20 val.). Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad yra pajėgi suformuoti papildomą komandą, kuri dirbtų ne tik darbo valandomis, bet stotyse Žvejų ir Jūros gatvėse budėtų visą parą.
Tad miesto Tarybai reikėjo pakeisti 2008-aisiais patvirtintas Palangos miesto savivaldybės paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo ir eksploatavimo bei saugaus elgesio vandenyje taisykles.
Tarybos narė Elena Kuznecova teiravosi, kodėl šis keitimas formuojamas dabar, o ne prieš skelbiant paslaugos teikimo konkursą. Eimutis Židanavičius replikavo, kad vietos politikai eilinį kartą lipa ant to paties grėblio – gerina sąlygas tada, kai konkursas jau laimėtas, ir pabrėžė, kad prie gelbėjimo stoties mėgsta būriuotis vienos politinės partijos atstovai, kurių interesas siūlyti pokyčius ir gali būti didžiausias.
Eugenijus Simutis priminė, kad niekur Europoje gelbėtojai naktimis nedirba: „Tokia darbo schema įmanoma nebent Rusijoje, ir su tuo sutiks visi Tarybos nariai, keliavę po užsienio šalių kurortus. Nemanau, kad naktinių paplūdimių situaciją pagerins Šventosios ir Palangos gelbėjimo stotyse po vieną dirbantys žmonės. Ką tas vienas gelbėtojas gali realiai padaryti, kam ir kokią pagalbą suteikti? Nebent įstengs atlikti tą pačią funkciją, kurią sugeba ir praeiviai – paskambinti bendruoju pagalbos telefonu“, – kalbėjo E. Simutis ir pridūrė, kad šis žingsnis gali būti palygintas su galimybe gelbėtojams paplūdimyje dirbti ir žiemą.
Prieš Tarybos sprendimą balsavo E. Židanavičius ir E. Simutis, o susilaikė E. Kuznecova, Edmundas Krasauskas ir Danas Paluckas. Tačiau dėl balsų „už“ persvaros sprendimas buvo patvirtintas – naktinei gelbėtojų pamainai Palangos ir Šventosios paplūdimiuose pritarta.
Mažas pokytis – didesnių pradžia
Lietuvos profesionalių gelbėtojų federacijos prezidentas ir Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas „Vakarinei Palangai“ sakė, kad darbo grafiko pratęsimo prireikė poilsiautojų ir specialiųjų tarnybų prašymu.
„Dabar gelbėjimo stotis dirba nuo 8 iki 20 valandos, postuose budime nuo 9 valandos. Tad, gavę pranešimų apie pažeidimus ar nelaimes po darbo valandų, nereaguodavome. Aš negaliu leisti gelbėtojams rizikuoti ne darbo metu, neduok Dieve, kas atsitiktų. Todėl, gavus pranešimą, iki šiol rekomenduodavome skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, – pasakoja J. Pirožnikas. – Tarp 20 val. vakaro ir 8 val. ryto gauname nemažai pranešimų: kas nors bando šokti nuo tilto, kiti plaukioja jūroje ir nuplaukia pernelyg toli, pranešama ir apie girtuoklius paplūdimyje, triukšmavimą, kabinėjimąsi. Kad Taryba patvirtino mūsų budėjimą nakties metu – džiugi naujiena visiems: ir poilsiautojams, ir specialiosioms tarnyboms. Mat iš pastarųjų gauname prašymų pagelbėti iki automobilio atgabenti nukentėjusįjį, padėti pasiekti įvykio vietą ir panašiai.“
J. Pirožnikas priminė, kad dažniausiai į pagalbą atskubantys ugniagesiai gelbėtojai ar medikai yra priversti gana toli palikti savo transporto priemonę, visą įrangą gabentis su savimi ir bėgti paplūdimiu arba tiltu. Gelbėtojai kolegoms padeda greičiau pasiekti įvykio vietą, kartais pas nelaimėlius nulekia ir vandens motociklais.
„To, kad budėtų vienas gelbėtojas, tikrai nebus – neleidžia taisyklės. Naktį budės viena operatyvinė grupė, kurioje dirba trys gelbėtojai ir vienas koordinatorius. Tiesa, kol kas neturime naktinės įrangos – reikės įsigyti prožektorių, kad galėtume ne tik važiuoti keturračiais, visureigiais, bet ir naudotis vandens motociklais. Taip pat planuojame pirkti naktinio matymo žiūronus, ateityje galbūt atsiras ir galimybė naktį stebėti paplūdimius dronu, – apie netolimus veiklos plėtros planus pasakoja gelbėtojų vadovas ir atskleidžia, jog ne viskas priklauso nuo gelbėjimo tarnybos norų – technologijos taip pat svarbios. – Tad nuo šiol, pamačius paplūdimiuose negerovių, patekus į nelaimę net ir po 20 valandos galima skambinti trumpuoju gelbėtojų pagalbos telefonu 1509 ir sulaukti pagalbos. Jeigu tai bus administracinės tvarkos pažeidimas, sulaikysime asmenį ir perduosime policijai.“
J. Pirožnikas neslepia, kad dabartiniai pokyčiai – tik didesniųjų pradžia Palangos paplūdimiuose. Mat neseniai kurorto gelbėtojų vadovas išrinktas visos šalies profesionalių gelbėtojų federacijos prezidentu. Pašnekovas tiki, kad siekiant pokyčių federacijos kreipimasis bus solidesnis ir labiau girdimas nei eilinės gelbėjimo tarnybos prašymas. J. Pirožniko teigimu, federacijos pastangomis mūsų paplūdimiuose tvarka bus prižiūrima dar akyliau, vadinasi, ilsėsimės kaip niekada kokybiškai ir saugiai.
Dirbti paplūdimiuose naktį – pavojinga
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas įsitikinęs, kad naktinė gelbėtojų pamaina reikalinga tik tomis dienomis, kai į Palangą suvažiuoja šimtatūkstantinės minios.
„Aktyvesnė jų veikla nakties metu būtų reikalinga nebent „karštomis“ dienomis, kai poilsiautojai nakčiai lieka miegoti kopose, ten netgi pasistato palapines. Bet eilinėmis vasaros naktimis paplūdimiuose nelabai yra ką gelbėti, nebent sudrausminti pernelyg ilgai užsibuvusius ar „padauginusius“ ir nutarusius nusnūsti asmenis, – kalba kurorto policijos vadovas. – Nesu tikras, kad gelbėtojai nakties metu gali plaukioti jūroje vandens motociklais, o paplūdimys nėra greitkelis važinėti be rimto reikalo. Policija taip pat turi ir keturračių, ir visureigių – galime įvažiuoti, bet tuo nepiktnaudžiaujame. Be to, paplūdimiai nakties metu yra neapšviesti, ten mažai kas vaikštinėja, tad policijos pajėgos metamos į gausesnes susibūrimo vietas, kur rizika – didesnė.“
Klaipėdos miesto paplūdimiai nakties metu gelbėtojų neprižiūrimi. Tai patvirtino uostamiesčio gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakis: „Mes budime nuo 9 iki 21 valandos. Ne darbo metu mūsų tarnybos telefonai yra išjungti ir net nežinome, ar kas nors mums skambino, ar ieškojo gelbėtojų. Apie naktinę pamainą mes negalvojome, o pagal darbų saugą dirbti tokiu paros metu gelbėtojams būtų pavojinga.“
A. Siakis neatmetė, kad ateityje gali pakeisti nuomonę – viskas priklauso nuo vietos politikų sprendimo: jeigu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nuspręstų kaip ir kolegos Palangoje, naktinė gelbėtojų pamaina atsirastų ir uostamiesčio paplūdimiuose.
Efektyvesnė – skubi pagalba
Palangiškiams ir miesto svečiams paslaugas teikiančios VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis pabrėžia, kad pastarasis laikotarpis Palangoje medikams – labai įtemptas:
„Ne tik šiais metais, kiekvieną vasarą liepos mėnuo ir pusė rugpjūčio Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams, dirbantiems Palangoje, – sudėtingas. Šiuo laikotarpiu sulaukiame tris kartus daugiau iškvietimų nei įprastai. Kalbant apie skaičius, vidutiniškai mūsų automobiliai pas palangiškius ir kurorto svečius skuba apie 300 kartų, o šiuo laikotarpiu – daugiau nei tūkstantį.
Žinoma, ne visi iškvietimai būna rimti, bet norint visais pacientais pasirūpinti tinkamai ir laiku, trijų ekipažų nebeužtenka – reikia pasitelkti ir papildomą GMP automobilį, esantį Klaipėdoje, – kalba R. Juodviršis. – Tai, kad gelbėtojai plečia veiklą, yra labai puiku: kuo daugiau paslaugų visuomenei teikiama, tuo geriau.
Jeigu GMP gautų finansavimą, galėtume skirti daugiau ekipažų. Šiuo metu mūsų darbuotojai savo automobiliais į paplūdimį atvykti negali, arčiau privažiuoja tik maksimaliai ir į pagalbą šaukiasi gelbėtojus. Taip pat būna, kad į įvykio vietą tenka lėkti pėsčiomis ir su savimi neštis viską, ko gali prireikti suteikti pagalbą. Negaliu pasakyti, kiek ir kaip dažnai į pagalbą pliažuose skubame vėlyvu ar nakties metu, bet tokių iškvietimų taip pat būna. Tad pajūrio gelbėtojų pagalba bus didelė paspirtis. Ne tik dėl to, kad medikams neteks lakstyti pėsčiomis, bet ir kalbant apie paslaugos kokybę. Juk kuo skubiau pasieksime nukentėjusįjį, tuo greičiau padėsime.“
Sveikintina ir ilgai laukta būtinybė
Kad nelaimės atveju svarbi kiekviena sekundė, pastebi ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Vidmantas Jarulis:
„Tai – sveikintina pergalė. Iki šiol paplūdimio gelbėtojai mums padėdavo iš geros valios, kitaip sakant, savanoriaudavo. O jų pagalba mūsų tarnybai – neįkainojama. Gaisriniai automobiliai, kaip žinia, yra sunkūs, į paplūdimį neįvažiuoja, nes užklimptų. Ant tilto sunkiasvorėms mašinoms užvažiuoti negalima – rizikuotume įlūžti. Tad ugniagesiai gelbėtojai ar tiltu, ar paplūdimiu eina pėsčiomis, nešasi įrangą, vadinasi, gaišta laiką, – primindamas, kad pagalbos laukiantiems žmonėms kiekviena sekundė ne tik gyvybiškai svarbi, bet ir ilgai slenka, pasakoja Palangos PGT viršininkas. – Mūsų tarnyba ir šiaip sulaukia priekaištų, kad neskuba, vėluoja, bet jeigu bandytume važiuoti pliažu, galime ir apskritai tikslo nepasiekti. Tad be paplūdimio gelbėtojų, jų technikos mes lyg be rankų.
Vakarais į pagalbą pajūryje ugniagesiams gelbėtojams tenka skubėti gana dažnai. Vakarinius pasilinksminimus prie jūros labai mėgsta jaunimas, kuris tuo pačiu nutaria dar ir pasinerti į purslotas bangas. Deja, tokios pramogos ne visada baigiasi taip laimingai, kaip prasideda.
Tenka apgailestauti, kad dažniausiai reikia gelbėti jaunus žmones. Pasilinksminimo kurorte pasekmės būna labai skaudžios. Todėl ir sakau, kad vėlų vakarą ar naktį paplūdimyje budintys gelbėtojai bus didžiulė paspirtis – jie pirmieji galės atskubėti į pagalbą ir suteikti ją skubiai. Reikia tik pasidžiaugti, kad nuo šiol mes su pajūrio gelbėtojais visą parą dirbsime kartu.
Budinčiųjų gelbėtojų pajėgos galėtų būti dar gausesnės, bet sveikintina ir pirmųjų ekipažų Palangoje bei Šventojoje atsiradimas.