Taigi, sekmadienio naktį, kai miestas užmiega, pasileidome į pažintį su istorine, šimtmečius siekiančia Palanga. O kodėl naktį? Nes naktį daugiau paslapties ir jaudulio, kartais net ir šiurpulio, ieškant senovinių statinių tamsumoje. Tačiau kai būsite Palangoje, vilas galite aplankyti bet kuriuo paros metu, bet kokiu oru.

Šiame pajūrio kurorte yra mažiausiai 27 istorinės XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios vilos. Visi šie pastatai pastatai atspingi Palangos architektūrinį ir kultūrinį paveldą. Kai kurios per laiką pakeitė savo išvaizdą, laimei didžioji dalis – išlaikytos maksimaliai originaliai.

Deja, bet keletas vilų J. Basanavičiaus gatvėje dabar yra išdarkytos dėl apverktinio verslininkų požiūrio į istorinę architektūrą ir miesto valdžios, pavadinkime tai, – aplaidumo.

Fachverkinių vilų kompleksas, J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34.

Maršrutą „Atrask senąsias Palangos vilas“ sudarė ir rekomenduoja Palangos turizmo ir informacijos centras.

Vila „Baltasis angelas“, Vytauto g. 78. Tai vienas seniausių pastatų Palangoje. Vila „Baltasis angelas“ statyta apie 1870 m. grafų Tiškevičių ir buvo skirta vasaros poilsiui.

Vila „Baltasis angelas“, Vytauto g. 78.

Vila „Šilelis“, Grafų Tiškevičių al. 7. Senojoje miesto dalyje architektas V. Lvovas 1939 m. suprojektavo griežtų formų vilą „Šilelis“. Pastatas atspindi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje vyravusią architektūrinę stilistiką.

Vila „Šilelis“, Grafų Tiškevičių al. 7.

Palangos senoji vaistinė , Vytauto g. 33. Šio įspūdingo medinio pastato istorija prasidėjo dar 1827 m., kai vieną seniausių vaistinių Lietuvoje įkūrė iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas.

Palangos senoji vaistinė , Vytauto g. 33.

Vila „Ramybė“, Vytauto g. 54. Vila „Ramybė“ pastatyta 1926 m. ir žinoma kaip tarpukario Lietuvos kultūros veikėjų susibūrimų vieta. Medinė „Ramybės“ vila – tipiškas XX a. pirmosios pusės rekreacinis pastatas.

Vila „Ramybė“, Vytauto g. 54.

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A. Manoma, kad namą statė grafai Tiškevičiai. Kai 1933 m. Palangai buvo suteiktos miesto teisės, burmistro pozicija atiteko daktarui Jonui Šliūpui. Puošniausia namo dalis – pagrindinis pietryčių fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele ir profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršlangių motyvais, rombiniais langeliais palėpėje.

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A.

Vila „Pelėda“, Birutės al. 51. Vila „Pelėda“ atspindi modernizmo sklaidą medinėje kurorto architektūroje. 1939 m. namą naujai įsigytame sklype pastatė bankininkas Buršteinas. Simetriškas statinio fasadas, sudarytas iš plokštumos centre su pastato tūrį paįvairinančiomis atitrauktomis šoninėmis dalimis, apjungtas masyviais balkonais antrame aukšte.

Vila „Pelėda“, Birutės al. 51.

Antano Mončio namai-muziejus, S. Daukanto g. 16. Antano Mončio muziejaus pastatą XX a. pradžioje pastatė Vladas Navickas – grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus. Skirtingai nei dauguma memorialinių namų-muziejų, A. Mončio namas neturi tiesioginių sąsajų su pačiu menininku. Antanas Mončys (1921–1993) – iš Lietuvos kilęs skulptorius modernistas, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į vakarus. Nors A. Mončys niekada negyveno Palangoje, netoliese, Kretingos rajone, Mančiuose užaugęs skulptorius visada žavėjosi šiuo kurortu.

Antano Mončio namai-muziejus, S. Daukanto g. 16.

Vila, Kęstučio g. 19. Vieno aukšto vila su mansarda pastatyta XX a. pradžioje. Šis kurorto medinės architektūros pavyzdys žinomas kaip Palangos ir ne tik jos gyventojų santuokų registravimo vieta. Šiuo metu pastate yra įsikūręs Palangos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius.

Vila, Kęstučio g. 19.

Šiltųjų maudyklių pastatas, Kęstučio g. 31. Palangos kurorto vystymosi istorijoje išskirtinė vieta tenka šiltosioms maudyklėms. Jas įkurti sumanė Grafas Feliksas Tiškevičius 1888–1900 m. ir užsakė pastatyti medinį šiltųjų maudyklių pastatą. Jam būdingas šveicariškas vilų stilius.

Šiltųjų maudyklių pastatas, Kęstučio g. 31.

Lietuvos karininkų ramovės vila, Birutės al. 46. Lietuvos karininkai (nuo 1924 m. – Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubas) 1934 m. įsigijo Birutės alėjos ir J. Simpsono gatvių sankryžoje stovėjusią medinę, dviejų aukštų vilą ir pavadino ją „Ramove“. 1935 m. pastatas pradėtas remontuoti. Šiandien viloje vyksta krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, apsigyvena kariai, vykstantys į karines pratybas.

Lietuvos karininkų ramovės vila, Birutės al. 46

Medžiotojų namas, J. Simpsono g. 19. Pastatas statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip barono Ungem von Sternbergo medžioklės namas. Pastatas barono šeimai priklausė iki 1938 m., kol jį su sklypo dalimi nupirko Gabrielis Milašius. Naujasis savininkas iš trijų pusių įrengė verandas ir papuošė jas medžio raižiniais. Pastatą projektavo pirmasis Palangos miesto architektas V. Lvovas. Šiuo metu šią vilą aplankyti nėra galimybių dėl aplink vykstančių statybų darbų.

Medžiotojų namas, J. Simpsono g. 19

Vila, Gedimino g. 6. Išraiškingomis formomis išsiskiria Gedimino gatvėje esanti vila, kuri architektūriniu sprendimu artima XIX a. klasicistiniams dvarams. Kieme yra išlikęs unikalus smulkiosios architektūros pavyzdys – aštuoniakampis paviljonas su smailėjančiu bokšteliu. Istorinių šios vilos nuotraukų nėra likę.

Vila, Gedimino g. 6.

Buršteino vila, Birutės al. 37. Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie XX a. 4 dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus įsigijo Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame 1939 m. pastatė medinę, dviejų aukštų su mansarda, vilą.

Buršteino vila, Birutės al. 37.

Vila „Mahorta“, Birutės al. 35. 1899–1900 m. Birutės alėjoje iškilo medinė vila „Mahorta“. Ryškiausias vilos akcentas – dviejų aukštų aštuoniakampio plano bokštelis. Pastatas iki Pirmojo pasaulinio karo priklausiusė grafienei Sofijai Tiškevičienei, vėliau jį įsigijo V. Kudirka. Tarpukariu viloje „Mahorta“ veikė restoranas, kuris tapo populiaria kurorto pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta.

Vila „Mahorta“, Birutės al. 35.

Vila „Baltoji“, Birutės al. 33. Vila „Baltoji“ pastatyta 1900–1914 m. Tai viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų. Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) pastatą paveldėjo dukra grafaitė Marija Tiškevičiūtė.

Vila „Baltoji“, Birutės al. 33.

Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Birutės al. 34, 36. Romantiškos Palangos kurorto dvynės – „Romeo“ (kairėje) ir „Džiuljeta“. Vilos statytos 1890–1905 m. Nuo XX a. pr. vilos priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei ir buvo nuomojamos.

Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Birutės al. 34, 36.

Vila „Anapilis“, Birutės al. 34A. Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila. Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila. Savo gyvavimo pradžioje „Anapilio“ vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei.

Vila „Anapilis“, Birutės al. 34A.

Vila „Jūrapilis“ („Komoda“), Meilės al. 5. Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Jūrapilis“ arba „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius.

Vila „Jūrapilis“ („Komoda“), Meilės al. 5.

Antano Žmuidzinavičiaus namas, J. Basanavičiaus g. 42. Pastato atsiradimas sietinas su Palangos savininkais grafais Tiškevičiais. Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos čia iki pat mirties vasaras leisdavo lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Didžioji dailininko darbų dalis gimė būtent šioje medinėje viloje.

Antano Žmuidzinavičiaus namas, J. Basanavičiaus g. 42.

Vila „Gintaras“, J. Basanavičiaus g. 37. 1934 m. duomenimis, 14,68 arų žemės sklypą įsigijo advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių. XX a. 4 dešimtmetyje P. V. Raulinaitis pastatė dviejų aukštų su mansarda vilą „Gintaras“.

Vila „Gintaras“, J. Basanavičiaus g. 37.

Neįvardyta vila, J. Basanavičiaus g. 35. Vila, manoma, statyta XX a. 4 dešimtmetyje. Jai būdingi šveicariško stiliaus bruožai, kurie ryškiausiai atsiskleidžia per stilizuotą šoninio fasado mansardinio aukšto apkalimą.

Neįvardyta vila, J. Basanavičiaus g. 35.

Vila „Jūros akis“, J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32. Vila „Jūros akis“ – 1897–1910 m. kurortinės architektūros šedevras, priklausęs S. Tiškevičienei. Šveicariško stiliaus vilos kompozicija asimetriška, visi fasadai skirtingi, pastato planas pritaikytas teikti apgyvendinimo paslaugas.

Vila „Jūros akis“, J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32.

Fachverkinių vilų kompleksas, J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34. Vilų kompleksui būdingi šveicariško stiliaus elementai, kurie persipynę su Prūsijos fachverkinės statybos tradicijomis. Kompleksas vertinamas kaip vienas seniausių Palangoje, ir mena laikus, kai grafų Tiškevičių šeimos kvietimu į Palangą atvykdavo aristokratijos atstovai – grafų draugai bei giminės.

Fachverkinių vilų kompleksas, J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34.

Vila „Aldona“, J. Basanavičiaus g. 24A. Tai viena gražiausių J. Basanavičiaus g. vilų Palangoje, kuri priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Yra duomenų, jog ši vila buvusi jų centriniai rūmai – „palocius“. XIX a. antrosios pusės vilos buvo pritaikomos vasaros poilsiui. Vila „Aldona“, dekoruota mediniais pjaustiniais, buvo vieno aukšto su erdviomis atviromis altanomis ir turėjo kelias mansardas.

Vila „Aldona“, J. Basanavičiaus g. 24A.

Vila „Pajauta“, J. Basanavičiaus g. 22. Vila „Pajauta“ statyta XIX a. pabaigoje ir architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34).

Vila „Pajauta“, J. Basanavičiaus g. 22.

Vila „Vilija“, J. Basanavičiaus g. 20. Vila statyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Manoma, kad šį pastatą statė grafų Tiškevičių šeima. Medinė dvišlaičiu skardiniu, anksčiau malksnomis dengtu stogu vila „Vilija“ atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas.

Vila „Vilija“, J. Basanavičiaus g. 20.

Vila „Vaidilutė“, J. Basanavičiaus g. 21. Po Pirmojo pasaulinio karo sklypą iš grafų Tiškevičių seseriai Bronislavai Knabikaitei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius. Sklype stovėjo vila „Dievaitis“, vila „Vaidilutė“ (pastatyta 1936 m.), kuri dėl mažumo dar vadinta „Liliputu“, ir vienas ūkinis pastatas.

Vila „Vaidilutė“, J. Basanavičiaus g. 21.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)