Nemaža dalis namelių stovi valstybinėje žemėje ir net nėra oficialiai įregistruoti, tai reiškia, kad dokumentuose jų buvimo fakto net nėra, o savininkai nėra žinomi. Kai kurie nameliai stovi pačiose kopose, kur dabar tokios statybos būtų griežtai draudžiamos. Kitais atvejais nameliai yra registruoti, tačiau vis tiek stovi valstybinėje žemėje, nes verslininkai nesusiformuoja sklypo ir nemoka žemės nuomos mokesčio.
Vyksta dauginimosi procesas
Šventosios seniūnės pavaduotojas Eugenijus Čilinskas DELFI pasakojo, kad namelių Šventojoje, valstybinėje žemėje vis daugėja, mat savivaldybė, nepaisant to, kad verslininkai neturi savo žemės, išduoda leidimus nameliams remontuoti.
„Juos nugriauti reikia teisiškai, todėl reikia praeiti teismų maratoną. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aiškinasi, duoda į teismus, procesas vyksta, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi“, - kalbėjo E. Čilinskas.
Šventosios seniūnijos atstovas teigė, kad tokių namelių tik daugėja: „Čia yra senas palikimas, tie nameliai stovi jau seniai. Būna taip, kad stovėjo trys, vėliau atsirado penki. Čia yra toks dauginimosi procesas. Juokinga, kad galima oficialiai išsiimti leidimą remontui, nes kai kurie nameliai yra registruoti, net jeigu neturi savo žemės, sklypo, vis tiek leidžia juos remontuoti. Tokių visokių kuriozų atsiranda, nemoka nei žemės mokesčio, nieko, gauna leidimą remontuoti tuos namelius.“
Savivaldybė rašė raštus dėl valstybinės žemės grobimo
Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas DELFI komentavo, kad savivaldybė yra parašiusi ne vieną raštą, pranešdama apie valstybinės žemės užgrobimą.
„Palangos miesto savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Miškų urėdiją dėl valstybinės ir miškų ūkio paskirties žemės užgrobimo ir naudojimo ne pagal paskirtį, taip pat – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl galimai savavalinės statybos nustatymo, prašydama pagal kompetenciją nedelsiant imtis priemonių dėl šių statinių iškeldinimo. Šių metų balandžio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracija dėl poilsio namelių Šventojoje raštu kreipėsi į Žemės ūkio, Aplinkos bei Teisingumo ministerijas bei informavo apie susiklosčiuisą situaciją ir prašė nedelsiant imtis priemonių dėl nelegalių, teisinės registracijos neturinčių statinių iškeldinimo iš valstybinės žemės“, - komentavo V. Korsakas.
154 nelegalūs nameliai, savininkai nežinomi
Nacionalinė žemės tarnyba iki rugsėjo 1 dienos atlieka patikrinimą Šventojoje, ieškodami nelegalių statinių valstybinėje žemėje. Suskaičiuota daugiau nei pusantro šimto namelių, kurie stovi valstybinėje žemėje ir oficialiai net neegzistuoja bei nėra registruoti. Dar daugiau yra tokių namelių, kurie yra registruoti, tačiau stovi ir užima valstybinę žemę bei jų savininkai nemoka mokesčių.
„Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus pavedimu, NŽT specialistai iki šių metų rugsėjo 1 dienos įvertins ir identifikuos kiek Šventosios gyvenvietėje yra poilsio pastatų, kurių ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminas yra pasibaigęs ir nepasibaigęs“, - laiške rašė NŽT atstovas A. Gelžinis.
Taip pat, yra numatyta, kad NŽT inicijuos žemės nuomos sutarčių nutraukimą su tokių poilsio namelių savininkais, kurių pastatų ekonomiškai pagrįstas naudojimo trukmės terminas yra pasibaigęs, o teisinės jų registracijos teisėtumą sieks užginčyti teisme.
Pasak tarnybos atstovo, iš viso suskaičiuoti 154 nameliai, kurie stovi valstybinėje žemėje, bet oficialiai net neegzistuoja ir nėra registruoti: „Šiuo metu NŽT Palangos skyrius yra nustatęs 154 poilsio pastatus be teisinės registracijos, kurie yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje, ir kurių daugumos savininkai nežinomi. Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos šešios civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo siekiant įregistruoti daiktus (namelius) ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos penkios administracinės bylos dėl adreso suteikimo, kuriose atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, skundžiami sprendimai dėl adresų statiniams nesuteikimo.“
NŽT atstovas teigė, kad kai kurie savininkai tiesiog piktybiškai nepašalina nelegalių statinių nuo valstybinės žemės: „Kol kas sunku prognozuoti, kada bus galutinai išspręsta ši problema, nes didžioji dalis atsakomybės dėl nelegalių statinių naudojimo tenka jų savininkams, kurie nesilaiko įstatymų, nemoka mokesčių, nesitvarko ar neturi nuosavybės dokumentų, geranoriškai nepašalina nelegalių statinių iš valstybinės žemės.“
Palangos meras: surasti savininkus nėra sunku
Palangos meras Šarūnas Vaitkus DELFI teigė, kad NŽT daugybę metų nesiima priemonių nelegaliems nameliams pašalinti. Mero teigimu, neregistruotų namelių savininkus rasti nėra taip sunku.
„Tie argumentai, kad NŽT neranda savininkų yra juokingi. Kad ir šiandien, jeigu jie nuvažiuotų į tuos namelius pasiėmę tam tikras tarnybas, pavyzdžiui, Mokesčių inspekciją, tie nameliai juk tušti nėra. Atidarę duris, iš karto poilsiautojai pasakytų, kam yra mokėję už paslaugą, kokie savininkai namelius turi, bet per daugelį metų nėra noro tai daryti. Jie dar gali būti, kad mokesčių nemoka, nes tai yra nelegalūs statiniai“, - kalbėjo Š. Vaitkus.
Pasak mero, ši problema tęsiasi jau metų metais: „Mes jau kokius 7 metus informuojame apie tai. Čia NŽT funkcija, jie turi prižiūrėti valstybinę žemę, mūsų viešosios tvarkos pareigūnai važiuoja ir fiksuoja statinius ir mes informuojame, kad yra nelegalūs nameliai valstybiniame miške. Jie seniai turėjo imtis priemonių.“
Kelios problematiškos vietos
Nemaža dalis valstybinėje žemėje, Kopų gatvėje, esančių registruotų, tačiau privataus sklypo neturinčių namelių priklauso sveikatos centrui „Energetikas“. Vienoje stovyklavietėje Kopų gatvėje yra pusantro šimto statinių: sandėliai, vasarnamiai, inžineriniai statiniai – visi jie stovi valstybinėje žemėje. Du poilsio nameliai priklauso fiziniams asmenims, likusieji – „Energetikui“. Taip pat „Energetiko“ lentelės kabo ir ant dalies namelių, kurie stovi pačiose kopose valstybinėje žemėje ir apskritai nėra registruoti ir oficialiai dokumentuose neegzistuoja. O prie įvažiavimo į stovyklavietę stovi užrašas: „Privati teritorija“, nors tai yra valstybinė žemė, kurioje lankytis turi teisę visi.
Sveikatos centro „Energetikas“ direktorė yra Tatjana Kervienė, kuri 2011 metais buvo „Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų“ kandidatė į savivaldybių tarybas. Su ja pačia DELFI susisiekti nepavyko.
Tarp „Energetiko“ akcininkų yra įvairių mažesnių savivaldybių šilumininkai, vandens tiekėjai ir kitos savivaldybių įstaigos. Iš viso, Registrų centro duomenimis, „Energetikas“ turi 16 akcininkų: „Ignalinos šilumos tinklai“, „Vilkaviškio šilumos tinklai“, „Utenos šilumos tinklai“, „Telšių šilumos tinklai“, „Širvintų šiluma“, „Šilutės šilumos tinklai“, „Radviliškio šiluma“, „Nemenčinės komunalininkas“, „Alytaus šilumos tinklai“, „Akmenės vandenys“, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, „Prienų šilumos tinklai“, „Jonavos šilumos tinklai“, „Druskininkų šilumos tinklai“, Juozas Skripka ir UAB „Akordas 1“.
Kita problematiška vieta yra netoli Šventosios beždžionių tilto, kitoje Kopų gatvės dalyje. Ten stovi 18 namukų, kurie yra registruoti, tačiau po jais nėra suformuoto sklypo ir jie pastatyti valstybinėje žemėje. Negana to, prie įvažiavimo į stovyklavietę valstybinėje žemėje yra ir kelio užtvaras.
Šie statiniai priklauso fiziniams asmenims: Lenai Karoblienei, Rolandui Daukšiui bei su audiniais bei tekstile susijusiai įmonei AB „Liteksas“.
Trečioji problematiška vieta Šventojoje yra Kuršių take, kur namukai yra išdėstyti beveik ant pačio jūros kranto taip pat valstybinėje žemėje. Nors registruotą adresą jie turi, suformuoto sklypo taip pat nėra. Šioje vietoje yra yra 27 statiniai, kurie priklauso devyniolikai savininkų.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
