aA
Vis ilgėjanti vasara ir vėlyvas ruduo klimatologų ir meteorologų teigimu, netrukus šis reiškinys jau taps tokiu įprastu, jog nieko nebestebins. Pasak specialistų, tai šylančio klimato pasekmės.
Ruduo Lietuvoje
Ruduo Lietuvoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, nors daugeliui toks pokytis ir atrodo malonus, tačiau susitaikyti reikės ir su vis staigiau bei ryškiau besikeičiančiomis temperatūromis, kai žiemą nuo kelių laipsnių šalčio termometrų stulpeliai gali kristi iki keliasdešimt, o lietuviškos vasaros šiluma jau kitą dieną virsti tropiniu karščiu.

Labiausiai pokyčiai pasijaus vasaros pabaigoje

Kaip DELFI teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, ryškiausias klimato kaitos nulemtas pokytis Lietuvoje jaučiamas vasaros pabaigoje.

„Stebima klimatologinės vasaros ilgėjimo tendencija. Imant įprastines lietuviškas sąlygas klimatologinė vasara baigdavosi kažkur rugpjūčio pabaigoje, t.y., kai vidutinė paros temperatūra pastoviai būna žemesnė negu 15 laipsnių.

Kintant klimatui visi sezonai po truputį persistumdo ir vasara ilgėja. Ji pagrinde ilgėja rudens sąskaita, vis labiau ir vis dažniau išsitęsia į rugsėjo pradžią“, – pastebi klimatologas.

Anot jo, vasaros pradžioje pokyčiai būna ne tokie ryškūs, tačiau šis birželis buvo išskirtinis. Jam antrina ir portalo gismeteo.lt vadovas Kęstutis Petkevičius.

„Šių metų vasara Europoje tikrai galima sakyti buvo neeilinė. Ypač liepos mėnuo, kuris tapo karščiausiu stebėjimų istorijoje. Daugelyje Europos valstybių fiksuoti nauji visų laikų karščio rekordai. Nors ir birželio pradžia prasidėjo karščio bangomis“, – dėmesį atkreipė jis.

Europai vėl tvoks anomalaus karščio banga
Europai vėl tvoks anomalaus karščio banga
© Reuters / Scanpix

Pašnekovų teigimu, sezonų ribos ateityje bluks vis labiau – rudens pradžia primins vasarą, o gruodis – antrąjį lapkritį.

„Jeigu mes kalbame apie temperatūrų kilimą, tiek globalios, tiek faktiškai kiekvieno mėnesio Lietuvoje, tai tiesiogiai susiję (su klimato kaita – DELFI). Kylant temperatūrai tas perėjimas prie 15 laipsnių vidutinės paros temperatūros įvyksta vis vėliau“, – aiškina D. Valiukas.

Imant įprastines lietuviškas sąlygas klimatologinė vasara baigdavosi kažkur rugpjūčio pabaigoje, t.y., kai vidutinė paros temperatūra pastoviai būna žemesnė negu 15 laipsnių.
D. Valiukas

„Rudens pradžia vis dažniau būna vasariška, o štai žiemos pradžia rudeniška. Dažnas dėl vyraujančių orų gruodį pavadina antruoju lapkričiu, būtent ši tendencija galbūt yra viena ryškiausių“, – įžvalgomis dalinosi K. Petkevičius.

Rudenį augs ir pavojingų reiškinių tikimybė

Klimatologo D. Valiuko teigimu, ruduo ateityje bus ne tik šiltesnis, bet ir audringesnis. Dėl aukštų, vasariškų temperatūrų rudenį gali lydėti ir pavojingi reiškiniai.

„Jeigu pas mus iš rudens mėnesių labiausiai yra sušilęs rugsėjis – 1,7 laipsnio, tai, pavyzdžiui, pokyčiai spalį yra mažiausi. Spalis praktiškai yra nekintantis mėnuo.

Temperatūros kilimas, vėlesnis rudens atėjimas, bet ilgesnis užsibuvimas žiemos sąskaita, kritulių pokyčiai – kai aukštos temperatūros, ypač rudens pradžioje, galimi ir labai intensyvūs liūtiniai krituliai, kurie labiau būdingi vasaros laikotarpiui. Prasitęsia tokių reiškinių kaip škvalas, viesulas, perkūnija laikotarpis“, – galimus rudens pokyčius, kuriems reikėtų ruoštis, vardija pašnekovas.

Žaibas
Žaibas
© Reuters / Scanpix

Vis dėlto, anot Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Gintauto Stankūnavičiaus, šiltesni rudenys – menka naujiena, nes vidutinė šio sezono temperatūra ėmė kilti dar XX a. pab.

„Sinoptinio rudens sezono (rugsėjis-saplis) vidutinė oro temperatūra Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje ėmė didėti nuo XX a. 7 deš. pabaigos, vidutiniškai ji pakilo apie 1.1-1.4 °C, padidėjo anticikloninių orų, kuriuos paprastai visais atvejais mėginta vadinti bobų vasara, dažnis“, – komentavo jis.

Rudens pradžia vis dažniau būna vasariška, o štai žiemos pradžia rudeniška. Dažnas dėl vyraujančių orų gruodį pavadina antruoju lapkričiu, būtent ši tendencija galbūt yra viena ryškiausių.
K. Petkevičius

Žiemą gali būti dažnesni arktinio oro įsiveržimų

Specialistai vieningai sutaria, kad nors sezonų ribos pamažu ir trinasi, tačiau kalbos, kad ateityje metų laikų Lietuvoje apskritai gali nelikti – laužtos iš piršto.

„Vienais metais ribos tarp kai kurių metų laikų gali būti švelnesnės, kitą kartą ryškesnės, tačiau didesni pokyčiai stebimi pačiuose metų laikuose, ypač vasarą ir žiemą. Ir tai neabejotinai lemia vykstanti klimato kaita.

Galbūt kai kurie metų laikai ir supanašės, tačiau vargu, ar ateityje kuris nors metų laikas Lietuvoje visai išnyks. Paprastai bene labiausiai galime pastebėti, kad ypač sušvelnėjo žiemos, sniego sulaukiame tikrai nedaug. Didesnio šalčio įsiveržimų pasitaiko kasmet, bet ir jie taip ilgai Lietuvoje neužsibūna“, – teigia gismeteo.lt direktorius K. Petkevičius.

Mokslininkai paaiškino, kas vyksta su rudeniu: pokyčių bus ir daugiau, o žiema gali smarkiai nustebinti
© DELFI / Domantas Pipas

Tiesa, anot sinoptikų ir klimatologų, išlieka tikimybė, kad ateityje pasitaikys itin šaltų žiemų, tačiau tai esą turėtų būti labiau išimtis nei taisyklė.

„Mechanizmas dabar jau gerai žinomas tarp klimato ir atmosferos tyrinėtojų: dideli atviro vandens plotai (dėl spartaus jūrinio ledo tirpimo šiltuoju sezonu) Arktyje rudenį ir žiemos pradžioje lemia labai didelį papildomą šilumos srautą nuo santykinai šilto vandenyno į šaltą poliarinę atmosferą. Dėl to dažniau nei įprasta virš Centrinės Arkties formuojasi galingi žiemos anticiklonai, kuriems pajudėjus pietų link sutrikdoma vidutinėms platumoms būdinga vakarų pernaša ir dažniau į šias platumas įsiveržia sausas ir šaltas arktinis arba kontinentinis oras“, – kas žiemą Lietuvoje lemia atšiaurius orus, aiškina VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. G. Stankūnavičius.

Dažniau nei įprasta virš Centrinės Arkties formuojasi galingi žiemos anticiklonai, kuriems pajudėjus pietų link sutrikdoma vidutinėms platumoms būdinga vakarų pernaša ir dažniau į šias platumas įsiveržia sausas ir šaltas arktinis arba kontinentinis oras.
G. Stankūnavičius

Vis dėlto, dėmesį atkreipia jis, jei vasarą buvo neįprastų karščio bangų ir ji prasidėjo gana anksti, tai dar nebūtinai reiškia, kad sulauksime ir labai šaltos žiemos.

„Orai keičiasi nuolat, lygiai taip pat vyksta staigūs orų pasikeitimai, kurie aukštesnės foninės oro temperatūros sąlygomis atrodo kaip ekstremalūs pokyčiai. Tačiau tai nereiškia, kad po karštos sausos vasaros ateis ankstyva ir atšiauri žiema. Tokios sąlygos būdingos ryškiai kontinentiniam klimatui (Centrinėje Azijoje, Pietų Sibire ir kitur), o mes gyvename pereinamo klimato (iš jūrinio į kontinentinį) sąlygomis“, – teigia mokslininkas.

Teks susitaikyti su staigiais temperatūrų šuoliais

Dar viena besikeičiančio klimato pasekmė – temperatūrų šuoliai. Anot klimatologo D. Valiuko, vasarą vis dažniau pasitaikys atvejų, kai vieną dieną jausimės lyg pavasarį, o kitą temperatūra jau šoktelės į tropines aukštumas. Panašių svyravimų galima tikėtis ir žiemą, kai nuo rudeniškų minus kelių laipsnių staigiai atšals iki minus keliasdešimt.

„Ką visą laiką akcentuojame, kad globali klimato kaita – tai ne tik temperatūros kilimas, ne tik šiltėjimas, kuris lemia daug procesų, bet ir ekstremalumo didėjimas.

Ekstremalumas nebūtinai pasireiškia dažnesniais ar intensyvesniais pavojingais reiškiniais, kaip, sakykime, liūtys, karščio bangos ar sausros, bet taip pat ir temperatūros svyravimais. Klimato kaita pas mus atneša ir kontrastus, kada gan staiga keičiasi orai: karštį keičia vėsuma, žiemą – šaltis. Tie kontrastai dažnėja ir ta tikimybė toliau išlieka didėjanti“, – teigia klimatologas.

Mokslininkai paaiškino, kas vyksta su rudeniu: pokyčių bus ir daugiau, o žiema gali smarkiai nustebinti
© DELFI / Justinas Auškelis

Pašnekovas aiškina, kad tiek karščio, tiek šalčio ekstremumų didėjimas susijęs su kasmet didėjančia vidutine metine temperatūra. Anot D. Valiuko, Lietuvoje nuo 1961 m. vidutinė metinė temperatūra yra pakilusi kiek daugiau nei 2 laipsniais. Globalus vidutinės metinės temperatūros kilimas nuo priešindustrinio laikotarpio yra maždaug 1 laipsnis.

„Tas vienas ar du laipsniai keičia bendrą orų sistemos cirkuliaciją, kuri paskui lemia orus pas mus. Atlanto vandenyne ar Sibire besiformuojantys ciklonai ar anticiklonai priklauso nuo to vieno laipsnio.

Jeigu mes apskritai žvelgtume į klimato kaitą ir vieną laipsnį, tada tai lemia labai daug. Nuo to priklauso jūros lygio kilimas, automatiškai – ar keliasdešimt milijonų žmonių gyvenamosios vietos bus apsemtos ar ne, ar koraliniai rifai išnyks 95-97 proc., ar tik 70 proc. Tai yra tai, ko mes nejuntame (kasdieniniame gyvenime – DELFI), bet bendrai klimato sistemai, ekosistemoms laipsnis yra labai daug“, – sako D. Valiukas.

Potvynis Irkutske
Potvynis Irkutske
© Itar-Tass / Scanpix

Peržengus kritinę ribą pasekmės būtų neprognozuojamos

Pasak klimatologo, kol kas nėra jokių ženklų, kad klimato šilimas lėtėtų ir temperatūra stabilizuotųsi. Jis atkreipia dėmesį, kad daugumą Paryžiaus susitarime numatytų veiksmų, skirtų stabdyti klimato kaitai, valstybės pradės įgyvendinti tik nuo 2020 m.

„Tendencija yra tokia, kad, net ir pradėjus mažinti taršą, šiltnamio dujos atmosferoje keliasdešimt metų bus, jos niekur nedings. Jeigu mes dabar absoliučiai nustotume teršti, iš inercijos klimatas vis tiek dar keliasdešimt metų šiltų“, – teigia D. Valiukas.

Jo teigimu, yra dvi raudonos ribos, kurių žmonija negali peržengti, nes kitu atveju pasekmės būtų arba labai skaudžios, arba apskritai nebeprognozuojamos.

„Viena riba, kur reikia dėti visas pastangas, kad ji nebūtų peržengta, yra 2 laipsnių globalios oro temperatūros kilimas. Tai yra įtvirtinta Paryžiaus susitarime. Ir kritinė riba, kada pasekmės bus sunkiai prognozuojamos arba jau neprognozuojamos, yra 4-4,5 laipsnio globalios oro temperatūros kilimas.

Tai reikštų, kad pasekmės būtų įvardijamos kaip katastrofiškos ir sunkiai prognozuojamos tiek ekosistemai, tiek klimato sistemai, kad pats klimatas pradėtų elgtis visiškai chaotiškai ir numatyti, kas vyks, yra sunkiai įmanoma“, – apie blogiausią scenarijų kalba pašnekovas.

Viena riba, kur reikia dėti visas pastangas, kad ji nebūtų peržengta, yra 2 laipsnių globalios oro temperatūros kilimas. Tai yra įtvirtinta Paryžiaus susitarime. Ir kritinė riba, kada pasekmės bus sunkiai prognozuojamos arba jau neprognozuojamos, yra 4-4,5 laipsnio globalios oro temperatūros kilimas.
D. Valiukas

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra paskelbusi, kad pagal blogiausią scenarijų, t.y., jeigu CO2 emisija atmosferoje didės tokiais tempais kaip dabar, 4 laipsnių globalios vidutinės metinės temperatūros kilimas gali būti pasiektas jau 2100 m. Mokslininkai šį scenarijų vadina pačiu baisiausiu, tačiau kartais yra sakoma, kad būtent šiuo keliu kol kas eina žmonija.

Pagal optimistiškiausią scenarijų, šiltnamio dujų išmetimas į atmosferą maksimumą pasiektų 2030 m. ir vėliau imtų mažėti. Pasak mokslininkų, tokiu atveju iki 2070 m. atmosferos taršos apskritai nebeliktų, o globalios temperatūros pokytis būtų maždaug 1 laipsnis.

Mokslininkai paaiškino, kas vyksta su rudeniu: pokyčių bus ir daugiau, o žiema gali smarkiai nustebinti
© DELFI / Domantas Pipas

Rugsėjis dar leis pasimėgauti

Anot pašnekovų, šie metai taps puikiu ilgesnės vasaros pavyzdžiu. Kaip teigia K. Petkevičius, prasidėjęs kalendorinis ruduo greičiau primins vidurvasarį – kai kuriose Europos vietose dar gali kepinti ir 35 laipsnių karštis.

„Paskutinė kalendorinės vasaros savaitė jau eina į pabaigą, o termometrai fiksuoja tokius rodmenis lyg vidurvasarį. Šią savaitę didelė Europos dalis sulauks labai šiltų orų, kai kur ir neįprastai šiltų, kaip, pavyzdžiui, Skandinavija. Daugelyje žemyno vietovių temperatūra vėl grįš prie 30–35 laipsnių karščio.

Nors rugsėjis jau ant nosies, tačiau net ir jo pradžia dar bus vasariška. Pagal dabartinius duomenis, pirmoji rugsėjo savaitė ir galimai antrosios pradžia dar bus visai ne rudeniška. Pirmomis rugsėjo dienomis kai kur termometrų stulpeliai dar gali šoktelėti ir iki 30 laipsnių ribos. Taip pat šis periodas, mėnesio pradžia, bus ne tik šiltesnis nei įprastai, bet ir sausesnis“, – prognozėmis dalinasi pašnekovas.

Mokslininkai paaiškino, kas vyksta su rudeniu: pokyčių bus ir daugiau, o žiema gali smarkiai nustebinti
© DELFI / Andrius Ufartas

Klimatologo D. Valiuko teigimu, kiek šiltesnė nei įprasta Lietuvai turėtų būti ir antroji rugsėjo pusė.

„Žvelgiant mėnesį į priekį, ta prasidėjusi šiluma turėtų nusitęsti į rugsėji. Temperatūra, bent jau pirmoje rugsėjo pusėje, išliks daugiau negu laipsniu aukštesnės už įprastines, būdingas šiam laikotarpiui. Antroje rugsėjo pusėje turėtų būti šiek tiek aukštesnė temperatūra ir visas rugsėjis maždaug laipsniu šiltesnis, nei pas mus būna įprastai“, – įžvalgomis dalinosi jis.

Pasak klimatologo, pirmosios dvi rugsėjo savaitės bus ne tik šiltesnės, bet ir sausesnės, o štai antroje pirmojo rudens mėnesio pusėje jau turėtų būti įprastinės kritulių sąlygos.

K. Petkevičiaus teigia, kad gražios bus ir artimiausios dienos. Nors savaitės pabaigoje ir numatomas trumpalaikis lietus, kai kur dangų skros žaibai ir trankysis perkūnijos, tačiau šiluma iš Lietuvos dėl to nepasitrauks.

„Šeštadienį trumpas lietus gali nuvilnyti pietiniuose, rytiniuose šalies rajonuose.

Pagal dabartines prognozes, savaitgalio naktimis vyraus 13–17, prie jūros 18–20 laipsnių šiluma. Dienomis numatoma 24–30 laipsnių kaitra. Ateinančios savaitės pradžioje, pirmomis rugsėjo dienomis, karščio banga Lietuvoje laikysis ir toliau“, – geromis naujienomis dalinasi sinoptikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(46 žmonės įvertino)
3.5435

„Apsaugok mane” – į mokyklas grįžtantys moksleiviai visą rugsėjį bus apdrausti

Po nuotolinio mokymosi pavasarį, moksleiviai grįžta į mokyklas. Kartu su šiuo grįžimu į...

Sinoptikai papasakojo, kokia laukia rudens pradžia (8)

Rugpjūčio 31-os naktį bus debesuota, daugelyje rajonų numatomas lietus, Pietų ir Rytų Lietuvoje...

Gražiausios prabėgusios vasaros akimirkos: vaizdai tiesiog užburia (27)

Laikrodžio rodyklės nenumaldomai juda vasaros pabaigos link. Šilčiausias metų laikas netrukus...

Ruduo kalendoriaus nepažįsta – paskutinės rugpjūčio dienos bus vėsios ir lietingos (7)

Šiandien apniukusį dangų šalyje lems priartėjusi šiltojo atmosferos fronto dalis. Šiek tiek...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė Janina jau žino, koks koks bus ruduo: laukia didžiulis netikėtumas (175)

Gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad ruduo šiemet bus toks,...

Top naujienos

Per pandemiją pastojusi moteris negalėjo patikėti, kokia išmoka jos laukia: tokių kaip aš yra tūkstančiai (176)

Lietuvoje paskelbtas antrasis karantinas tęsiasi jau trečią mėnesį, tačiau kai kurie gyventojai...

Dėl vakcinos verslas pasiruošęs bet kam: kol kas leidžia dešimtimis tūkstančių eurų darbuotojams testuoti SAM prognozuoja, kada įmonės galės įsigyti skiepų (11)

Privačiam verslui prisijungus prie vakcinacijos proceso šis įgautų didesnį pagreitį. Deja, kol...

Gautos kelios dešimtys pranešimų apie nepageidaujamas COVID-19 vakcinos reakcijas (251)

Iš viso nuo vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios gautos kelios dešimtys pranešimų apie...

Arūnas Spraunius | D+

Juodojo aukso prakeikimas: naftos geriau rasti ne per anksti – Norvegija ir Venesuela tai geriausiai įrodo

Išsireiškimus „energetinė adata“, „sėdėjimas ant energetinės adatos“ galima laikyti ir...

Pokyčius Vokietijoje atidžiai seka visa Europos Sąjunga: jei nesusigriebsime, bus didžiulės žalos (83)

Sausio 16 d. Vokietijoje buvo renkamas naujas didžiausios šalies partijos, krikščionių demokratų...

COVID-19 protrūkiai Lietuvoje nesiliauja vaikų darželiuose ir įmonėse, sunki padėtis tęsiasi ir šalies globos namuose (47)

Per praėjusią parą Lietuvoje ištyrus 5623 ėminius dėl įtariamo koronaviruso nustatyti 773 nauji...

Prabangiausi Londono namai stovi tušti: taip nebuvo nuo praeitos finansinės krizės

Londono prabangaus nekilnojamojo turto rinka išgyvena vienišą karantiną.

Papasakojo apie tikruosius „Eurovizijos“ užkulisius: ši atranka – tikra mėsmalė, iš atlikėjų tyčiojasi, kas netingi (41)

Lietuva vėl pradėjo tinkamiausio kandidato į didžiąją „Eurovizijos“ sceną paiešką –...

Naujas įspėjimas dėl vakcinų tiekimo kelia ES susirūpinimą papildyta (42)

„AstraZeneca“ įspėjimas, kad, sumažėjus gamybos pajėgumams, jos sukurtos vakcinos nuo...

McGregorui – iškalbinga Chabibo žinutė, internete plinta airį pašiepiantys memai (2)

Sekmadienio rytą Abu Dabyje įvyko ilgai lauktas Conoro McGregoro sugrįžimas. Po metų pertraukos...