Svarbiausias kriterijus – kaina
Išaugę pragyvenimo kaštai ir infliacija pakeitė ir artėjančių kelionių planus: lemiamas kriterijus visiems europiečiams, įskaitant ir lietuvius, renkantis atostogas, yra kaina. Tik po kainos toliau rikiavosi geras oras, maistas ir vietos tradicijos, viešbutis, kalba, galimybė užsiimti daugybe veiklų, teigiama pranešime spaudai.
Austrai, vokiečiai, lenkai gerokai daugiau svarbos teikia atstumui ir nenori vykti atostogų toli, prancūzai, italai ir portugalai – bendram atostogų šalies saugumo ir sveikatos sistemos lygiui, kaip paisoma žmogaus teisių, vokiečiai ir airiai – gamtos apsaugos ir gyvūnų teisių apsaugos lygiui.
Panašu, kad išaugusios kainos pakoregavo ir planuojamų atostogų trukmę: daugelis lietuvių, kaip ir kiti europiečiai, rinksis savaitės trukmės atostogas, mažesnė dalis – 10 dienų išvykas. Penktadalis lietuvių šiemet nekeliaus visai. Ilgesnes nei mėnesio atostogas šiemet daugiausia planuoja austrai, vokiečiai, prancūzai, dar nemaža dalis šių šalių gyventojų ilsėsis 2–4 savaites.
Turkiją vejasi Lenkija
Lietuviai geriausiu kainos ir kokybės santykiu tebelaiko Turkijos kurortus (rinkosi 14 proc. respondentų), kai europiečiai dažniau rinkosi Pietų Europos šalis ar Tailandą. Tačiau tautiečių pamėgtai Turkijai nedaug nusileido lengvai automobiliu pasiekiama kaimynė Lenkija. Palyginus su kitais europiečiais, lietuviai rečiausiai rinkosi atostogauti savo šalyje (vos 5 proc.), kai vietos turizmą rinkosi kas trečias ispanas, panašiai tiek italų, kiek mažiau portugalų, prancūzų, vokiečių.
Per savaitės trukmės atostogas europiečiai, įskaitant ir lietuvius, planuoja išleisti 500–1000 eurų žmogui. Mažesnė dalis lietuvių planuoja kuklesnį 250–500 eurų biudžetą asmeniui. Lietuviai apklausoje pasirodė mažiausiai planuojantys: penktadalis sakė dar nežinantys, kur atostogaus ar tam nėra numatę tikslaus biudžeto.
Kas labiausiai skatina norą keliauti? Čia lietuvių nuomonė išsiskyrė: tautiečiams labiausiai patinka gamtos, gyvūnų stebėjimas ir lankytini objektai, mažiau dėmesio skiriame maistui bei vietos tradicijoms, palyginus su europiečiais. Gerokai rečiau lietuviai keliauja į muzikos festivalius, sporto renginius, apsipirkinėti, lankyti muziejus, meno objektus ar tiesiog leisti laiką su vietiniais, romantinių pažinčių ar medicininio turizmo tikslais, teigiama pranešime spaudai.
Kas per atostogas labiausiai erzina?
Atostogos yra ne vien malonumas, bet susijusios ir su erzinančiais dalykais. Labiausiai visus europiečius nervina turistų minios, oro uostų ar kito transporto darbuotojų streikai. Kai kurios šalys išsiskyrė dar kitais atsakymais: trečdalį austrų, vokiečių labiausiai erzina per ilgos vaikų atostogos, kurios sujaukia darbo grafiką ir verčia imti laisvadienių tada, kai nenorėtų to daryti.
Tarp kitų dažnai erzinančių dalykų pateko tai, kad planuojant kelionę savarankiškai, reikia ieškoti nakvynės per kelias platformas, lyginti kainas ir daugybę pasiūlymų, neaiškūs ar dideli valiutų keitimo mokesčiai, po pandemijos pabrangusi automobilių nuoma, galimi turistų sukčiavimai. Ar per atostogas pavyks visiškai „atsijungti“ nuo darbo reikalų? Dauguma europiečių (70 proc.) sako, kad atostogų metu dirbti nėra priimtina ir to daryti neketina. Vos dešimtadalis bus pasiekiami ir atsilieps ar atrašys, jei darbe nutiks kažkas skubaus. Darbostogas (angl. workation) kaip gerą poilsio ir darbo variantą rinkosi 5 proc. europiečių. Lietuviai mąsto panašiai: darbinį el. paštą kasdien atostogų metu tikrina tik 5 proc. žmonių, daugiausia – 18–24 m. jaunuoliai.
