aA
Vienas iš svarbiausių tvarumo klausimų pasaulyje – vandens švaistymas. Lietuvoje turime nemažai išteklių bei galime vartoti vandenį tiesiai iš čiaupų, tad ne visi buitiniai vartotojai susimąsto, kad galėtų sunaudoti mažiau vandens.
Karolinos Gudžiūnienės nuotr.
Karolinos Gudžiūnienės nuotr.

Įmonės vis dažniau diegia sprendimus, padedančius taupyti. Pramonės sektorius imasi vis įvairesnių priemonių, kad pagerintų tvarumo rodiklius neprarandant pelno. Lietuvos įmonės už tvarumo sprendimus net apdovanojamos pasauliniu mastu, tačiau jų atstovai įsitikinę – galima padaryti dar daugiau.

Įmonės dalinasi panaudotu vandeniu

Ignitis“ Energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė sako, kad yra nemažai būdų, kaip verslai galėtų sutaupyti dar daugiau vandens. Pramonės šakos, kurioms itin reikalingas vanduo: tekstilės, gėrimų sektoriai, yra vienos iš pirmųjų vandens taupymo inovatorių Lietuvoje. Jos teigimu, viena iš Lietuvoje gėrimus gaminanti įmonė yra nusistačiusi nulinį vandens švaistymo tikslą ir pernaudoja antrinį vandenį. Panašius tikslus turi ir tekstilės pramonė, siekianti naudoti vandenį pakartotinai – išvalyti ir panaudoti kituose procesuose, kuriems nereikia pirminio švarumo vandens.

„Kol kas negirdėjau, kad Lietuvos įmonės tarpusavyje dalintųsi panaudotu vandeniu, kad mažiau jo švaistytų. Tarptautinėje praktikoje tai veikia gana efektyviai. Pavyzdžiui, maisto sektoriaus įmonė panaudoja vandenį ir perduoda kitai, ji panaudoja ir perduoda dar kitai – taip į nuotekas galiausiai patenkantis vanduo pernaudojamas keletą kartų. Toks dalinimasis dažniausiai vykdomas laisvosiose ekonominėse zonose ar klasteriuose.

Manau, kad Lietuvoje ši praktika irgi atsiras. Dabar laisvosiose ekonominėse zonose bei klasteriuose taikomas šaltinių, žaliavų, energijos bendras panaudojimas. Vandens tvarumo sprendimai irgi turėtų atsirasti. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į įmonių sutelktinių taškų specifiką – ar jos papildo viena kitą ir gali dalintis“, – svarstė A. Vaitulevičė.

Reikšmingai vandens vartojimą sumažino ir Lietuvoje veikianti grūdų bei krakmolo perdirbimo įmonė „Roquette Amilina“. Grupės R&D Baziniams produktams vadovas ir „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius pasakojo, kad stengiamasi naudoti vandenį pakartotinai visur, kur įmanoma. Kvietinio krakmolo gamybos procese sunaudojamo vandens kiekio mažinimas – vienas pagrindinių ir sudėtingiausių iššūkių šioje pramonės šakoje.

Danas Tvarijonavičius
Danas Tvarijonavičius
© DELFI / Julius Kalinskas


„Istoriškai klasikiniame procese buvo sunaudojama iki 15 kubinių m. vandens 1 t miltų. Vėliau industrijos standartas buvo 10 m3 rodiklis. Technologijoms tobulėjant, industrijai pavyko pasiekti 7, vėliau 6 m3/ 1 t rodiklį. Dar vėliau geriausios Europos gamyklos pasiekė 2,5–3 m3 vandens 1 t miltų.

Mūsų įmonės rodiklis šiuo metu yra geriausias tarp grupės gamyklų bei visoje industrijoje Europoje ir pasaulyje: mes sugebam perdirbti 1 t miltų tam tesunaudodami 1,5 m3 vandens. Taikome labai intensyvų vandens bei kondensato pakartotinį panaudojimą kur tik galima“, – pasakojo įmonės valdybos pirmininkas.

Taupo net biuro tualetuose

Labai daug vandens dažnai net nesusimąstydami suvartojame ir biuruose, kuriuose bene kasdien praleidžiame daug laiko. Dar juos įrenginėjant svarstoma, kaip užtikrinti tvarumą ir pasitelkus technologijas taupyti gamtos išteklius.

Vienas iš tokių pavyzdžių – SEB banko pastatas Vilniuje, kuriame vandens taupymo sistemos įrengtos galvojant tiek apie kasdien darbuotojų geriamą vandenį, tiek apie bendrą pastato vandentiekį.

Tualetų prietaisai pastate sureguliuoti taip, kad vieno apiplovimo metu sunaudotų ne daugiau nei 3,5 litrų vandens. Ekonomišku WC laikomas, jei vieno apiplovimo metu sunaudojama ne daugiau nei 6 litrai vandens. Taip pat pastate įrengti dušai, kurie per vieną minutę sunaudoja ne daugiau nei 4 litrus vandens – 3 kartus mažiau nei standartiniai dušai.

Visose vietose, kur darbuotojai gali nusiplauti rankas, naudojami sensoriniai čiaupai, kurie veikia tik tuo metu, kai plaunamos rankos. Pasitraukus nuo čiaupo vanduo nustoja bėgti. Taip išvengiama atvejų, kai paliekamas neužsuktas čiaupas ir vanduo eikvojamas be reikalo.

SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas pasakojo, kad buvo atsižvelgta ir į geriamąjį vandenį bei avarijos galimybę:

„SEB banko būstinėje Vilniuje yra įrengti geriamo vandens čiaupai, kurie veikia tik tuomet, kai yra nuspaudžiamas mygtukas. Norint įsipilti vandens reikia vienoje rankoje laikyti stiklinę, su kita ranka laikyti nuspaustą mygtuką. Automatinė pastato valdymo sistema nuolat stebi vandens sunaudojimą pastate. Jeigu vandens sunaudojimas staigiai išauga, o tuo metu pastate nėra darbuotojų, sistema fiksuoja, kad įvyko avarija ir išjungia vandenį“.

 Audrius Rutkauskas
Audrius Rutkauskas


Taupymas prasideda nuo įpročių

A. Vaitulevičės manymu, vandens taupymas darbo vietose bei didelėse įmonėse prasideda nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai. Tai, kaip elgiamės taupydami vandenį namuose, atsinešame ir į biurą. „Tebėra įprasta biuruose naudoti vandenį iš talpų. Jeigu darbuotojams neramu vartoti vandenį iš čiaupo, įmonės turėtų skirti resursų patikrinti jo kokybę. Daugiausia vandens biure sunaudojama virtuvėje bei tualete, tad pokyčius galima pradėti nuo ten. Efektyviausia virtuvėje būtų naudotis indaplove. Tarkime, susitarti laiką, iki kurio ryte bei popiet reikia sudėti indus į indaplovę ir ją įjungti“, – patarė pašnekovė.

Anot jos, labai svarbu kalbėtis su darbuotojais ir susitarti elgesio taisykles. Ant čiaupų biuruose galima pritaisyti vandenį taupančius aeratorius. Jie maišo vandenį su oro burbuliukais ir taip išleidžiama iki 50 proc. mažiau vandens. Taip pat galima naudoti maišytuvų jutiklius, dėl kurių vanduo bėga tik tuomet, kai fiksuoja rankas po čiaupu. Labai veiksmingas dalykas – nelaikyti nuolat atsukto vandens, kas lemia didelį vandens švaistymą.

Apie darbuotojų įtraukimą taikant tvarumo idėjas kalbėjo ir SEB atstovas. o teigimu, tvarumo tema – svarbi įmonės kultūros dalis: „SEB banke šviečiame darbuotojus ir skatiname tvarią veiklą. Vienas iš pavyzdžių – iniciatyvių darbuotojų grupės „iDo“ neseniai organizuota kampanija, kurios metu kvietėme kolegas plaunant rankas sunaudoti mažiau vandens ir popieriaus“.

Savivaldybės galėtų pasistengti labiau

Tvariai dirbančios Lietuvos įmonės nelieka nepastebėtos Europos ir pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, SEB būstinei Vilniuje pagal BREEAM metodologiją suteiktas įvertinimas „Outstanding“. Vandens sunaudojimas – vienas iš kriterijų, pagal kurį buvo gautas maksimalus balų skaičius.

Pastate, pritaikytame 1000 darbuotojų, vidutiniškai per mėnesį sunaudojama tik 330 kub. metrų vandens. Į šias vandens sąnaudas įeina ir pastate esančio restorano sunaudojamas vanduo, vanduo augalų priežiūrai, laistymui, bei vanduo, kuris naudojamas kasdieniam bei generaliniam patalpų valymui.

„Roquette“ nuo 2018 m. yra vertinama „Ecovadis“, o 2019 metais gavo auksinį įvertinimą. Šis reitingas yra patikimiausia pasaulyje metodika, leidžianti įvertinti įmonės tvarumo ir socialinės atsakomybės valdymo sistemos kokybę.

Karolinos Gudžiūnienės nuotr.
Karolinos Gudžiūnienės nuotr.

Verslai pasiekia gana gerų rezultatų, tačiau kartais pasigenda vyriausybės paramos, mat technologijoms reikia nemenkų investicijų. D. Tvarijonavičius pabrėžė, kad investicijos nuosavam nuotekų valymui – individualus klausimas kiekvienai nuotekas generuojančiai pramonės įmonei.

„Lietuvoje finansavimo sistema iš esmės nebloga, tačiau pasigendame nuoseklumo. Apskritai vandens tiekimo ir valymo įkainiai pas mus vis dar vieni mažesnių Europoje. Tas beje ne visada gerai, ne visada tuo siunčiama teisinga žinia „pigus vanduo gyventojams ir verslui“ nėra nei girtinas, nei siektinas tikslas ir jis daugiau politinis nei ekonominis – ką tik pamatėme kaip „pigi energija“ virsta labai nepigia...“, – priminė pašnekovas.

A. Vaitulevičė pridūrė, kad šiek tiek daugiau galėtų pasistengti ir Lietuvos savivaldybės. „Manau, kad Lietuvos savivaldybės galėtų daugiau edukuoti gyventojus apie vandens švaistymą ir tvarumą. Galima daugiau kalbėti apie lietaus vandens surinkimą. Pavyzdžiui, viešose erdvėse, parkuose galėtų būti vandens surinkimo talpyklos. Galbūt savivaldybes būtų galima reitinguoti pagal vandens suvartojimą ir vienam žmogui tenkantį suvartojimą. Rengti edukacines akcijas, raginti vartoti vandenį tvariau“, – svarstė ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.3529

Gyventojus stebina keistos išvaizdos „keturakiai“ padarai: aptinka ir pievose, ir prie namų

Grynas sulaukė net kelių skaitytojų laiškų su prašymu padėti nustatyti, kokius padarus...

Šeštadienį 15 tūkst. ėjikų susirinks Pažaislyje – pirks už žingsnius

Vaizdingais Kauno marių šlaitais bei įlankomis, jachtklubu ir barokinės architektūros šedevru...

Grilinimo sezono uždarymui – itin paprastas ir gardus receptas: paaiškina, kodėl prieš kepant mėsą būtina mėtyti iš tam tikro aukščio

Vasara – tikrų tikriausias grilinimo sezonas, kai ant laužo, kepsninės ar šašlykinės kepti...

Į „Delfi“ sugrįžta sena tradicija – Lietuvos rinktinės rezultatus Europos čempionate spėlios naujas orakulas

Nuo rugsėjo 1 d. beveik visą mėnesį Lietuva ir vėl gyvens krepšinio ritmu, nes geriausi šalies...

Pasakiško grožio upės vingį Žemaitijoje prikėlė naujam gyvenimui – vietiniai dabar čia plūsta pavalgyti ir fotografuotis

Vos už kelių kilometrų nuo Mažeikių esantis Krakių miestelis – mažai kam girdėtas. Šią...

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą (29)

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas (15)

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Tūkstančiai rusų veržiasi į Sakartvelą ir Kazachstaną: perspėja, kad minios gali pasukti ir Lietuvos sienų link

Nuo mobilizacijos sprunkančių rusų banga Lietuvos dar nepasiekė, bet valdžios žodžiais – dar...

Dėl Putino mobilizacijos – Ukrainos prašymas Baltijos šalims (2)

Ukrainos vicepremjerė , laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk...

Marc Champion

Ukrainiečių įbauginti nebeįmanoma: Putino laukia naujas smūgis – tai tik kelių dienų klausimas

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali netekti ilgai laukti pirmojo rimtesnio savo sprendimo...

Į karą pašaukta Rusijos bokso žvaigždė (5)

Vienas garsiausių visų laikų Rusijos boksininkų Nikolajus Valujevas netrukus gali atsidurti karo...

Karas Ukrainoje. Ciniškas rusų išpuolis: Zaporižioje atakuota humanitarinė kolona, žuvo mažiausiai 23 žmonės raketos pataikė ir į Dniprą: degė 50 autobusų, yra aukų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

2008-aisiais investavo ir nudegė, o šiandien jau valdo 3 milijonų vertės fondą: krizes reikia išnaudoti

Kol ekonomistai dėlioja galimus ekonominės raidos scenarijus, žmonės neramiai stebi prognozes ir...

Apsaugos bendrovė kviečia į komandą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – laukiami ir vyrai, ir moterys

Fzinės bei techninės apsaugos paslaugas teikianti bendrovė į darbą priims beveik 30 darbuotojų.

The Economist

Turtinga, autoritarinė ir velniškai nepastovi: formuojasi nauja Persijos įlanka ir JAV tai nežada nieko gero

Po aštuonių savaičių maždaug milijonas futbolo gerbėjų užplūs Katarą, kur vyks pasaulio...