aA
Kai nieko nebuvo daroma dėl I Melnragės paplūdimio, kurį itin siaurina audros ir krantų erozija, klaipėdiečiai piktinosi. Kai pagaliau nuspręstą jį papildyti smėliu, vėl jiems negerai: galbūt tai daroma ne taip, kaip reikėtų, gal per vėlai. O kai pamatė, kad žemsiurbė purškia tamsų smėlį, visai sunerimo. Klausėme mokslininkų – ar yra ko baimintis melnragiškiams, ar tikrai pilamas nešvarus smėlis?
II Melnragės paplūdimys // „WeLoveLithuania“ nuotr.
II Melnragės paplūdimys // „WeLoveLithuania“ nuotr.

„Pati jūra nei bloga, nei gera. Kai žmogus prieina per daug arti jos, norėdamas ką nors statyti, tada kyla problemų“, – sako Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslinis darbuotojas, gamtos mokslų daktaras Gintautas Žilinskas, krantotvarkos srityje dirbantis jau daugiau kaip 40 metų.

„Smėliu maitinti pliažus niekada nėra vėlu. Jiems maisto reikia nuolatos. Maitinimas bet kuriuo atveju yra naudingas“, – mano Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Nerijus Blažauskas.

Kodėl iki šiol nieko nebuvo daroma siekiant sustabdyti krantų eroziją Melnragėje?

G. Žilinskas: Gal dešimt metų girdėjau kalbas, kad nieko nedaroma I Melnragėje. 2000-aisiais II Menragės stotis buvo jau paplauta, turiu net nuotrauką. Norėčiau priminti klaipėdiečiams ir kitiems Lietuvos žmonėms, kad 2001-2002 metais smėlis buvo pilamas tarp II Melnragės ir Girulių. Tada buvo išpilta maždaug 500 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Pusė to kiekio buvo pilama 2,5-3,5 metro gylyje, o likusi dalis į 5-7 m. Mes stebėjome tą procesą, buvo įdomu, kokį poveikį darys. Pirmu atveju į suformuotą pylimą atsimušusios bangos stūmė smėlį į krantą. O tas smėlis, kur buvo supiltas giliau jūroje, net po uragano Ervino, kurio metu tikrai buvo didelės bangos, taip ir liko gulėti toje pačioje vietoje. Žinoma, smėlio pylimas ir giliau šiek tiek padeda, bet labai mažai.

Taigi toje vietoje, visai netoli I Melnragės, smėlis buvo pilamas nuolatos. Paskutinį kartą tai daryta 2018-aisiais. Ten jo jau yra supilta per vieną milijoną kubinių metrų. Jis padeda atsilaikyti II Melnragės ir Girulių paplūdimiams. Mes monitoringą vykdome daugiau kaip 30 metų ir matėme, kad ten situacija nuolatos blogėjo. Dabar, papildžius krantus smėliu, situacija yra daugmaž stabilizuota.

Kokia reali nauda iš to sėkliaus formavimo?

G. Žilinskas: Gal klaipėdiečiams, kurie gyvena pietinėje miesto dalyje, ir nerūpi paplūdimio pildymas smėliu, bet melnragiškiai susijaudinę. Bet I Melnragės atveju jau neužtenka šakų ar žabų tvorų, reikia kad kauptųsi smėlis. Jūroje suformuotas sėklius žemins bangas tam tikrą laiką, o kai smėlis pajudės kranto link, ateityje bus galima formuoti ir kopagūbrį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad dabartinis smėlio pylimas ties I Melnrage yra moksliškai pagrįstas, paremtas natūriniais duomenimis. Jeigu nebūtų to eksperimento tarp II Melnragės ir Girulių, gal ir būtų galima abejoti naudingumu. Tik dėl to, kad išpurškimas arti kranto brangiau kainuoja, smėlis tada buvo pilamas didesniame gylyje.

Beje, kažkada toks sėklis I Melnragėje, kokį dabar bandoma supilti, buvo.

Būtų dar efektyviau, jeigu smėlis būtų pilamas tiesiog į krantą. Kadangi medžiaga yra per smulki, reikia tokios kliūties kaip sėklius. Jis nieko nekainuoja, vis tiek tą smėlį išpila į jūrą. Jis tiesiog kaip Dievo dovana, pasakyčiau.

I Melnragės paplūdimys ir Šiaurinis molas // „WeLoveLithuania“ nuotr.
I Melnragės paplūdimys ir Šiaurinis molas // „WeLoveLithuania“ nuotr.

Kodėl ties I Melnrage smėlis niekada nebuvo pilamas? Kaip greitai atsikurs tas paplūdimys dabar?

G. Žilinskas: Svarbiausia, kad taip darydami neprarasime rekreacinės erdvės – paplūdimiai liks smėlėti, o ne bus sudėti tetrapodai, bunos ar akmenys. Kai buvo siūloma krantą Melnragėje tvirtinti akmenimis, banglentininkai labai pasišiaušė. Jiems reikalinga banga, o audros metu esant akmenims jiems būtų pavojinga.

Nuo 2005 metų I Melnragėje fiksuoti didžiausi ardos tempai visame Lietuvos pajūryje. Pildyti jį smėliu mes siūlėme 2014 metais. Tuo metu buvo ir švaraus smėlio, tiesiog trūko ryžtingumo. Tada, kaip ir dabar, pirmam sėkliui suformuoti reikėjo apie 180 tūkst. kv. m smėlio. Jeigu tada jis būtų buvęs suformuotas, dabar jau turėtume rezultatą.

Noriu atkreipti dėmesį, kad I Melnragėje yra išplautas smėlis iki 8 metrų gylio. Apskaičiavome, kad ruože tarp uosto molo ir centrinio įvažiavimo į Melnragę prarasta daugiau kaip 1,6 mln. kub. m smėlio. Tam kiekiui atkurti, žinoma, neužteks vieno papildymo. Reikėtų nuolatos pildyti visu tuo dabar iškasamu švariu smėliu. Ar šiaip, ar taip reikia valyti uosto kanalą dėl saugumo.

Kada pamatysime pirmuosius rezultatus, priklausys ir nuo to, kokia bus žiema. Bet kuriuo atveju, imantis tokių priemonių ne taip stipriai trauksis krantas, kaip būtų traukęsis nieko nedarant. Mes tikimės stebėti tuos procesus tiek, kiek leis mūsų finansai.

Kada mes pajusime paplūdimio pildymo smėliu poveikį?

N. Blažinskas: Poveikių gali būti įvairių: poveikis krantams, emocinis poveikis gyventojams ar poilsiautojams.

I Melnragėje seniai skundžiamasi, kad pastatai griūna, atsiranda išgraužos. Bet ten jau kuriasi restoranai, klubai. Atsirado gyvas, gražus kampelis prie jūros. Kranto pamaitinimas, žinoma, teisingu smėliu, bet kokiu atveju yra pliusas į tą aplinką. Jis padeda stabilizuoti krantus audrų metu.

Kad labai paplatėtų paplūdimys, nereikėtų tikėtis, manau, tai ne tie išpilamo smėlio kiekiai.

Smėlis pilamas į priekrantę, į vandenį. Tai prevencinė priemonė, padedanti šiek tiek padidinti smėlio kiekį povandeninėje dalyje tam, kad siaučiant audroms jis sugebėtų kompensuoti ardomą smėlį. Sistema pasidaro gyvybinga. Tai lyg paplūdimys būtų privalgęs vitaminų. Krantų stabilumui ir tam, kad namai negriūtų, yra gerai.

Kitas dalykas, koks yra tas smėlis. Jeigu jis per smulkus, fizinės prasmės neturi, nes toks smėlis greitai būtų išplaunamas į gilesnius vandenis. Žinoma, jis nieko negadina, bet didelio pliuso neduoda. Kad būtų poveikis, smėlis turi būti tam tikro rupumo, turėtų būti panašus į tą, koks yra dabar paplūdimyje.

Žmonėms abejoja, ar tikrai ties I Melnrage pilamas švarus smėlis.

G. Žilinskas: Kai Palangoje pylėme smėlį, žmonės irgi piktinosi, kad jis toks nešvarus. Jis būna tamsus, kai susimaišo su vandeniu, o kai išdžiūva, pašviesėja. Melnragėje paties paplūdimio smėlis tamsesnis, rusvesnis, taip pat Juodkrantėje, kur stambiagrūdis smėlis.

Blogiausiu atveju smėlis, kuriuo pildomas paplūdimys, turėtų būti postlitorinos laikų, o gal net litorinos.

Vadinasi, jis nei su dabartine pramone, nei su tarša neturėjo sąlyčio. Juk gilina iki 16-17 metrų. Per tokį patį smėlį, koks yra jūroje, mes einame maudytis.

N. Blažinskas: Norite pasakyti, kad pilamas nešvarus smėlis? Pats mačiau, kaip tai daroma. Manau, kad žmonės patiria emocinį poveikį. Nes atrodo, kad pilamas juodas smėlis. Kad žemsiurbė išpūstų iškastą smėlį, jis turi būti sumaišytas su jūros vandeniu.

Nieko nenustebinsime pasakydami, kad jūros vanduo nėra toks skaidrus, koks bėga iš čiaupo. Jis yra juodai žalsvos spalvos. Be to, purškiant vanduo būna koncentruotas, suspaustas, tai čiurkšlės spalva yra žalia ir juoda. O išdžiuvęs smėlis bus baltas. Jis yra toks, koks yra jūroje, ir ne kitoks. Šioje vietoje nematau jokio kriminalo, tik naudą.

Galbūt žmones iš pradžių reikėjo labiau informuoti, tada nebūtų atsiradusi ta rėkiančiųjų banga. Kitas dalykas, gal tai buvo galima daryti ne atostogų metu arba vakare, kai mažiau žmonių pliažuose.

Klaipėdiečiams nerimą kelia ir pradėti didžiuliai gilinimo darbai uoste.

G. Žilinskas: Dėl gilinimo nutrūksta nešmenų srautas, jie negrąžinami į krantą. Jeigu būtų tik gilinama ir nebūtų amortizuojančių priemonių, t. y. nieko nedarytume I Melnragėje, tada krantus dar labiau plautų. Nors šiaip tokios įlankos iki begalybės nesivysto.

Nuo 1995 iki 2005 metų I Melnragėje padėtis už molo stabilizavosi, kranto linija buvo beveik stabili. Žinoma, paplūdimys dar trauksis, nukentės pastatai, galbūt kažkiek ir keliai. Kadangi problema vis gilėja, reikia imtis kontrpriemonių planuojant išlaikyti panašią būklę.

Žmonės linkę visą kaltę versti uostui. Bet dėl jo krantas I Melnragėje prie pat molo buvo ir priaugęs 400–500 metrų. Dabar nuplovė apie 40 metrų. Apie 460 metrų yra uosto sukaupta žemė.

Smiltynėje Kopgalis krantų atžvilgiu augo, stūmėsi Palangos link 8,5 metro per metus greičiu, o Melnragės pusė traukėsi 7,2 m per metus.

Jeigu molų būtų nebuvę, melnragiškiai nebūtų galėję įsikurti, nes tos žiotys vis būtų stūmęsi į šiaurę II Melnragės link. Nuo 1824 metų skaičiuojant dabartinis sąsiauris, kuriame yra molai, būtų už 1,5 km nuo dabartinės vietos, jeigu nieko nebūtų buvę daroma. Pasirodo, uostas ne vien tik neigiamus dalykus daro.

Ar dar populiari teorija „laisvė krantams“, t. y. kad nieko nereikia daryti, gamta pati susitvarko?

G. Žilinskas: Taip, ir ji dar labiau populiarėja pasauliniu mastu. Bet mūsų atveju gamta pati negali susitvarkyti, nes jai koją pakišo žmogus, pastatė molus ir kt. Pasauliui reikalingi tokie objektai kaip uostai, nes juk vyksta laivyba, ir nieko čia nepadarysi.

Olandai, kuriems gresia užpylimas, jau po truputį iškelia gyventojus iš kai kurių vietovių ir yra linkę krantus dalimis atiduoti jūrai. Jie apskaičiavo, kad jau iki 2040 metų jų biudžetas nepatemps, nes reikalingi galingi siurbliai naudoja daug elektros.

Didžiausia problema buvo 1923 metų potvynis, kai pralaužė dambas ir žuvo vos ne 2 000 žmonių. Problema atsirado dėl polderių, dėl pylimų. Jeigu jų nebūtų buvę, žmogus nebūtų taip priartėjęs prie jūros ir gyventų saugiai. Dabar olandai įgyvendina programą „Laisvė jūrai“, nes nusprendė, kad žmonės brangiau nei žemė.

Ir Vokietijoje tai plinta. O prasidėjo nuo privačios iniciatyvos. Vienas verslininkas ėmė supirkinėti žemę ir palikti ją laisvą. Įkūrė fondą, pinigai gaunami iš viso pasaulio, laisvi plotai didėja.

N. Blažinskas: Gal ir gera teorija būtų, bet tada reikėtų I Melnragėje nurinkti nuo kranto tuos namukus. Esamų arba planuojamų statyti namukų savininkai šiai koncepcijai nepritaria. Nes gamta juos pasiims ten, kur norės, kada norės, ir nepaisys, ar mums tai vertingi dalykai, ar ne. Šios filosofijos pagrindas – žmogus prieš gamtą. Turime apsispręsti ir priimti sprendimą, ar verta mokėti didelius pinigus ir išsaugoti ardomus paplūdimius siekiant išlaikyti žmonių turtą, ar palikti jį gamtai utilizuoti.

O kitose šalyse irgi paplūdimiai pildomi smėliu?

G. Žilinskas: Taip. Tokie dalykai nėra naujiena. Lenkijoje taip daroma.

Kažkodėl užsienyje jeigu nusprendžiama ką nors daryti, tai ir daroma. Lenkai perkasė Aistmarių neriją įrengdami laivybos kanalą. Dabar visi patenkinti, nereikia pro rusus, pro Baltijską, plaukioti, turi laisvą įplaukimą per savo teritoriją. Neįsivaizduoju, kad pas mus būtų įmanomas toks projektas.

N. Blažinskas: Smėliu paplūdimiai pildomi visame pasaulyje. Kasamas smėliukas vienoje vietoje ir purškiamas su vandeniu kitoje. Tikrai nieko naujo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
4.6296

Gyventojus stebina keistos išvaizdos „keturakiai“ padarai: aptinka ir pievose, ir prie namų

Grynas sulaukė net kelių skaitytojų laiškų su prašymu padėti nustatyti, kokius padarus...

Šeštadienį 15 tūkst. ėjikų susirinks Pažaislyje – pirks už žingsnius

Vaizdingais Kauno marių šlaitais bei įlankomis, jachtklubu ir barokinės architektūros šedevru...

Grilinimo sezono uždarymui – itin paprastas ir gardus receptas: paaiškina, kodėl prieš kepant mėsą būtina mėtyti iš tam tikro aukščio

Vasara – tikrų tikriausias grilinimo sezonas, kai ant laužo, kepsninės ar šašlykinės kepti...

Į „Delfi“ sugrįžta sena tradicija – Lietuvos rinktinės rezultatus Europos čempionate spėlios naujas orakulas

Nuo rugsėjo 1 d. beveik visą mėnesį Lietuva ir vėl gyvens krepšinio ritmu, nes geriausi šalies...

Pasakiško grožio upės vingį Žemaitijoje prikėlė naujam gyvenimui – vietiniai dabar čia plūsta pavalgyti ir fotografuotis

Vos už kelių kilometrų nuo Mažeikių esantis Krakių miestelis – mažai kam girdėtas. Šią...

Top naujienos

Dėl šnipinėjimo įtariamas teisininkas: man nedraudžiama bendrauti su Baltarusijos KGB (11)

Antradienį policija informavo, jog įtariant šnipinėjimu suimtas vilnietis teisininkas Mantas...

Vyrui šokas: bankomatui „prarijus“ 950 eurų, į sąskaitą atgavo tik dalį, o kur likę – nežinia (11)

Kaunietis Audrius Chmieliauskas pasakoja, kad į bankomatą įnešdamas grynųjų pinigų prarado 900...

Paleckis kalėjime telefoninius skambučius išnaudoja ne šeimai paskambinti: toliau dirba Kremliui? (6)

„Sveiki visi, tikrai smagu, kad yra galimybė kreiptis į jus, mieli žiūrovai“, – toks už...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos kariuomenė galingai žengia į priekį, išlaisvinama vis daugiau gyvenviečių Bidenas pažadėjo naują 625 mln. JAV dolerių pagalbos paketą

Antradienio naktis Ukrainoje vėl buvo nerami – Rusijos pajėgos dar kartą atakavo Charkovą....

Toma Miknevičienė

Gydytoja pasakė, kodėl pastojama naudojant net patikimiausias kontraceptines priemones: paprastai pasikartoja tas pats modelis

Ieškant atsiliepimų apie kontraceptines priemones kone prie kiekvienos galima rasti gausybę...

Geros žinios: atkeliaus ilgai laukta šiluma, temperatūra pakils net iki 19 laipsnių

Trečiadienio dieną Lietuvoje vyraus sausi, debesuoti su pragiedruliais orai. Trumpai, negausiai...

Agnė Keizikienė

Į šias kūno vietas dažna moteris neatkreipia dėmesio, o veltui: gydytoja pasakė, kas išduoda jūsų tikrąjį amžių

Moterys jau kaip du kart du žino kasdienę veido priežiūros rutiną: prausiklis, tonikas, serumas,...

Madingiausi sportiniai įvaizdžiai kasdienai: nuo šiol nesuklysite, įšokdami į treningus

Kaip rengtis einant sportuoti ir kokią judėjimo rūšį rinktis, kad tikrai jaustumėtės...

UEFA Čempionų lygoje – antra „Barcelonos“ nesėkmė ir keli negailestingi sutriuškinimai

Antradienio vakarą UEFA Čempionų lygoje prasidėjo trečiasis grupių varžybų etapo turas. Itin...

Širdį verianti akimirka: Ukrainos kariai išvaduotame kaime buvo sutikti ypač emocingai (1)

Išlaisvintame Ukrainos Bohuslavkos kaime, esančiame Charkivo srityje, Ukrainos kariai buvo...