Trys šio regiono apžvalgos bokštai ir apžvalgos ratas dovanoja lankytojams nepakartojamus gamtovaizdžius. Kai kurie iš jų, regis, yra pasiekę savo populiarumo piką, o kiti šiek tiek primiršti, nors taip pat palieka neišdildomus įspūdžius.

Todėl ir verta būtų pradėti nuo tų objektų, kurie mažiau nušviečiami, bet tikrai verti didesnio žiniasklaidos, socialinių tinklų visuomenės dėmesio.

Bokštas Rokiškio rajone

Baršėnų kaime (Rokiškio r., Kriaunų sen.) pastatytas 36 metrų apžvalgos bokštas galėtų drąsiai konkuruoti ne tik su Lietuvos, bet ir visos Europos panašios paskirties objektais. Dar nepasiekus viršūnės, pradeda atsiverti Sartų ežero vandenys, salos, apsuptos bekraščių medžių kepurių – kuo aukščiau kopi metaliniais laiptais, tuo fantastiškesnis kraštovaizdis iškyla, nuo kurio negali atplėšti akių.

Vaizdas iš Rokiškio apžvalgos bokšto

Šalia bokšto ant pievos iš akmenų sudėliotas didelis ratas, kuriuo geriausiai grožėtis nuo viršaus – tuomet įspūdis būna stipresnis nei stovint šalia. Sartų regioninio parko teritorijoje esantis bokštas įrengtas privačiomis lėšomis, tačiau į jį galima patekti be apribojimų ir mokesčių – tai vienas iš tų gerųjų pavyzdžių, kuomet verslas, turtingesni žmonės visuomenei dovanoja neužmirštamus reginius.

Vaizdas iš Rokiškio apžvalgos bokšto

Bokštas prie gražuolio Rubikių ežero

Kvapą gniaužia ir panorama nuo Bijeikių (Rubikių) apžvalgos bokšto. Anykščių rajone, 15 kilometrų nuo miesto įrengtas turistinis objektas stovi ant 163 metrų aukščio virš jūros lygio esančios kalvos, tad viršuje puikiai matyti vietos apylinkės. Gėrėtis tikrai yra kuo.

Vaizdas iš Bijeikių apžvalgos bokšto

Pirmiausiai – gražuoliu Rubikių ežeru, turinčiu net 16 salų, taip pat Dusyno ežeru, Bijeikių piliakalniu, žaliais Burbiškio miško kilimais, tolumoje plytinčiomis Storių kalvomis. Nusigiedrijus galima išvysti ir Leliūnų, Debeikių miestelių bažnyčių bokštus. Nuo bokšto viršūnės atsiveria dideli Anykščių regioninio parko plotai – vanduo, salos, medžiai, laukai, dangus, miestelių fragmentai sukuria nepakartojamą paveikslą, kuriuo grožintis galima prarasti laiko pojūtį.

Karstinių ežerėlių paveikslas

Dar vienas nepakartojamų vaizdų gamą dovanojantis objektas – sulig kiekvienais metais sparčiai populiarėjantis Kirkilų apžvalgos bokštas Biržų rajone. Beveik 32 metrų aukščio bokštas savo išskirtinumu iš tolo traukia turistų žvilgsnius – jo forma primena grimztančią valtį. Nuo viršaus patį gražiausią atviruką, regis, pralenkia vaizdai į vandens kupinas smegduobes, dar vadinamas Kirkilų draustinio ežerėliais.

Vaizdas iš Kirklių apžvalgos bokšto

Žvelgiant nuo aukštybių, vandeningų smegduobių mėlis, vingiuojantys jų krantai, salelių žaluma nuneša mintis kažkur toliau nuo realybės, problemų ir rūpesčių – nepaisant aplinkui supančių lankytojų, lieki tik tu ir gamta, susidurdamas akis į akį su jos didybe. Apačioje aplink ežerėlius įrengti tilteliai ir medinis takas – šis pažintinis maršrutas driekiasi nepilną kilometrą.

Zarasų apžvalgos rato panorama

Vienas įspūdingiausių Zarasų krašto objektų – šiame mieste esantis apžvalgos ratas. Tai išskirtinis žmogaus rankų kūrinys, iškilęs tam, kad nuo jo būtų galima gėrėtis išskirtiniu gamtos paveikslu.

Vaizdas iš Zarasų apžvalgos bokšto

Nuo 17 metrų aukščio ir 34 metrų panduso skersmens apžvalgos rato plyti kaip ant delno plyti Zaraso ežeras ir jo pakrantės, jungiančios ratą su Didžiąja ežero sala. Ežere iš viso yra keturios salos. Nuo apžvalgos rato visu gražumu atsidengia jo grožis, traukiantis turistus ir vietos gyventojus. Nusileidus nuo apžvalgos rato, vaizdai taip pat sukelia didelį įspūdį – unikalus statinys žvelgiant nuo apačios primena nemenkų gabaritų fantastinio filmo dekoraciją.

Per pandemiją mes ėmėme daugiau keliauti po savo tėvynę, geriau ją pažinti, dažniau ja grožėtis. Šios kelionės galbūt įskiepys ir stipresnę meilę savo kraštui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)