Kapitonas panašus į pilotą
Dar neteko sutikti nė vieno autobuso vairuotojo, kuris prieš pradėdamas važiuoti pasisveikintų su keleiviais ir informuotų juos apie važiavimo sąlygas. Užtat katamarano „Smiltynė“ kapitonas Voldemaras Liekis elgiasi lyg tikras lėktuvo pilotas. Prieš išplaukdamas iš Dangės jis pranešė vėjo kryptį, jo stiprumą. Informavo, kokiu greičių plauks „Smiltynė“ ir kelintą valandą pasieks pirmąją stotelę Juodkrantėje.
Kapitono tiltelis išties panašus į lėktuvo kabiną. Jame daug įvairių, eilinei „sausumos pelei“ nieko nesakančių prietaisų, kompiuterių, monitorių, mygtukų ir rankenėlių. „Šio katamarano valdymas daug kuo skiriasi nuo įprasto „Smiltynės perkėlos“ kelto, kuris plukdo keleivius per Kuršių marias. Šis laivas kur kas greitesnis. Mariomis plaukiame 18 mazgų greičiu. Uosto akvatorijoje lėčiau – 6-7 mazgų greičiu“, - aiškino kapitonas.
Be to, keleivių salone dirbanti palydovė produktus traukia iš tokių pačių konteinerių, kokie būna tik lėktuvuose.
Tačiau šis laivas iki Nidos plauktų net ir tuomet, jei jame sėdėtų vienas keleivis. Tuo „Smiltynė“ primena autobusą. Įdomu, ar skristų lėktuvas, jei būtų parduotas tik vienas bilietas?
Dviratininkai stebi vėją
Kelionė iki Nidos trunka apie dvi valandas. Iki Juodkrantės nuplaukiama per 55 minutes. Bilietas iki Nidos, jį perkant „Tiketos“ kasoje ar internetu, kainuos 30 Lt, o perkant laive kiek daugiau - 33 Lt. Iki Juodkrantės kelionė nežymiai pigesnė – 28 litai. Tačiau abiem atvejais reikia papildomai mokėti po 2 litus „Tiketos“ paslaugos mokestį. Dviračiai, kuriuos kelionės metu galima pakabinti ant specialių kablių, gabenami už simbolinį 1 cento mokestį.
Savaitgaliais „Smiltynė“ būna pilnutėlis. Darbo dienomis keleivių mažiau. Šį laivą pamėgo dviratininkai. Kai kurie jų nuplaukia iki Juodkrantės, dviračiais nuvažiuoja iki Nidos ir grįžta atgal „Smiltyne“. Kai kurie jų plaukia iki Nidos ir atgal parvažiuoja dviračiais. Yra ir trečia dviratininkų rūšis – šie važiuoja dviračiais iki Nidos ir į Klaipėdą grįžta katamaranu. Didžiausią įtaką dviratininkų pasirinkimui turi vėjo kryptis. Patyrę dviratininkai stengiasi minti pavėjui, o prieš vėją plaukia patogiai sėdėdami „Smiltynėje“.
Iki Juodkrantės – su vėjeliu
Kelionė iki Juodkrantės neprailgsta. Akį džiugina stovintis gražuolis kruizinis laineris. Plaukiant uosto akvatorija keleiviai puola fotografuoti prie krantinių prišvartuotus laivus, milžiniškus kranus ir būsimojo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo krantinės statybas. Beje, jau dabar nesunku įsivaizduoti prie pastarojo stovėsiančio išdujinimo laivo „Independence“ dydį. Jis bus milžiniškas.
Toje vietoje, tarp Kiaulės nugaros salos ir Kuršių nerijos, knibždėte knibžda mažų motorinių laivelių valtelių ir pripučiamų valčių, kuriose kantriai sėdi po kelis užkietėjusius žvejus. Kapitonas V. Liekis prisipažino, kad laviruojant tarp jų reikia būti itin dėmesingam.
Tačiau išplaukus iš uosto ir pasiekus kreiserinį greitį, daugelis keleivių spruko į saloną ir ėmė užsisakinėti saldumynus ir gėrimus. O šie čia tikrai nepigūs. Mineralinio vandens buteliukas kainuoja 5 litus, alaus skardinė – 8 litus, sumuštinis - 10 litų. Aišku, niekas pirkti neverčia.
Sumokėjus 5 litus keleiviai gali gauti ir audiogidą su ausinėmis. Tiesa, informacija skaitoma tik plaukiant pro konkrečią vietovę – Alksnynę, Gintaro įlanką, Juodkrantę, kitas Kuršių nerijos gyvenvietes. Kitu metu groja maloni melodija, kuri kelionės pabaigoje gali ir įkyrėti. Tačiau informacija, kurią skaito malonus balsas, pateikta sausai ir formaliai. Klausytojas užverčiamas galybe skaičių, kurių įsiminti neįmanoma, augalų, paukščių rūšimis ir datomis, kurios tuoj pat užmirštamos.
Juodkrantėje „Smiltynė“ stovi 15 minučių. Tikras išganymas rūkaliams, nes laivo viduje rūkyti draudžiama.
Kita kelionės dalis iki Nidos – nuobodesnė. Keleiviai šiek tiek atgyja plaukiant pro Mirusias kopas, kurias daugelis puola įamžinti.
Mandagūs užsieniečiai ir prasta danga
Grįžtant į Klaipėdą dviračiu eismas dviračių take gana intensyvus. Dažniausiai juo mina pagyvenę vokiečiai, kurie su kiekvienu sutiktu iš priešakio atvažiuojančiu dviratininku maloniai pasisveikina. O jei spėji pasilabinti pirmas, senukų veidus nušviečia šypsenos. Atsako į sveikinimą, jei pasisveikini pirmas, ir vienas kitas lietuvis. Tačiau absoliuti dauguma dviratininkų yra arba kurti, arba nebyliai. Net ir pasisveikinus jie net nežvilgteli ir toliau mina nutaisę rūsčias išraiškas.
Beje, visi užsieniečiai važiuoja su dviratininkų šalmais.
Įspūdingai atrodo gaisravietė ties Alksnyne.
Tiesa, nuvilia dviračių tako dangos būklė. Ji ne tik grublėta ir iškėlinėta medžių šaknų, tačiau ir aptrupėjusiais kraštai. Jos nesulyginsi su kol kas dar beveik idealia tako Klaipėda-Palanga būkle.
