Pietų Europą lankančius karščius jau jaučia arba artimu metu pajus ir po visą Europą išsibarstę užsienio lietuviai. Ketvirtadienio popietę Ispanijos sostinėje Madride oras buvo įšilęs iki 34 laipsnių šilumos, Paryžiuje – iki 31 laipsnio, Romoje – 36, Vokietijos Pietuose Štutgarte – 32 laipsnių. Ne ką mažesni karščiai prognozuojami ir artimiausiomis dienomis iki kitos savaitės pradžios. Tikėtina, kad kai kuriose šalyse bus užfiksuoti nauji karščio rekordai.
Jau penkerius metus Paryžiuje gyvenanti Agnė portalui DELFI pasakojo, kad karščio bangą ji pajautė jau šios savaitės pradžioje.
„Jau kokias keturias dienas jaučiamas beprotiškas karštis, o oras toliau tik šyla ir šyla. Jaučiu, kad šiandien yra pats pikas“, – ketvirtadienio popietę pasakojo lietuvė. Pasak jos, pavėsyje termometro stulpelis tuo metu rodė apie 33 laipsnius šilumos.
„Vis dėlto, kadangi aš dirbu šiek tiek atokiau nuo Paryžiaus centro, atviroje teritorijoje, čia labiau prapučia vėjas, daugiau žalumos ir šiek tiek vėsiau, bet pačiame Paryžiuje – baisu. Jaučiu, lyg tikrai ten veiktų radiatoriaus efektas, kai viskas įšilę, o naktimis net įkaitę pastatai toliau skleidžia šilumą ir šildo namus“, – pasakojo lietuvė.
Iki vėlyvo vakaro neatidaro langų
Agnė pasakojo, kad daugiausiai informacijos apie atėjusius karščius ji susirenka per socialinius tinklus. Juose raginama gerti pakankamai vandens, valgyti, kad nenusilptum.
„Be to, transporto kompanijos pradėjo didžiosiose stotyse dalinti vandenį“, – pasakojo su traukiniu į darbą vykstanti Paryžiaus gyventoja.
Agnė džiaugėsi, kad Paryžiaus valdžia, atrodytų, šįkart gerai pasiruošė karščiams. Lietuvė svarstė, kad kaitrai įdėmiai ruošiamasi, nes nenorima pakartoti 2003 m. kaitros istorijos. Tuomet, skaičiuojama, dėl didžiulių karščių Europoje mirė daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Kiti duomenys įvardija net 70 tūkst. aukų.
„Šį kartą tikrai pasiruošta labai gerai, visur daug informacijos, įrengta naujų fontanėlių gyventojams atsigaivinti“, – pasakojo lietuvė.
Vis dėlto Agnė stebėjosi, kad per tiek metų oro kondicionieriai nebuvo įrengti visose metro linijose. Kai kuriose iki šiol, norint gaivos, tenka atidarinėti langus, tačiau, pasak jos, šiuo metu esant tokiam karščiui, tai nei kiek nebepadeda.
„Kai kurie Paryžių su priemiesčiais jungiantys traukiniai – kaip orkaitės: jokio kondicionieriaus ar gaivaus oro“, – tęsė ji. Mergina pridėjo, kad rytais keliaudama į darbą ji jaučiasi dar pakankamai gerai, tačiau grįžtant po darbo karštis metro nenusakomas.
Vis dažnėjančios karščio bangos pavojingos ne tik dėl to, kad žmogų gali ištikti šilumos smūgis ar prastesnės sveikatos žmogui – širdies smūgis. Didelė dalis Europos kaitrai nėra pasiruošusi ir dėl savo pastatų inžinerijos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Vokietijoje oro kondicionieriai įrengti vos 2 proc. būstų. Agnė taip pat pastebėjo, kad Paryžiuje oro kondicionieriai namuose vis dar nėra labai įprasti, ypač senesnės statybos namuose.
„Gyvenu senesnės statybos name ir pati kondicionieriaus neturiu, vėsinuosi ventiliatoriumi. Šiuo metu visą dieną aklinai uždaryti langai, užtrauktos storos užuolaidos. Raginama jokiais būdais dienomis neatidaryti langų. Savus atveriu nebent nuo 10 val. vakaro, nes kitaip didžiulis karštis įkaitintų butą“, – kalbėjo Agnė. Prognozuojama, kad kaitra Prancūzijoje gali užsitęsti iki pirmadienio, todėl savaitgalį lietuvė žada nebent aplankyti prekybos centrus, kuriuose įjungiami kondicionieriai.
„Būti lauke, net ir pavėsyje, dabar tikrai per karšta“, – pridėjo ji.
Einant šaligatviu degina padus
Jau trečią vasarą Prancūzijoje leidžianti Asta kol kas per didele kaitra nesiskundžia, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu karštoka. Tiesa, prieš persikraustydama į Prancūziją ji gyveno Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre, kur 32 laipsnių šiluma – kasdienybė.
„Jau praėjusios savaitės visur girdime, kad artėja karščiai. Važiuojant metro šiuo metu pranešama, kad yra kaitra ir kaip elgtis jos metu“, – pasakojo lietuvė.
Netoli nuo Paryžiaus esančiame Bulonė-Bijankūras mieste gyvenanti Asta teigė, kad čia vietos valdžia įrengė naujas erdves su kondicionieriais, kur žmonės, neturintys, kur atsivėsinti, gali jose pabūti.
„Skaičiau, kad Paryžiuje parkų ir baseinų darbo laiką pailgino“, – pridėjo ji.
Lietuvė pasakojo, kad didesnių įmonių darbuotojai jau nuo praėjusios savaitės gavo informaciją apie atslenkančius karščius ir patarimus, kaip elgtis jų metu.
„Šeštadienį bandžiau nusipirkti ventiliatorių ar kondicionierių, bet visur aplink namus viskas buvo jau parduota. Nieko nepavyko rasti. Teko užsisakyti internetu, tačiau į namus ventiliatorius atkeliavo tik antradienį“, – tęsė pašnekovė.
Agnė teigė, kad karščiai kol kas nėra tokie didžiuliai, kaip buvo prognozuojama: „Buvo sakoma, kad oras įšils iki 37 ir daugiau, tačiau tiek, vargu, ar buvo sušilę“. Nepaisant to, lietuvė pasakojo pajutusi, kad dieną einant šaligatviu su basutėmis labai plonu padu jaučiasi, kaip deginami kojų padai.
Agnė teigė kartu pastebėjusi, kad šiuo metu Prancūzijoje esantis karštis kai kuriuos gyventojus gali kaip reikiant nualinti – ypač vietose, kur nėra žalumos ir medžių. Ne ką atsivėsinti pavyksta ir naktimis, nes tamsiu paros metu temperatūra išlieka gana aukšta.
Paklausta, ar gyvenant tropinėje Malaizijoje jai buvo lengviau ištverti karštį nei dabar Prancūzijoje, mergina teigė, kad Europoje karštis kitoks: „Kvala Lumpūre daug drėgniau, kūnas per kurį laiką prisitaiko, kai nuolat temperatūra viršija 30 laipsnių, todėl čia staigiai atėjusį karštį jaučiu labiau“.
Pati lietuvė teigė šiuo metu namuose naudojanti tik ventiliatorių, o ir darbe mieliau renkasi jį nei jungia oro kondicionierių.
„Oro kondicionierius – labai didelis stresas organizmui, jei dirbi patalpoje, kurioje atšaldyta iki 16 laipsnių, o paskui išeini į lauką, kur dvigubai aukštesnė temperatūra. Tuomet labai lengva susirgti“, – konstatavo ji.
Prie karščių įpratę
Ketvirtus metus Barselonoje, Ispanijoje, gyvenantis Lietuvių bendruomenės Katalonijoje valdybos pirmininkas Tomas Dinsmonas šiuo metu svečiuojasi Lietuvoje, tačiau teigė akylai stebintis, kas vyksta Ispanijoje.
„Galiu pasakyti, kad ten žmonės yra įpratę prie karščių. Ir jei lietuvis jau alpsta, ispanas – ne. Jie žino, ko tikėtis esant 30 laipsnių karščiui. Tai jų tiek nebegąsdina“, – pasakojo jis.
Nepaisant to, į šiuo metu Europą aplankiusią karščio bangą pro pirštus Ispanijos valdžia nežiūri. T. Dinsmonas teigė, kad gyventojams nuolat primenama siesta, kai per karščio piką ilsimasi ir stengiamasi pasislėpti nuo kaitros.
„Žmonėms primenama, kad per patį didžiausią karštį reikia sėdėti namuose, kur įjungtas oro kondicionierius ar ventiliatoriai. Ispanijos Pietuose, kur numatoma didžiausia kaitra, gyventojams siūloma eiti į lauką tik nusileidus saulei“, – sakė jis.
Kartu T. Dinsmonas pastebėjo, kad šiuo metu Ispanijoje daug dėmesio skiriama kitai su kaitra ir sausu oru susijusiai problemai – miškų gaisrams.
„Katalonijoje, Taragonoje, jau dega miškas, todėl čia nuolat įspėjama dėl miškų gaisrų ir raginama būti atsargiais, saugoti save“, – kalbėjo lietuvis.
Sveikatos specialistai teigia, kad karščio pavojus priklauso ne tik nuo to, kiek įkaista oras, bet ir nuo to, kiek žmogus įpratęs būti šilumoje. Taigi, ta pati aukšta temperatūra gali būti daug pavojingesnė Šiaurės Vokietijos gyventojui nei Pietų Ispanijos. Jau trejus su puse metų Barselonoje gyvenantis T. Dinsmonas pasakojo, kad pačiam persikrausčius į Ispaniją priprasti prie šiltesnio oro pavyko gana sklandžiai.
„Kadangi persikrausčiau vasarą, eidavau į baseiną atsivėsinti, gerdavau pakankamai skysčių. Tiesa, vieną kartą dėl šilumos smūgio teko važiuoti į priėmimo skyrių, tačiau viskas greitai praėjo“, – prisiminė jis.
Lietuvis pasakojo, kad jam sunkiau buvo priprasti ne prie dieną šildančios, kaitrios saulės, bet prie šiltų naktų, kurių metų temperatūra stipriai nenukrenta ir nepavyksta kaip reikiant atvėsti.
Kol kas karščių nepajuto
Savaitės pradžioje apie karščius buvo įspėti ir Belgijos gyventojai. Visgi Lietuvių bendruomenės Belgijoje pirmininkė Asta Kulikauskaitė ketvirtadienį pasakojo, kad kol kas, bent Briuselio, kaitra nepasiekė.
„Vakar dienai pranašauti karščiai neaplankė. Bent jau Briuselyje karšta nebuvo. Ryte termometras rodė 18 laipsnių šilumą, vaikščiojome su megztukais ir striukėmis. Popiet atšilo, vakare taip pat buvo šilta, bet maloniai“, – pasakojo ji.
A. Kulikauskaitė teigė pati dirbanti mokykloje, o ten vaikų tėvai jau yra įspėti apie galimus karščius.
„Jei tėvai mano, kad namie vėsiau, gali neleisti vaikų į mokyklą. Mokykloje kiekvienai klasei yra dalinamas šaltas vanduo, vaikams siūloma daug jo gerti“, – tęsė Belgijoje gyvenanti lietuvė.
O štai pertraukų metu vaikams leidžiama laistyti vienas kitą, purkštis vandeniu, leidžiant vandenį srove imituojamas lietus.
„Vaikai atsineša savo purkštukus ir smagiai išdykauja. Kadangi pradinė mokykla dirba iki liepos 5 d., tai vaikai laimingi ir džiaugsmingi kulniuoja į mokyklą, nes jų ten laukia smagios pramogos“, – pastebėjo lietuvė.
