Neringos savivaldybės tarybą sprendimą, kad įvažiuojant į Neringos savivaldybės administruojamą KNNP teritoriją lengvuoju automobiliu vasaros sezono metu privalėtų sumokėti 30 eurų rinkliavą, priėmė 2019 m. gruodžio mėnesį. Kol kas rinkliavos dydis siekia 5 eurus.
Tiesa, palikta galimybė į Kuršių neriją įvažiuoti ir nemokamai: per Visų šventųjų dieną ir Vėlines lapkričio 1 ir 2 dienomis, taip pat minint Pasaulinę turizmo dieną paskutinį rugsėjo penktadienį ir šeštadienį, per Stintapūkio šventę vasarį ir Žiobrines balandį.
Rinkliavą siūlo dar labiau didinti
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis „Delfi“ paaiškino, kad kito būdo reguliuoti automobilių srautams į Kuršių neriją nėra. Esą pernai rinkliavą pakėlus iki 20 eurų automobilių srautai vis tiek didėjo. Neringos savivaldybės duomenimis, 2019-ais metais į Neringą įvažiavo 207614 transporto priemonių, kurioms buvo taikomas vietinės rinkliavos mokestis. Didžiąją dalį sudarė lengvieji automobiliai - 189603. Jų sumokėta rinkliavos suma siekė per 2,4 mln. eurų.
D. Jasaitis teigė, kad sulaukė pasiūlymo rinkliavą didinti net nuo gegužės mėnesio. „Kito kelio nėra. Jau šį savaitgalį (gegužės 31 d.) turėjome katastrofą. Su srautais nesusitvarkome. Todėl turime kai kurių tarybos narių pasiūlymą rinkliavos sumą nuo gegužės 1 d. didinti iki 10 eurų. O per piką – 30 eurų. Ar tai paveiks ir padės sustabdyti (važiuojančius į Neringą), bijau pasakyti“, - sakė Neringos savivaldybės meras.
Jis linki poilsiautojams į Neringą važiuoti autobusais. Tačiau dėl pandemijos bus ribojamas keleivių skaičius autobusuose. Tikėtina, kad dalis jų persės į automobilius, todėl pastarųjų, atvykstančiųjų į Neringą, skaičius dar labiau išaugs.
„Priminsiu, kad autobusams įvažiuoti kainos nekeliame jau daug laiko. Skatiname atvažiuoti autobusais. Šie metai bus išskirtiniai dar tuo, kad žmonės, kurie atvykdavo autobusais, grupėmis po 20-30 atvažiuodavo, o per dieną atvykdavo iki 30 autobusų, tai visi jie atvyks automobiliams. Tai bus naujas iššūkis. Nežinau, ar su tais 30 eurų pavyks išsaugoti pakeles ir įvažiavimus į miškus. Tokia suma tikrai gali nesustabdyti“, - prognozavo D. Jasaitis.
„Popierinių“ neringiškių daugėja
Meras greičiausiai užmiršo, kad didelę dalį atvykstančiųjų sudaro vadinamieji „popieriniai“ neringiškiai, turintys Kuršių nerijos gyvenvietėse nekilnojamojo turto ir Neringoje deklaravusieji gyvenamąją vietą. Sausio 1 d. duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą deklaravo 5063 gyventojai. Nors realiai pusiasalyje vargu ar begyvena 2000 žmonių.
Neringiškiams, net ir popieriniams, vietinės rinkliavos mokėti nereikia, tačiau jie sudaro nemenką dalį atvykstančiųjų. Tačiau rinkliavos dydis šiai kategorijai poilsiautojų įtakos tikrai neturi.
Tenori pasipinigauti?
Tačiau ne visi neringiškiai pritaria rinkliavos didinimui. Kai kurių manymu, Alksnynės poste iš atvykstančiųjų surenkamos lėšos panaudojamos neefektyviai. Esą jos patenka į bendrą biudžetą, o paskui esą tiesiog pravalgomos arba kitaip iššvaistomos.
Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas „Delfi“ sakė, kad deklaruojamoji ekologija tėra priedanga galimybei pasipinigauti. Nors meras teigė, kad Neringoje nėra vietos automobiliams, tačiau automobilių aikštelės visiškai netvarkomos, nesvarstoma apie kokį nors kitą pasiekiamumo alternatyvą.
„Jei jau kalbame apie alternatyvų susisiekimą, tai ir turėtume jį užtikrinti. O tik jei tai nepadeda, tuomet kelti rinkliavą. Dabar einame priešingu keliu, kiekvienais metais tik keliame mokestį, bet alternatyvaus susisiekimo nėra. Kelto Klaipėda-Nida nėra, iš Kauno „Raketos“ kaina kosminė, dviračių tako nuo Klaipėdos iki Pervalkos būklė katastrofiška, kiek jau žmonių jame susižalojo, autobusai seni kaip važiavo, taip tebevažiuoja, apie jokius elektroautobusus niekas net į diskusiją nesileidžia. Prieš keliant rinkliavos dydį iki 30 eurų siūliau „paleisti“ elektra varomą autobusą, kad žmonės juo važiuotų neatlygintinai. Realiai sumažintume automobilių srautus. Į tai man atsakė, kad norima surinkti pinigų ir lėšos labai reikalingos. Paaiškėjo, kad „ekologija“ tėra priedanga, kad būtų galimybė kasmet surinkti kuo daugiau pinigų“, - „Delfi“ sakė neringiškis.
Anot jo, įvažiavimo mokestis nuo kažkada buvusių 20 litų, dabar tai būtų 6 eurai, pabrango net iki 30 eurų, arba 100 litų!
Nepateiktos lėšų panaudojimo ataskaitos
A. Bagdonas piktinosi, kad iš surenkamų pinigų Kuršių nerijos nacionaliniam parkui neatitenka net mažytė dalelė, nors rinkliava kartais vadinama ir „ekologiniu“ mokesčiu.
„Visi surenkami pinigai „įkrenta“ į bendrą savivaldybės biudžetą. Nuo liepos mėnesio kiekvieną mėnesį vyksta biudžeto peržiūrėjimas. Kadangi lėšų surenkame daugiau, tai ir reikia jas paskirstyti. Vieni prašo kelionėms į užsienį 50 žmonių, į Italiją, Izraelį nuskristi. Kiti prašo apmokėti meno kolektyvo kelionę į JAV. Lėšos nėra investuojamos į infrastruktūrą ir žmonės realios naudos nepamato. Jei sumokėjusieji rinkliavą galėtų saugiai palikti automobilius moderniose sutvarkytose parkavimo aikštelėse, o iš jos po miestą keliautų dviračiu ar paspirtuku, jei matytume tuos pokyčius, tai gal ir pritartume rinkliavos didinimui. Jei matytume, kad tos lėšos panaudojamos efektyviai, takai tvarkomi, automobilių aikštelės...“ – vardijo A. Bagdonas.
Neringiškis prisipažino, kad kiekvienais metais žadama, kad bus tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės. Tačiau realiai niekas nedaroma.
„Savivaldybė nuo seno turi aikštelę Nidoje prie „Neringos komunalininko“. Ji iki dabar užversta statybiniu laužu ir nenaudojama pagal paskirtį, nors sezonas jau prasidėjo. Preiloje ta pati situacija, netvarkyta nuo sovietinių laikų. Pervalkoje leidžiama statyti automobilius pagrindinėje gatvėje, tai aikštelėje niekas ir nelaiko. Juodkrantėje aikštelėje vykdoma pjuvenų perdirbimo veikla. Matome, kad visos aikštelės apleistos. Jei jau renkame iš žmonių pinigus, tai parodykime, ką už juos padarome“, - piktinosi neringiškis, tokį mokesčio pakėlimą vadinantis visišku nesusipratimu.
Rinkliava jau veikia
Meras D. Jasaitis atkerta, kad kiekvienais metais rašomos ataskaitos, kaip panaudojama gaunama rinkliava.
„Neringos biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“, kuri tvarko pajūrį, pamarį, pjauna žolę, tvarko viešuosius tualetus ir visą kitą, per metus išleidžia 2 mln. eurų. Čia suma be infrastruktūros – be šaligatvių, gatvių tiesimo, be tualetų pirkimo. Mes išleidžiame infrastruktūros priežiūrai apie tris milijonus. Tai dar pusę milijono pridedame iš kitų surenkamų mokesčių. Viskas, ir dar daugiau, nueina miesto tvarkymui. Vien pajūrio priežiūra sezono metu kainuoja 300 tūkst. eurų“, - „Delfi“ kalbėjo meras.
Jis tvirtino pastebėjęs, kad rinkliavos dydis esą jau davė vaisių.
„Matome, kad mūsų nustatytos sumos skatina žmones rinktis kitus pasiekimo būdus. Matome, kad keltai Dreverna-Juodkrantė, Šilutė-Nida užimti ištisai. „Raketa“, kuri turėtų atplaukti, paskaičiavome, kad ir ji ekologiškai taip pat daug švaresnė. Esmė ne tik ekologija, bet ir pačių transporto priemonių fizinis buvimas. Paprasčiausiai nėra tiek vietų, kiek jų atvažiuoja, joms prisiparkuoti. Todėl neskatiname ir atvažiuojančiųjų elektromobiliais“, - prisipažino meras.
Savo ruožtu A. Bagdonas apie „Raketą“ turėjo kitokią nuomonę. „Džiugu, kad šiemet į Nidą pirmą kartą atplauks „Raketa“. Sakoma, kad tai ekologiška transporto priemonė. Bet jei ji per reisą sunaudoja toną 200 litrų degalų, tai nežinau, ar tai labai ekologiška. Girdėjau, kad vienam asmeniui bilietas į abi puses kainuos 100 eurų. Šeimai – 400 eurų! Nežinau, ar tai ta suma, kuri būtų priimtina vidutinei Lietuvos šeimai“, - svarstė neringiškis.
Lėšų panaudojimo ataskaita
Patikrinus BĮ „Paslaugos Neringai“ interneto puslapį ir suradus nuorodą „Finansinė ataskaitos“, teko nusivilti. 2019 m. ataskaitos nuoroda neaktyvi. Ji, greičiausiai, neįkelta.
„Delfi“ paprašius finansinės ataskaitos, kaip panaudojamos vietinės rinkliavos lėšos, iš Neringos savivaldybės sulaukta gana aptakaus atsakymo.
„Pinigai patenka į Neringos savivaldybės biudžetą ir yra naudojamos kurortinės infrastruktūros priežiūrai ir vystymui, renginių daliniam finansavimui. Nedidelei Neringos bendruomenei tenka rūpintis infrastruktūra, kuri skirta aptarnauti daugiau nei pusę milijono lankytojų per metus.
Vien miesto tvarkymo ir priežiūros darbams kasmet skiriama apie 2 milijonus eurų – tai ir viešųjų erdvių, viešųjų tualetų, paplūdimių priežiūra ir pan.
Vasaros metu papildomų lėšų skiriama ir Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrui – greitosios medicinos pagalbos posto išlaikymui ir ambulatorinės gydytojo pagalbos teikimui po šeimos gydytojų darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis iki 22.00 val. birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.
Neringos savivaldybės biudžeto lėšos – 138 500 Eur praėjusiais metais skirta 21 iš dalies finansuotam kultūros ir meno sričių bei programų projektui. Kultūros ir meno renginių organizavimui ir rėmimui iš viso skirta – 312,1 tūkst. Eur.
Didesni infrastruktūros atnaujinimo ir vystymo projektai praėjusiais metais: tik savivaldybės biudžeto lėšomis buvo tęsiamas takų atnaujinimas Nidoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Preiloje.
parengta dokumentacija Taikos gatvės atnaujinimui bei pėsčiųjų ir dviračių tako Nidoje rekonstrukcijai.
Tęstas pradėtas viešųjų tualetų atnaujinimas – praėjusiais metais atnaujinti du viešieji tualetai Nidoje – ties Mažąja gelbėjimo stotimi ir Šiauriniu gelbėjimo postu. Šie tualetai ne tik pritaikyti žmonių su judumo problemomis, poreikiams, bet ir mažus vaikus turinčioms šeimoms – juose galima rasti vystymo lentas. Pasiekta, kad dauguma konteinerinių tualetų būtų prijungta prie vandens ir nuotekų tinklų.
Neringos savivaldybės ir tuometinio Kūno kultūros ir sporto departamento skirtomis lėšomis įrengta nauja mažojo futbolo aikštelėje greta Juodkrantės pajūrio apsauginio kopagūbrio, teritorijoje, esančioje Žaliajame kelyje“, - rašoma atsakyme.
