Temstant DELFI apsilankė Šventojoje. Kaip vieta, kur dažniausiai ilsisi šeimos, garsėjantis miestelis naktį kardinaliai pakeičia savo veidą. Namuose palikę miegančius vaikus poilsiautojai skuba linksmintis į miesto centrą. Šventosios klubuose, kitaip nei Palangoje, daugiausiai matyti vyresnio amžiaus žmonių, tačiau linksmybės čia ne ką mažiau audringos.

Daugiau nei dvidešimt metų veikiančio restorano-klubo „Paršelio rojus“ direktorius Gintautas Rekašius DELFI pasakojo, kad Šventoji naktį pasikeičia neatpažįstamai.

Matyti iš tolo: atvažiuoja ieškoti problemų

„Yra kategorija žmonių, užaugintų komercinės televizijos, kurie nuolat centre malasi – pirmyn atgal. Ką mato žmonės ilgais rudens ir žiemos vakarais? Tas pačias pseudoaktualijų laidas, kur vienas kitą engia, stumdo, sekiojimus paskui policijos pareigūnus“, – vardijo verslininkas.

Anot jo, prisižiūrėję tokių laidų žmonės ir elgiasi atitinkamai. Būna, iš tolo matyti, kad atvažiavo į Šventąją ieškoti problemų.

„Tokių klientų dažniausiai sulaukiame birželį. Vadinu juos netikrais poilsiautojais. Jiems jūra šalta, oro nėra, sudirgę, ar tai pabėgę, ar tai išsiųsti įteikus kelialapį. Visas civilizuotas pasaulis atostogauja rugpjūčio mėnesį. Anglijoje, Olandijoje firmos tuo metu užsidaro – masinio poilsio metas, o pas mus nežinia ko tikisi birželį. Reikia suprasti, kad klimatas čia ne toks kaip Turkijoje, bet jie atvažiuoja ir nuolat skundžiasi“, – pripažino pašnekovas.

Į kavinę atsiveda pripučiamą lėlę, į lėkštę įmeta plastmasinę musę

Jis pastebėjo, kad šie metai išsiskyrė ne tik poilsiautojų surūgusiais veidais gausa, bet ir itin audringais bernvakariais.

„Kaip tik bernvakaris, taip ir problemos. Tai guminę moterį atsitempia, tai susimuša. Ir penktadienį buvo – stumdėsi tol, kol galiausiai kilo konfliktas. Vaikinai buvo išmesti į gatvę, visuose Šventosios klubuose dirba apsauginiai, tad didelių problemų paprastai pavyksta išvengti“, – džiaugėsi G. Rekašius.

Jis tikina dabar jau iš tolo atpažįstantis ir tuos poilsiautojus, kurie gali sukelti neramumus.

„Būna ir tokių, kurie plastmasinę musę į maistą įmeta, kad mokėti už maistą nereikėtų, pasitaiko ir kad tiesiog pabėga. Vienas įvykis man labai įsiminė: sėdėjo močiutės su vaikais, išsiuntė padavėją dar kažko atnešti, o pačios greitai pasipustė padus. 160 litų (46 eurų) sąskaita liko neapmokėta. Atėjęs padavėjas ant stalo pamatė tik suvenyrą, esą bankinę kortelę, ją dar turiu. Ant jos parašyta „Pinigų nėra ir nebus“ ir nupiešta špyga. Tokie tie mūsų poilsiautojai, su fantazija. Vadiname juos žulikais su cinkeliu“, – apie poilsiautojų triukus, kuriais šie bando išdurti aptarnaujantį personalą, juokdamasis pasakojo G. Rekašius.

Šventąją renkasi „paprasti“ žmonės

Paklaustas, ar galėtų apibūdinti, kokie žmonės poilsiui renkasi Šventąją, G. Rekašius pripažino, kad atostogaujančių Šventojoje, Palangoje ir Nidoje skirtumai matosi ryškiai.

„Įkvėptas žurnalistų, kurie vis rašė apie skirtumus, ir aš išėjau į pliažą pažiūrėti, kaip kas. Pagal maudymosi kostiumėlius bandžiau suprasti, kokia publika yra. Ir iš tikrųjų, žinokite, skirtumai matyti. Neseniai buvau ir Nidoje, dalyvavau jaunimo festivaliuose, žmonės ten gražūs, jauni. Šventojoje, savo ruožtu, lankosi paprasta liaudis. Ta liaudis, ant kurios laikosi visa Lietuva“, – pastebėjo jis.

Mano, kad Šventoji išgyvena renesansą: miestas dar pražys

Tiesa, G. Rekašius įsitikinęs, kad Šventoji šiuo metu išgyvena renesansą. Šį Lietuvos kurortą jis lygina su Vilniuje esančiu Užupio rajonu prieš 15 metų.

„Manau, kad tai – dar neatrastas kurortas, kuris turi labai didelį potencialą. Šiuo metu esame ant sprogimo ribos. Jūs dar pamatysite, kaip Šventoji transformuosis į labai prestižinį kurortą. Ir Užupis prieš 15 metų buvo niekam neįdomus, tačiau dabar ten – prestižinis rajonas. Už tai galime dėkoti veikliems žmonėms, kurių netrūksta ir Šventojoje“, – mano jis.

Verslininkas priminė, kad ir Klaipėdoje vykusios Jūros šventės metu net ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nakvoti Šventojoje.

Žmonės – nuoširdesni, nesiekia pasirodyti

Verslininko teigimu, į šį miestą poilsiautojus vilioja unikali gamta ir universalumas. Kiekvienas čia gali atrasti tokių pramogų, kokios jam patinka.

„Čia yra daug geresnis pajūris – smėlį neša iš Palangos. Į Palangą jį veža, o jūra smėlį šiaurinė kryptimi plauna link Šventosios. Yra ir upė, kur žvejai dar pagauna žuvies, mistinis uostas, kuriame plaukioja valtelės. Man labai patinka, kad Šventoji nėra tiek urbanizuota, todėl galima rasti viską, ko širdis geidžia. Patenkinti būna ir tie, kurie nori ramybės, ir išsiilgę triukšmo. Čia mažiau pižoniškumo, mažiau noro pasirodyti – žmonės yra nuoširdesni“, – pasakojo verslininkas.

Pasak vyro, žmonės į Šventąją vyksta metai iš metų, nes šį miestą paprastai pamilsta iš pirmo karto.

Sezono prastu nevadina, bet poilsiautojai kelia gailestį

Paklaustas, ką mano apie besibaigiantį vasaros sezoną, G. Rekašiaus atsakė, kad vertinti, koks jis buvo, kol kas pernelyg anksti. Planuojamas itin šiltas rugpjūtis, tad visa situacija dar gali keistis.

„Išgyvenome daugybę sezonų. Per tuos metus yra buvę tokių vasarų, kai svarstydavom, kaip darbuotojams atlyginimus išmokėti. Ši vasara tuo neišsiskyrė. Apskritai, ji nebuvo kažkuo labai ypatinga. Žinoma, pauzė, kai orai buvo vėsūs, pasijuto, tačiau viskas keičiasi į gerą“, – tikino jis.

Verslininkas pripažino, kad šaltomis vasaros dienomis jam labiausiai būdavo gaila ne dėl to, kad kavinė – pustuštė, o kad poilsiautojai neturi, ką veikti. Ne paslaptis, kad daugelis jų atvažiuoja pasikaitinti saulėje, tad retai pasidomi, ką dar pajūryje galima aplankyti.

„Kaip bežiūrėtume, atostogaujantiems lietuviams svarbiausia – oras. Kai geras oras, tai viskas stoja į vietas – žmonės yra laimingi, niekas niekam netrukdo, nėra pretenzijų, kad televizorius nerodo, patalynė ne taip kvepia ar padavėjas vėluoja. Gaila, kad pas mus žmonės dažniausiai nori tik atvažiuoti 3 dienoms, pasideginti ir išsikepti šašlykų, nes gražių vietoje Lietuvos pajūryje yra daug“, – pasakojo jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (353)