„Įspėju, kad Bulgarija ir patys bulgarai yra neįtikėtini. Iš šios šalies nereikia tikėtis punktualumo, griežtos tvarkos. Į viską svarbu žvelgti daug nereikalaujančiomis akimis“, – sužinojusi apie DELFI komandos planus keliauti į Bulgariją, prieš kelionę perspėjo Aušra.
Į Bulgariją atvyko dėl meilės
Lietuvė pripažino, kad ir pati pirmąsias savo dienas Sofijoje prisimena itin niūriai. Nors būtent ji paprašė vyro čia persikraustyti, netrukus tokio savo sprendimo ėmė gailėtis.
„Į Sofiją atvykau dėl meilės. Su buvusiu vyru susipažinome ir kelerius metus gyvenome Lenkijoje. Paskui norėjosi pokyčių ir pati paprašiau, kad persikraustytume į Bulgariją. Iki tol šioje šalyje lankėmės tik per atostogas ir jausdavausi ypač gerai.
Patikslinsiu, kad tai buvo daugiau nei prieš dešimt metų. Ši šalis tarp lietuvių turistų buvo visiškai nepopuliari, bet vis tokia pati saulėta ir karšta, patraukli kraštovaizdžiu, ekonomiškai, kitokia savo istorija ir kultūra. Tačiau, kai atvykome į Sofiją gyventi, netrukus ėmiau gailėtis“, – pripažino pašnekovė.
Vos atvykusi buvo apgauta
Aušros teigimu, iš pat pradžių gyvenimas sostinėje neteikė to malonaus jausmo, kuris aplankydavo atostogų metu.
„Pradėjau pastebėti nešvarias gatves, kreivus šaligatvius, chaotišką eismą, žmonių paviršutiniškumą ir susireikšminimą, benamius šunis. Iškart atvykus susidūrėme su vietinių verslininkų apgaule, nes per atstumą sutartos darbo vietos, pasirodo, nebuvo. Karjerą reikėjo pradėti „nuo nulio“. Darbo ieškojau pagal specialybę ir patirtį“, – prisiminė ji.
Galiausiai įsidarbinti jai pavyko vietinėje naujienų agentūroje, kur ruošdavo straipsnius anglų kalba. Bulgariškai tuomet lietuvė nekalbėjo.
„Nors dirbau už honorarus ir bulgarišką minimalią algą, kuri tais metais buvo dar mažesnė (dabar ji siekia 235 eurus – DELFI), priėmiau tai kaip iššūkį ir stebėjausi, nes vis tik pavykdavo sutaupyti. Pavyzdžiui, leisdavau sau keliskart per metus grįžti į Lietuvą pas artimuosius. Aišku, tekdavo apriboti išlaidas, tačiau nebijau sakyti, kad kainos šalyje išties žemos“, – aiškino lietuvė.
Palygino apsipirkimą Lietuvoje ir Bulgarijoje
Be to, kainos per praėjusius metus, jos teigimu, stipriai nesikeitė.
„Grubus palyginimas: neseniai viešėjau Lietuvoje ir parduotuvėje už 20 eurų pripildžiau pusę maišo pagrindinių maisto produktų, o Bulgarijoje už tą pačią sumą iš parduotuvės išsinešu du maišus pirkinių“, – palygino Aušra.
Jos teigimu, vakarienė restorane Bulgarijoje gali kainuoti nuo 10 eurų, kirpimas – nuo 8 eurų, odontologo paslaugos – nuo 25 eurų, pirminė medicininė apžiūra privačioje klinikoje – nuo 20 eurų, taksi nuo oro uosto iki centro – maždaug 7 eurus.
„Per tuos metus teko pakeisti kelis gyvenamuosius būstus, bet nepastebėjau didelio nuomos kainų pokyčio: dviejų kambarių buto nuoma atsieina nuo 250 eurų per mėnesį, priklausomai nuo vietos ir poreikių“, – įvardijo ji.
Šalies paveikslas pamažu ėmė keistis
Vis dėlto Aušra tikino nenorinti būti suprasta neteisingai – nors nusivylė gyvenimo Bulgarijoje pradžia, ilgainiui reikalai vis gerėjo.
„Po kelių mėnesių savarankiškai pradėjau mokytis vietinės kalbos – tris kartus perrašiau bulgarų kalbos vadovėlį, išlaikiau egzaminą, ėmiausi vertėjavimo ir pradėjau domėtis tarptautinių kompanijų siūlomomis darbo vietomis. Tai taip pat buvo antrieji metai, kai Bulgarija įstojo į Europos Sąjungą, taigi socialistus valdžioje pakeitė dešinieji ir pamažu šalies paveikslas ėmė keistis: sostinė tvarkė gatves, infrastruktūrą, buvo atodaromi nauji verslo, prekybos centrai, pradėti remontuoti tarpmiestiniai keliai. Aš šiandien matau visai kitokią Sofiją ir pačius žmones, nei atvažiavusi prieš dešimt metų“, – kalbėjo Aušra.
Būtent dėl to ji tikino ir neketinanti iš čia išvykti, nors jau antrus metus yra išsiskyrusi, šiuo metu augina vaiką.
Įspėja turistus: kodėl pati Bulgarijoje neatostogauja?
Tiesa, pati Aušra Bulgarijoje pripažįsta nebeatostogaujanti nuo to laiko, kai šią šalį atrado turistai. Pastaruosius metus ji ilsisi kaimynystėje esančioje Graikijoje.
„Turistams atradus Bulgariją, mano nuomone, kurortai tapo perpildyti viešbučių, kartais net ir nelegaliai pastatytų. Daug diskusijų kelia ir vandens Juodosios jūros pakrantėse švara, mokami gultai ir skėčiai, maitinimų įstaigų higiena, aptarnavimo personalo bendravimas, noras pasipelnyti. Neatsimenu nė vieno atvejo, kai atostogaujant Bulgarijoje, net ne pajūryje, būtų viskas tinkamai suorganizuota“, – pasakojo lietuvė.
Jos teigimu, vienur neveikia oro kondicionavimo sistema, kitur neatsidaro langas, erzina nesureguliuotas vanduo ar patiekiami vakarykščiai pusryčiai.
„Aš asmeniškai jau tokiom smulkmenom esu nusiteikusi iš anksto ir nebesistebiu, tačiau reiklesniam poilsiautojui tai gali stipriai sugadinti nuotaiką“, – pripažino pašnekovė.
Tačiau tai – tik buitinė atostogų Bulgarijoje pusė. Pačią šalį lietuvė apibūdino kaip labai vaizdingą ir pasižyminčią turtingu istoriniu palikimu.
Vyresni Lietuvą sieja su Rusija ir Sovietų sąjunga
„Kurortų miesteliuose yra įvairių informacinių centrų, organizuojamos išvykos į muziejus ar istorinius, gamtos parkus. Dėmesio vertų objektų yra ne tik pajūryje. Jei kas nors turi daugiau laiko, galima aplankyti Bulgarijos vienuolynus, olas, kalnuose esančius kaimus. Naujų įspūdžių ir vaizdų prasme turistas Bulgarijoje nepraloš“, – įsitikinusi ji.
Paklausta, ką galėtų pasakyti apie bulgarus, Aušra tikino, kad jie – labai skirtingi.
„Čia išmokau nesivadovauti stereotipais ir nebeskirstau žmonių pagal tautybes. Ir bulgaras, ir lietuvis gali būti linksmas, piktas, tingus ar darbingas, daugiau kalbantis ar uždaras. Aišku, jie, pietiečiai, mėgsta pasisakyti, yra smalsesni. Labai dažnai vietiniai mėgsta paklausti, iš kur esame atvykę, kokia kalba kalbame. Vyresnieji iškart sieja Lietuvą su Rusija ir Sovietų sąjunga“, – tikino Aušra.
Ėmėsi savo verslo
Tiesa, ji prie šios atmosferos priprato ir, kaip pati sako, įkvėpta motinystės, Bulgarijoje net pradėjo vystyti savo verslą. Padedama buvusio sutuoktinio įkūrė įmonę, užsiimančia rankomis megztais drabužėliais vaikams „Ellen cheto“.
„Verslo pradžia nebuvo sudėtinga. Priešingai nei Lietuvoje, čia pradinis kapitalas turi siekti vos 2 levus (1 euras). Bet, tiesą pasakius, aš pati savęs nevadinu verslininke, neskaičiuoju mokesčių, pajamų ir pelno. Man svarbu, kad procesas vyksta, mano mezgėjos dirba, gaminiai sėkmingai pasiekia mažuosius klientus, o apskaita palikta veiklos buhalterija užsiimančiai įmonei. Beje, mažus versliukus vysto dauguma bulgarų. Kavinukė, parduotuvėlė ar kioskelis – vietiniai patys drąsiai kuria savo darbo vietas“, – tikino Aušra.
Lietuvė tikino pasvajojanti apie tai, kad čia persikraustytų ir jos artimieji, nes pati į Lietuvą grįžti nebenori.
„Kartą vieno taksisto paklausta, kodėl atvykau gyventi į Bulgariją, juokais atsakiau: „Dėl meilės“. Prieš dešimt metų taip ir buvo, tačiau ir šiandien jaučiuosi taip pat, tik įsimylėjusi pačią šalį. Neįsivaizduoju savo ir sūnaus gyvenimo kitur, net ir Lietuvoje“, – patikino Aušra.
