Tačiau tik ne vilnietė Justė (redakcijai tikras vardas ir pavardė žinoma), kuri pernai rudenį pirko kelis bilietus į birželio pradžioje Kauno „Žalgirio“ arenoje turėjusį vykti dainininko Lenny Kravitzo koncertą.
Dėl pandemijos renginys atšauktas, o liepą jos sąskaitą papildė grąžinti pinigai už bilietus. Tačiau ji pastebėjo, kad pervesta suma kiek mažesnė už tą, kurią mokėjo bilietų platinimo svetainėje kakava.lt: trūko 5,79 eurų, kuriuos bilietų platinimo įmonė pasiliko sau kaip bilietų platinimo mokestį.
Moteris kreipėsi į UAB „Kakava LT“ įmonę, klausdama, kodėl neatgauna visų pinigų, jei koncertas taip ir neįvyko.
Kakava.lt savo atsakyme paaiškino, kad „žmogus, pirkdamas bilietą, kaip pirkėjas, sudaro sutartį su renginio organizatoriumi dėl renginio, už kurį sumoka biliete nurodytą bilieto kainą, ir sutartį su bilietų platintoju dėl bilieto nusipirkimo paslaugos“.
Remiantis kakava.lt, pastaroji sutartis (tarp pirkėjo ir bilietų platintojo) pasibaigia nuo to momento, kai pirkėjas gauna bilietus, t. y. paslauga laikoma suteikta ir nebelieka jokių santykių tarp pirkėjo ir bilietų platintojo nuo to momento, kai gaunami bilietai el. paštu arba fiziškai bilietų kasoje.
„Todėl nei renginio nukėlimas, nei jo atšaukimas bilietų pirkėjo ir platintojo santykiams jokios įtakos neturi – tiek Jūs, kaip pirkėjas, tiek platintojas jau yra įvykdę priešpriešines savo pareigas, o sutartis – pilnai įvykdyta, todėl už suteiktą bilieto įsigijimo paslaugą bilietų platintojo taikomi mokesčiai negrąžinami“, – atsakyme moteriai aiškino kakava.lt.
Neaktualu, nes suma nesiekia 10 eurų
Justė rankų nenuleido, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tačiau iš jos sulaukė netikėto atsakymo: pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymą, ginčas tarp pirkėjos ir bilietų platintojo nebus nagrinėjamas, nes ginčo suma nesiekia 10 eurų.
Minėtame įstatyme yra nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, jei „ginčo suma yra mažesnė negu 10,00 eurų“. „Pažymime, kad dėl susidariusios situacijos, kuomet vartotojams yra negrąžinama visa už bilietus į renginius sumokėta suma, Tarnyba papildomai kreipsis į UAB „Kakava LT“ dėl paaiškinimų pateikimo“, – rašoma VVTAT atsakyme.
Force majeure organizatoriams, bilietų platintojui, bet ne pirkėjui
Bilietų pirkėja neabejoja savo teisumu, juolab jos įsitikinimą stiprino teisės aktuose nurodyta tvarka.
Yra toks Vyriausybės nutarimas „Dėl sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių patvirtinimo“. Čia IV dalyje apibrėžiamos paslaugų teikėjo pareigos, 13.3 punktas nurodo, kad „nesuteikęs paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, grąžinti už paslaugas sumokėtą bilieto, abonemento kainą (įskaitant visus mokesčius)“.
„Susidūriau ne tik su pinigų negrąžinimu, bet su kur kas platesne problema. Yra įstatymas, kuris įpareigoja bilietų platintoją grąžinti visą sumą už sumokėtus bilietus įskaitant ir mokesčius, jei renginys neįvyko.
Keista, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba negali nagrinėti šios situacijos, nes ginčo suma nesiekia 10 eurų. Vadinasi, tokie įstatymai kažkam naudingi.
Vien į tą koncertą galėjo būti parduota keliolika tūkstančių bilietų, per pandemiją neįvyko aibė renginių ir taikoma ta pati taisyklė, kad ginčo suma nesiekia 10 eurų.
Tarnyba sakė kreipsis į kakava.lt, yra numatytos baudos. Kaip kakava.lt vadovė, sutikčiau sumokėti ir tūkstantinę baudą, bet negrąžinti pirkėjams bilietų platinimo mokesčio ir susižerti šimtatūkstantinį pelną.
Aš į teismą dėl 5,79 eurų nesikreipsiu. Manau, daugelis numoja ranka į tuos negrąžinamus kelis eurus. Bet tokia situacija atskleidžia didžiulę spragą Lietuvos įstatymuose.
Kaip pirkėjai esame suvaržyti, visų pirma – pačios vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Dabar man ieškoti daugiau žmonių, kurie norėtų susigrąžinti bilietų platinimo mokestį, burti grupę, kad susidarytų 10 eurų suma? Yra tokia teorinė galimybė, įmanoma per feisbuką rasti daugiau tokių, taip, gal atgautume pinigus, tačiau problema kur kas gilesnė, įstatymas naudingas tokioms kontoroms, kaip kakava.lt.
Kodėl nuostoliai gula ant pirkėjų pečių, ar šioje vietoje force majeure tik koncertų organizatoriams ir bilietų platintojui, bet ne eiliniams vartotojams?“, – klausė Justė.
Ją taip pat stebino bilietų grąžinimo terminai. Atlikėjas tik prasidėjus pandemijai pranešė, kad jo visos gastrolės, visi pasirodymai atšaukiami. Jau kovo antroje pusėje buvo aišku, kad birželį Lietuvoje koncerto nebus, o pinigai grąžinti tik liepą. „Kelis mėnesius buvo įšaldytos žmonių lėšos, o suma didžiulė, per kelis mėnesius pinigus gali sėkmingai įdarbinti, skolinti, gauti palūkanas ir panašiai. Iš esmės pats požiūris į vartotojus yra neteisingas, paprasčiausiai jie yra apvagiami, o kažkas džiaugiasi pasakišku pelnu“, – teigė vilnietė.
VVTAT kreipsis į bilietų platintojus
Panašu, kad pandemijos metu tūkstančiais grąžinami bilietai renginių organizatoriams ir bilietų platinimo mokestį sau pasiliekančios kontoros nėra nieko naujo Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o ginčai tarp pirkėjų ir bilietų platintojų neturi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką.
Mat remiantis VVTAT atsakymu Delfi portalui, tarnyba ginčą, kurio suma nesiekia 10 eurų nagrinėti gali tuomet, kai jis „turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių“.
Per 2020-ųjų I pusmetį VVTAT sulaukė apie 270 vartotojų prašymų kultūros ir pramogų srityje. Dažniausiai vartotojai kreipiasi dėl atšauktų renginių ir negrąžinamų už bilietus sumokėtų pinigų.
Tačiau tik vienetai susirūpina bilietų platintojų veiksmais, gauti vos keli vartotojų prašymai.
VVTAT Delfi portalui pateikė komentarą dėl negrąžinamų bilietų platinimo mokesčių. Anot tarnybos, ji kiekvieną ginčo atvejį vertina individualiai, atsižvelgdama į visas konkrečios situacijos aplinkybes.
„Vadovaujantis COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo nuostatomis, jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą. Pažymėtina, kad minėtame įstatyme nėra atskirų nuostatų dėl bilietų platintojo mokesčio grąžinimo.
Tačiau Vyriausybės nutarimu 2008 m. patvirtintų Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių 13.3 punkte įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, grąžinti už paslaugas sumokėtą bilieto, abonemento kainą (įskaitant visus mokesčius).
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikytina, kad vartotojams turėtų būti grąžinama bilieto su visais mokesčiais kaina“, – savo atsakyme rašo VVTAT.
Anot tarnybos, bilietų platintojai turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. „Reaguodama į vartotojų paklausimus ir siekdama rasti sprendimą dėl bilietų platinimo mokesčio grąžinimo, VVTAT kreipsis į bilietų platintojus bei renginių organizatorius dėl pareigos užtikrinti, kad visiems vartotojams, pasirinkusiems pinigų grąžinimą už neįvykusį renginį arba kuponą, sumokėti pinigai būtų grąžinti arba įskaityti kupone.
Problemai dėl mokesčių grąžinimo neišsisprendus, VVTAT svarstys dėl kitų priemonių vartotojų interesams ginti“, – rašo VVTAT.
Nuostoliai – ant pirkėjų pečių
UAB „Kakava LT“ įmonės vadovė Eglė Jackūnienė mojuoja gegužę priimto įstatymo korta. Nors jame nėra užsimenama apie bilietų platinimo mokesčius, tačiau ją džiugina Seimo kultūros komiteto išvados, kuriose aiškiai įvardinama, kad nuostoliai, patirti perkant bilietus, gula ant pirkėjų pečių.
„(...) renginiai, kitaip nei įprasta, ne COVID-19 viruso sukeltos krizės laikotarpiu, neįvyko ne renginio organizatoriaus valia ar sprendimu, o dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino. Force majeure aplinkybės, lemiančios renginio atšaukimą ar jo nukėlimą, neturi jokios įtakos papildomiems bilietui taikytiems platintojo mokesčiams, nes bilietų platintojo paslauga suteikiama bilieto įteikimo pirkėjui momentu ir santykiai tarp pirkėjo ir platintojo pasibaigia bilieto nusipirkimo momentu.
Renginio atšaukimo dėl force majeure aplinkybių atveju, nuostoliai, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 840 dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo normomis, nėra kompensuojami, t. y renginių organizatoriai yra atleisti nuo prievolės atlyginti tokius pirkėjų nuostolius“, – rašoma gegužę priimto įstatymo Seimo kultūros komiteto išvadose.
UAB „Kakava LT“ įmonės, kurios pajamos, remiantis rekvizitai.lt, 2019 metais siekė nuo 0,5 mln. iki 1 mln. eurų, o birželį vidutinis uždarbis neatskaičius mokesčius siekė daugiau nei 2400 eurų, vadovė E. Jackūnienė teigė, kad svarbu atskirti bilietą ir papildomas platintojo paslaugas, kurias gauna pirkėjas.
„UAB „Kakava LT“ nėra renginių organizatorius ir teikia tik bilietų platinimo paslaugas, t.y. veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas tarp renginių organizatorių ir bilietų pirkėjų.
Dedame maksimalias pastangas ir investuojame į tai, kad pirkėjas bilietą galėtų nusipirkti patogiai ir greitai bet kuriuo paros metu, jo nereikėtų spausdinti ar eiti į bilietų kasą, o esant grąžinimams, pinigai už įsigytą bilietą pasiektų pirkėją kuo greičiau tiesiai į jo banko sąskaitą.
Todėl pirkdamas bilietą pirkėjas iš esmės sudaro dvi sutartis: vieną sutartį su renginio organizatoriumi dėl renginio, kaip laisvalaikio ar pramogų paslaugos suteikimo, o kitą – su bilietų platintoju dėl bilieto įsigijimo.
Kalbant apie pirkėjo ir bilietų platintojo sutartį, reikia pažymėti, jog ji pasibaigia nuo to momento, kai pirkėjas gauna bilietus, t. y. paslauga laikoma suteikta ir nebelieka jokių santykių tarp pirkėjo ir bilietų platintojo nuo to momento, kai jis gauna bilietą el. paštu arba fiziškai atspausdintą bilietą kasoje. Apie tai pirkėjas informuojamas pirkimo taisyklėse, su kuriomis jis sutinka prieš perkant bilietus.
Šiuo konkrečiu atveju pirkėjui buvo grąžinti pinigai už dėl force majeure aplinkybių (pandemijos) neįvykusį renginį, t.y. pagal sutartį, sudarytą tarp pirkėjo ir organizatoriaus.
COVID-19 pandemijos įkarštyje įstatymų leidėjas santykius tarp bilietų pirkėjų ir renginių organizatorių sureguliavo specialiu 2020 m. gegužės 13 d. įsigaliojusiu COVID-19 paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymu.
Šio įstatymo 4 str. 6 p. numato, kad kai paslaugų teikėjas, t.y. organizatorius nenustato vėlesnės renginio datos, vartotojas turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas grąžintų vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų, suėjus 30 dienų terminui nuo renginių draudimo pabaigos.
Tikrai laikomės teisės aktų reikalavimų ir rūpinamės kiekvienu klientu individualiai. Todėl į Delfi redakciją parašiusiam pirkėjui buvo grąžinta ta pinigų suma, kuri buvo sumokėta už renginį, t.y. už paslaugą, kuri nebuvo suteikta, nes renginys neįvyko.
Kadangi bilietų platinimo paslauga pirkėjui buvo suteikta, platintojui sumokėti mokesčiai nėra grąžinami. Ir tai yra nuostoliai, kurie šiuo force majeure atveju tenka pirkėjui“, – teigė kakava.lt vadovė E. Jackūnienė.
