Jei prieš porą metų kasdien jie lengva ranka galėdavo išleisti kone 1000 eurų, tai šiandien nebesibodi gyventi ir pas Palangos močiutes, o atvykę į ekskursijas tuoj ima provokuoti suktais istoriniais ir ideologiniais klausimais.
Pats A. Šateika Palangą pažįsta kaip savo penkis pirštus – čia gimė dar jo seneliai, o ir jis pats išsikraustyti tikrai neplanuoja. Priešingai – miesto grožį stengiasi rodyti visiems, tačiau ne visi susitikimai su turistais, pripažįsta jis, baigiasi maloniai, o kai kurie jų įsimena itin ilgam.
Kuriozų neišvengia: kartą vertėsi net autobusas
Kaskart sėsdamas į vis naują turistų pilną autobusą ar automobilį jis pasakojo baimės jau nebejaučiantis, nors nuotykių nutinka įvairiausių.
„Esame apsivertę su autobusu prie Kretingos. Ačiū Dievui, nebuvo tiek mašinų, nes išlėkėme į priešingą juostą, į dirvą ir nugulėme. Turistai visi miegojo, kaip dabar pamenu, iš Odesos buvo. Išsigandau velniškai, dar bandžiau padėti, sukau vairą, bet jau nesėkmingai“, – pasakojo A. Šateika.
Paklaustas, kas vairavimo įgūdžiais labiausiai stebina, jis juokavo, kad labiausiai pasipūtę gidų į kompaniją nesikviečia – patys sako geriausiai žinantys, ką aplankyti.
„Dažniausiai jie nori patys pasirodyti, pasimaivyti, o ne ką pamatyti. Visokiausių ir vairuotojų, ir numerių yra – ir vardai, ir keiksmai“, – pasakojo A. Šateika.
Labiausiai siautėja lietuvaičiai
Nors viešąją tvarką prižiūrinčių pareigūnų vasarą padaugėja, gido teigimu, ir tai nespėjama visų nuotykių ieškotojų sužiūrėti.
„Nuo senų laikų mes, palangiškiai, pripratę prie tylumos ir ramumos, būdavo kita tvarka. Mama, dar senelis pasakojo, kad anksčiau Palangoje net būdavo drausminančių ženklų lietuvių ir rusų kalbomis: „Nuo 23 iki 6 val. miestas miega“. Dabar pareigūnai nebespėja sužiūrėti visko, trūksta policininkų labai“, – pripažino A. Šateika.
Jo teigimu, į Palangą atvykę jaunuoliai neretai atsipalaiduoja per daug ir mieste ima tiesiog siautėti.
„Labiausiai siunta mūsiškiai – šiauliečiai, panevėžiečiai, visi tie triukšmą kelia vienodai. Žinote, dabar hiperaktyvaus jaunimo daug – nuo čipsų, nuo miksų, organizmas taip išauklėtas, nerimstantys tokie. Užsieniečių čia yra nemažai, bet didžioji dauguma vis tiek saviškiai“, – apie problematiškiausius poilsiautojus pasakojo A. Šateika.
Kainomis stebisi ir pats
Paklaustas apie kainas, kiek reikėtų pasiruošti išleisti, jei Palangoje nori atostogauti 4 asmenų šeima, A. Šateika patikino, kad, visų pirma, viskas priklauso nuo oro.
„Saulė pakyla, kainos taip pat. Dabar ir močiutės prašo 20-30 eurų, o būdavo 20-30 litų, jei 10 litų – visi patogumai lauke. Kainos pakilo ir valgyklose. Maždaug nuo gegužės mėnesio 30 proc. Kur tai matyta, kad vienas cepelinas kainuoja 1,50 eurų. Be 5 eurų dabar nepapietausi, pusryčius gali gauti už 3 eurus, vakarienę – už 4 eurus“, – kainomis stebėjosi A. Šateika.
Jo teigimu, susumavusi ir gaunasi, kad būtinoms išlaidoms kasdien asmeniui reikia bent 30 eurų.
Grįžta į vietas, kuriose buvo
Paprašytas palyginti, kokias ekskursijas užsisako lietuviai, o kokias – užsieniečiai, gidas aiškino, kad, visų pirma, lietuvių turistų net grupės susidaro sunkiau.
„Lietuvių grupes labai sunku sudaryti. Jei yra kokie 4-5, reikia mažos mašinos, o tai kainuoja brangiai. Pigiausia – kai didelis autobusas, todėl tai populiariausia. Ekskursijos dabar dažniausiai vyksta tokiam tautų katilui – ir rusas, ir ukrainietis, ir baltarusis vienoje vietoje“, – pasakojo A. Šateika.
Tiesa, jo teigimu, retas kuris užsienietis į Palangą atvažiuoja nieko apie ją nežinodamas. Paprastai jie nori pamatyti vietas, kuriose kada anksčiau lankėsi ar apie kurias pasakojo tėvai, seneliai. Patinka, aiškino gidas, jiems ir gamtinės ekskursijos.
Už naktį prabangiame viešbutyje negaili ir 400 eurų
„Dažniausiai pas mus atvažiuoja tie rusai, kurie iš kažkur apie Palangą išgirsta, vyresni. Jei kalbėsime apie naujuosius rusus, tai ne visi jie vienodi. Vieni tapo labai turtingi, bet kartu ir dvasingi. Pavyzdžiui, jiems labai rūpi menas. Tie atvažiuoja. Kiti, kurie siausti nori, į Palangą retai atvažiuoja, renkasi kokią Ispaniją ar Turkiją“, – pasakojo A. Šateika.
Turtingieji rusai, gido teigimu, Palangoje ieško prabangos. Už naktį 5 žvaigždučių viešbutyje jie lengva ranka sumoka ir apie 400 eurų.
„Liepą-rugpjūtį ten pilna“, – kad kaina jų neatbaido, tikino pašnekovas.
Pietūs Nidoje: padėjo 1000 litų ir net nepažiūrėjo į sąskaitą
Prisimena jis ir atvejį, kai su pinigų netaupančiais rusais jam teko pietauti Nidoje.
„Užpernai su rusų šeima (vyras verslininkas, su dizainu susijusiais įmonei vadovauja) prisėdome papietauti Nidoje. Buvo jie du, dar du vaikai ir aš. Aišku, aš kuklindamasis užsisakiau, o jie 1000 litų ant stalo padėjo ir net nepažiūrėjo į sąskaitą“, – prisiminimais dalijosi A. Šateika.
Jo teigimu, anksčiau ir kaimynų, pažįstamų vaikai pasakodavo, kad didžiausius arbatpinigius palieka rusai, tačiau dabar jų stipriai sumažėjo.
Ką pamatė vietiniame laikraštyje, baisu
„Žmonės dabar baisiai įbauginti. Tie, kurie buvę, draugaujam, žino, kad nieko nenutiks ir dar draugams pasako. Bet šiaip, kurie atvažiuoja iš tolesnių vietų – Jekaterinburgo, Novosibirsko – paduoda vietinį, regioninį laikraštį, baisu. Kas ten tik neparašyta apie mus. Esą jei išgirstam rusiškai kalbant, kiaušiniais apmėtom, esą juos keikiam ir plūstam“, – stebėjosi A. Šateika.
Jis neslėpė girdėjęs, kad bijoma Lietuvos ten taip, kad jei kokia fabrike dirbanti Marina ir nusprendžia čia atvykti, tai jos išlydėti susirenka kone visi kolegos.
„Neaišku, grįš ar ne. Toks lygis, kad kone paskutinę vakarienę patiekia. Gidai dabar turime kovoti prieš propagandą, kuriai skleisti skirti milijonai“, – pasakojo jis.
Rublis nuvertėjo, o propagandos padaugėjo
Jo teigimu, rusų mažėti pradėjo dar prieš kokius trejus metus, tačiau pernai jų atvykstančių skaičius susitraukė iki neregėtų žemumų. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad vis daugiau į Palangą užsuka ukrainiečių ir baltarusių.
„Rublis 3 kartus nuvertėjo, o propagandos 3 kartus padaugėjo. Dabar 70 į Palangą atvykstančių turistų yra ukrainiečiai, 20 proc. – baltarusiai, o tik 10 proc. – rusai“, – aiškino jis.
Pasak A. Šateikos, ir atvykstantys rusai čia būna mažiau dienų. Jei anksčiau ilsėdavosi ir 20, tai dabar leidžia vos 10. Nebesibodi jie apsigyventi ir pas privačius nuomotojus – vadinamąsias Palangos močiutes.
Sulaukia provokacinių klausimų
Be to, atvykstantys rusai nevengia gidų ir paprovokuoti. Bene dažniausiai A. Šateika tikina susilaukiantis klausimų dėl ideologijos.
„Mums, žemaičiams, žinote, kaip sakydavo dėl tų visų ideologijų? Vienas raudonas kaip šėtonas, o antras rudas kaip šuva. Mums ir nacizmas, ir komunizmas – vienoda. Jie sako, kad tuo klausimu nesutinka. Na, nesutinkate, nesutinkate: „Jūs turite savo nuomonę, mes savo“. Tuomet klausia, kiek procentų. Sakau: „Garantuoju, Žemaitija – 80 proc., visa Lietuva – koks 70 proc.“, – aiškino gidas.
100 proc. jis aiškina niekada neduodantis, nes turi draugą, buvusį saugumietį, kuris žino, kad ir Klaipėdoje egzistuoja penktoji kolona.
„Labai pyko, kad į NATO, kad į ES įstojome, bet po to praėjo tie pykčiai“, – juokėsi jis.
