Šiltų dienų bus mažai
„Dar palis truputį, o po kelių savaičių jau ims trumpėti dienos. Tai gal šortų ir sandalų galima nė neišsipakuoti, vis tiek ruduo čia pat?“ – erzinau savo feisbuko draugus vieną lietingą gegužės pabaigos vakarą. O tada prisiminiau marcinkoniškę Janiną, reguliariai man ir visiems DELFI skaitytojams papasakodavusią, kokių orų vertėtų tikėtis artimiausią sezoną. Be pretenzijų į mokslinę tiesą, tik kaip savitą tautosakos žanrą. Gal bent ji suteiks daugiau vilties sulaukti svajonių vasaros?
Kai dangumi slenka bulviakasį, o ne vasarą primenantys lietaus debesys, nė nesitikėjau sutikti J. Janušauskienę įprastoje vietoje, prie kelio iš Vilniaus į Druskininkus, ties Merkine, kur ji dažniausiai prekiavo miško gėrybėmis. Todėl pasikalbėjome telefonu, o iliustruoti straipsnį beliko pernykšte ponios Janinos nuotrauka.
„Šita vasara nebus tokia graži, kaip norisi. Bus tų šiltų dienų, bet iš tiesų labai mažai. Gegužės pabaigoje pliaupiantys lietūs nusitęs į birželį. Dar savaitę tikrai turėtų lyti, birželio pradžioje gali būti šalnų. O liepą, kai bus Septyni miegantys broliai (liepos 10 d.), tai vėl lis“, – neskubėjo džiuginti J. Janušauskienė.
Marcinkoniškės teigimu, gamtos ženklai rodo, kad lietingas laikotarpis galėtų pasibaigti tik apie birželio 15 d.
„O apie Jonus vėl oras pages. Pasimėtys tų šiltų dienų, bet jų nebus tiek daug, kaip visi galvoja“, – kalbėjo dzūkė.
Birželio orai primins rugsėjį
Janina įsitikinusi, kad šią vasarą neverta tikėtis ilgų sausų ir saulėtų laikotarpių, kai poilsiautojus džiuginantys karščiai tęsiasi kelias savaites iš eilės.
„Gal tik liepos antroje pusėje ir rugpjūčio pradžioje išvysime kažką panašaus“, – suteikė viltį Janina.
Paklausta, ar po tokios vasaros galima tikėtis ankstyvo rudens, marcinkoniškė atsiduso, kad ir vasarą gyvensime beveik kaip rudenį, birželio pradžios orai primins rugsėjį.
„Net ir saulėtomis dienomis vėjas neleis pajusti tikros vasaros. Rudenį primins rytinės rūko bangos. Jas dažniausiai pastebėdavau nuo liepos vidurio, o dabar matau jau gegužę. Dabar prašvinta anksti ryte ir vėlai temsta, bet net to nepajaučiame. Tikrą vasarą būdavo, kad atsikeliu ryte ir girdžiu paukščių čiulbėjimą. O šiemet paukščiai laksto, bet čiulba gerokai mažiau. Net ir gegutės kukavimo beveik negirdėjau, nors keliuosi kiekvieną rytą tyloje, gyvenu pamiškėje“, – dalijosi savo pastebėjimais J. Janušauskienė.
Grybautojų lūkesčiai gali neišsipildyti
Lietinga vasara galėtų suteikti vilties, kad Dzūkijos giriose gerai dygs grybai, bet ir apie juos Janina kalba be ypatingo džiaugsmo. Mat geram grybų derliui reikia ypatingo drėgmės ir šilumos derinio.
„Aš negaliu teigti, kad grybų nebus. Bus, bet ne tiek daug, kiek norėtųsi. Žemė buvo sausa visą žiemą ir pavasario pradžioje. Šalnos tęsėsi visą pavasarį. Dabar lyja, bet tas lietus labiau primena rudeninį, jis nėra šiltas. Reikėtų daugiau šilumos ir švelnaus grybinio lietaus“, – sakė marcinkoniškė.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.