Brangiausi Lietuvos grybai – kaina gali siekti 1000 litų

 (121)
Jei esate entuziastingas grybautojas, turėtumėte susipažinti su grybų rūšimis, kurių verčiau nerauti ir į pintinę nedėti. Šių rūšių grybai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ir jeigu aplinkosaugininkai patikrinę krepšelį rastų kurį nors iš šių grybų, miške praleista diena jums gali atsieiti iki 1000 litų.
Štai tokių grybų rinkti negalima / GRNAS.lt montažas
© wikipedia nuotr.

Mokslininkas: masinis grybavimas kelia problemų

GRYNAS.lt pasidomėjo, kokių baravykų geriau nerinkti. Tačiau valgomų grybų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, žinoma, yra daugiau. Tačiau jie neatrodo taip estetiškai, o ir atpažinti juos nepatyrusiam grybautojui gali būti nelengva. Dar daugiau saugomų grybų rūšių yra nevalgomos, todėl šie grybai saugūs – tokių tikrai niekas nerinks.

Visgi mikologai apie valgomus Raudonosios knygos grybus daug kalbėti nelinkę. Jie mano, kad jei žmonės sužinos, kad tam tikras rūšis galima naudoti maistui, saugomų grybų dar labiau sumažės. Kaip bebūtų, saugomus grybus rinkti draudžiama. Grybavimo taisyklėse parašyta, kad „leidžiama rinkti visų, išskyrus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybus“.

Tačiau šio draudimo dažnai nepaiso ne tik paprasi grybautojai, kurie į krepšius saugomus grybus krauna galbūt dėl nežinojimo, bet ir gamtininkai, šias taisykles turintys žinoti mintinai.

Neseniai vienas Lazdijų rajono eigulys žurnalistams gyrėsi nuo sovietmečio kasmet prisirenkantis į Raudonąją knygą įrašytų grybų. Parsinešęs namo juos džiovina ir sūdo.

Mikologai griežtai pasisako ir dėl masinio grybautojų antplūdžio miškuose. Anot Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos jaunesniojo mokslo darbuotojo Jono Kasparavičiaus, miškui kenkia toks didelis grybautojų srautas. Galiausiai jis ir jo kolegos prašė paminėti, kad tarp valgomų saugomų grybų nėra nei vieno skanesnio ir vertingesnio už tikrinį baravyką ir kai kuriuos kitus grybus.

Gresia 1000 litų bauda

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas GRYNAS.lt savo ruožtu informavo, kad už saugomų grybų rovimą yra griežtai baudžiama. Jis perspėjo, kad tvarkos nesilaikantys grybautojai gali būti nubausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 67 straipsnį.

Jame įrašyta, kad „neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas – užtraukia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo ir pareigūnams – baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo“.

Prieš kiek laiko vienas Lazdijų rajono eigulys žurnalistams gyrėsi nuo sovietmečio kasmet prisirenkantis į Raudonąją knygą įrašytų grybų. Parsinešęs namo juos džiovina ir sūdo.
Citata

Pasidomėjus, ar aplinkosaugininkai grybavimo sezono metu patikrina grybautojų krepšius, A. Vaičiūnas teigė, kad inspektoriai vykdo griežtą kontrolę, tačiau pažeidimų beveik nenustato. „Mūsų krašte saugomų grybų nėra daug. Be to, juos ir surasti nėra taip paprasta. Kita vertus, žmonės dažniausiai renka tradicinius grybus, kuriuos geriausiai pažįsta“, - sakė pareigūnas.

GRYNAS.lt pateikia draudžiamų rinkti baravykų, kuriuos lengviausia supainioti su kitomis baravykų rūšimis, sąrašą:

Bronzinis baravykas. Šie grybai sutinkami ąžuolynuose arba miškuose, kuriuose taip pat auga ir ąžuolai. Pagrindinis skiriamasis bruožas – juosvos bronzinės spalvos didelis mėsingas vaisiakūnis. Šie grybai priskiriami 2 (V) kategorijai. Tai reiškia, kad rūšis pažeidžiama, jos gausumas sparčiai mažėja.

Bronzinis baravykas
Bronzinis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.

Dėmėtasis baravykas. Jie auga mišriuose miškuose šalia ąžuolų, skroblų, eglių ir liepų. Iš kitų grybų išsiskiria gelsvai žalsva aksomine kepurėle ir rausvai dėmėtu kotu. Ši rūšis priskiriama 3 (R) kategorijai. Kitaip tariant, tai yra reta rūšis, nykstanti dėl biologinių ypatybių.

Dėmėtasis baravykas
Dėmėtasis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.

Fechtnerio baravykas. Grybai auga žolėtuose, retuose, kalkinguose, šviesiuose ąžuolynuose. Kepurėlė matinė, pilka, gelsvai pilka arba rusvai pilka. Paspaudus ji paruduoja. Kotelis iš pradžių būna geltonas, kiek vėliau – gelsvai pilkas, viduryje – raudonai rožinis. Saugomas pagal 2 (V) kategoriją.

Fechtnerio baravykas
Fechtnerio baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.

Blyškusis baravykas. Tai ypač reta 1 (E) kategorijos rūšis, kuri yra ties išnykimo riba ir kurią galima išsaugoti tik naudojant specialiąsias apsaugos priemones. Šie grybai auga vasarą ir rudenį lapuočių miškuose, parkuose. Lietuvoje jie dažniausiai randami po ąžuolais. Šiuo metu žinomos tik dvi populiacijos.

Blyškusis baravykas
Blyškusis baravykas
© Wikimedia Commons nuotr.

Kislusis baravykas. Taip pat labai reta 1 (E) kategorijos rūšis. Auga mišriuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, ypač ąžuolynuose su lazdynų traku. Randamas atvirose šviesiose vietose. Kepurėlė yra vidutiniškai 5 – 12 cm skersmens dydžio. Ji tvirta ir mėsinga. Iš pradžių būna pusiau apvali, vėliau – iškili. Ir galiausiai suplokštėja, o kraštai užsilenkia žemyn. Luobelė – matinė, aksominė ir sausa. Kai palyja, ji pasidaro lipni. Kotas cilindriškas, ties pagrindu smailėjantis ir baigiasi šaknies pavidalo išauga.

Kislusis baravykas
Kislusis baravykas
© wikipedia nuotr.

Skroblyninis raudonviršis. 2 (V) kategorijos rūšis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažniausiai aptinkami po skroblais arba lazdynais. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį. Šių grybų kotas baltas, rudai plaušuotas. Vaisiakūniai smulkesni nei kitų raudonviršių, kepurėlė pilkai ruda.

Skroblyninis raudonviršis
Skroblyninis raudonviršis
© wikipedia nuotr.

Tikrasis juodbaravykis. 1 (E) kategorijos rūšis. Šie grybai auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta rūgštų dirvožemį. Šio grybo skiriamasis požymis - pilkšva trama, perlaužta ar perpjauta parausta, vėliau įgauna žalsvai melsvą ar net juodą atspalvį. Bjauroko kvapo ir skonio.

Tikrasis juodbaravykis
Tikrasis juodbaravykis
© wikipedia nuotr.

Raudonkepuris aksombaravykis. 3 (R) kategorijos rūšis. Grybai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Jaunus vaisiakūnius galima supainioti su tokiais pat auksakočio aksombaravykio vaisiakūniais, ypač kol jų kepurėlės paviršius dar nesutrūkinėjęs, tačiau sporos yra didesnės. Kepurėlė rusvai raudona, kotas be tinklelio, ties viduriu raudonas. Apatinė kepurėlės pusė geltona, žalsvai geltona, trama mėlynuoja.

Raudonkepuris aksombaravykis
Raudonkepuris aksombaravykis
© wikipedia nuotr.

Grybaudami aptikę tokius grybus palikite juos augti, verčiau paieškokite mums įprastų baravykų, kurių, kaip skelbia grybautojai ir gamtininkai, šiuo metu miškuose gausu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Orai: po stulbinančios vasaros pabaigos ruduo parodys savo veidą (59)

Paskutinė vasaros diena bus tobula, tačiau vos vasara išeis, baigsis ir visi gražumai: dangus apsiniauks, pasipils lietus, šiluma išblės.

Lietinga vasara nuskriaudė ne visus: šaltalankių augintojai netveria džiaugsmu (3)

Šaltalankių augintojai tikina tokio gero derliaus kaip šiemet seniai neskynę. Šaltalankių augintojų Lietuvoje yra apie 100, konkurencijos nėra, nes uogų ir perdirbtos produkcijos trūksta. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją.

Įspėja vairuotojus: dabar keliuose – grėsmingiausias metas (15)

Ruduo – ypač pavojingas vairuotojams, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius, mat kasmet pastebimas laukinių žvėrių suaktyvėjimas.

Orai: vasara sugrįžta (31)

Šią savaitę turėsime dar vieną puikią progą pasidžiaugti vasariškais orais: temperatūra kasdien kils aukščiau, debesys vietą užleis saulei. Na, o šventiniam penktadieniui orai bus tarsi užsakyti: daugelyje šalies vietovių bus saulėta ir šilta.

Manot, kad vasara buvo nenormali? Dar palaukit (51)

Baigiantis rugpjūčio mėnesiui galima drąsiai sakyti, kad šiais metais vasara Lietuvos gyventojų geru oru nelepino - stiprios liūtys, dažna temperatūros kaita ir mažai šilumos. Kodėl šiais metais turėjome tokią neprognozuojamą vasarą bei ko tikėtis ateityje pasakoja žinomi šalies klimatologai.