Baseino instruktorius: kartais sunkiau dirbti su jau mokančiais plaukti

Kaip ir kada geriausia formuoti plaukimo įgūdžius, kokių klaidų vengti, pasakojo „Impuls Plaukimo akademijos” vyr. baseino instruktorius Kęstutis Steponavičius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Greičiausiai mokomasi vaikystėje

K. Steponavičiui tenka dirbti ir su pradedančiais, ir su įgūdžių turinčiais žmonėmis, norinčiais keisti, tobulinti plaukimo techniką. Anot plaukimo instruktoriaus, antrasis uždavinys kartais net sunkesnis nei mokyti žmogų plaukti nuo nulio.

„Įgūdžių turintys žmonės jų įgavo tol kartodami judesius, kol šie tapo automatiški”, – aiškina Kęstutis. Jei judesiai netaisyklingi, automatiškumas trukdo judėti lengvai ir sveikai. Neteisingus įgūdžius keisti teisingais – svarbus, tačiau nelengvas procesas.

„Bandant išmokti technikos, iš pradžių sumažėja plaukimo greitis, plaukikai jaučiasi nepatogiai. Jiems tenka žengti žingsnį atgal, kad vėliau galėtų pajudėti du žingsnius į priekį”, – kalba Kęstutis.

Tai viena iš priežasčių, kodėl mokytis taisyklingai plaukti patariama nuo mažumės. Lankydami treniruotes, vaikai išmoksta plaukti techniškai, dėl to greičiau tobulėja, saugiau jaučiasi, ugdosi discipliną, savivertę. Be to, jiems mokytis plaukti daug lengviau nei suaugusiesiems: kūnai lankstesni, lengviau pasiduoda treniruotėms.

Kaip nugalėti baimę?

Pasak baseino instruktoriaus, ir vaikus, ir suaugusiuosius galima skirstyti į tuos, kurie turi vandens baimę ir neturi. Dirbant su vandens bijančiais žmonėmis padeda tiesioginis bendravimas, drąsinimas, raminimas, kartais juokavimas. Lavinant tuos, kuriems plaukti pavyksta be didelių pastangų, reikia duoti vis naujų užduočių, vengti monotonijos.

Turint baimių, patariama mokytis pamažu. Pašnekovas pasakoja, kad vienas blogiausių metodų mokyti plaukti – sukelti stresinę situaciją nemokantįjį plaukti išmetant iš valties ar nustumiant nuo liepto. Toks būdas gali pasiteisinti vienetams, o kitus ilgam atbaido nuo vandens.

Paklausus trenerio, kaip tokiems žmonėms padeda išmokti plaukti, jis pasakoja pirmiausia dirbantis psichologiškai.

„Pirmiausia nuraminame žmogų, padedame atsikratyti vandens baimės, kad išdrįstų plūduriuoti, atliktų lengvuosius pratimus”, – aiškina jis. Vienaip ar kitaip, plaukti mokoma etapais, tam tikra tvarka, kurią galima šiek tiek keisti pagal mokinių rezultatus.

„Pradedame nuo atskirų kūno judesių – kojų, rankų, mokome taisyklingai kvėpuoti, vėliau deriname judesius, – vardija Kęstutis. – Yra begalė techniką lavinančių pratimų, o treneris kiekvieną treniruotę mato, ko labiau reikia jo auklėtiniui.”