aA
„Atskris patys turtingiausi, kartu ir drausmingiausi svečiai, žinantys, kas yra taisyklės“, – būsimais Nidos svečiais, atvyksiančiais oro keliu, džiaugėsi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Nuo liepos 3-iosios Neringą galima pasiekti ne tik automobiliais, autobusais ar laivais, bet ir oro transportu: praėjusį penktadienį Nidos lauko aikštelei suteiktas aerodromo statusas.
Nidos aerodromas (Neringos savivaldybės nuotr.)
Nidos aerodromas (Neringos savivaldybės nuotr.)
© Facebook

Po keliolikos metų pertraukos mažieji orlaiviai Neringoje leidosi prieš tris metus 2016-aisiais. Po metų įsigaliojo Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, apribojantis civilinių orlaivių skrydžius Lietuvos Respublikos pasienio zonoje.

Šis apribojimas pradėtas taikyti ir Nidos lauko nusileidimo aikštelei. Atsižvelgiant į tai, kad nauja tvarka skrydžių neriboja aerodromų oro eismo zonose, net ir LR pasienio zonoje, pradėti žingsniai siekiant pakeisti Nidos aikštelės statusą.

Tam, kad Nidoje vėl galėtų leistis mažieji orlaiviai, buvo atlikti miškotvarkos projekte numatyti darbai. Atliktas žymėjimas ir įrangos montavimas (vėjarodės bei priešgaisrinės įrangos). Taip pat įrengtas radijo ryšys. Parengta atitinkama dokumentacija. Atlikus šiuos darbus buvo kreiptasi į Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamentą dėl leidimo aerodromui eksploatuoti gavimo.

Komisijai atliktus specialiųjų reikalavimų įvertinimą, Neringos savivaldybės administracijai buvo suteiktas Aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas, kuris pažymi, kad infrastruktūra Nidoje atitinka aerodromams nustatytus reikalavimus ir gali būti naudojama civilinių orlaivių skrydžiams.

„Džiaugiuosi, kad buvo rastas sutarimas ir Neringą vėl galima pasiekti oro keliu. Ypatingai džiugu, kad pagaliau bus patenkintos ir užsienio keliautojų užklausos į kurortą atvykti lėktuvėliais. Neabejoju, kad tarp keliautojų oro keliu būsime patys patraukliausi ne tik šalyje, bet ir Europoje“, – optimizmo nestokojo Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.

Jie suprato daug metų klydę ir visiškai maišę autostradą su žvyrkeliu. Šiuo atveju toks palyginimas tiktų. Tikrai nėra galimybių sukelti žalą Kuršių Nerijai.
Darius Jasaitis

815 m ilgio ir 30 m pločio taką turinčiu aerodromu galės naudotis skrendantys sklandytuvu, sraigtasparniu, lengvuoju lėktuvu (ULO). Už aerodromo priežiūrą atsakinga VšĮ „Nidos oro parkas“.

Neringos meras įsitikinęs – toks aerodromas Nidai suteiks dar daugiau patrauklumo, o ateities planuose – noras turėti reguliarius reisus, sujungsiančius Kuršių Nerijos perlą su Druskininkais.

– Kokie Nidos lūkesčiai su šiuo Nidos aerodromu? Kokių srautų tikitės jame?, – paklausėme Neringos savivaldybės mero.

– Atvirai pasakius, baimintis aplinkosaugos specialistai dėl aerodromo srautų neturi pagrindo. Pirmadienio vakare šventės metu turėjome ne vieną oro erdvę ir aerodromo srautus reguliuojantį asmenį, kurie padėjo sutalpinti atskridusius, rodos, 37 lėktuvėlius. To nebus eilinėmis dienomis, nes liepos 6-ąją turėjome aerodromo atidarymo šventę. Jos metu aerodromas buvo maksimaliai užpildytas.

Šiai minutei, manau, aerodrome galime sutalpinti 15 lėktuvėlių, na daugiausiai iki 20-ies mažųjų orlaivių. Čia ir visi jo srautai.

Svečiuose turėjome ir aplinkos, ir susisiekimo ministrus. Rodėme, kur būtų galima padidinti lėktuvų saugojimą, tada atvyktų daugiau keleivių. Vien Vokietijoje yra apie 150 tūkstančių mažųjų orlaivių, kurie galėtų tūpti Nidoje.

Bijau pasakyti, kiek jų yra Lenkijoje, kiek Skandinavijoje. Pavyzdžiui, pirmadienį buvo trys lėktuvėliai su vokiškomis registracijomis.

Jaučiame didžiulį susidomėjimą, bet mūsų galimybės yra labai labai menkos, nors aerodromo takas yra vienas geriausių Europoje. Neretai aerodromų pakilimo ar nusileido takai yra paprasčiausios pievos.

Kita problema – lėktuvų saugojimas, šiai dienai ji neišspręsta. Turime viešąją įstaigą „Nidos oro parkas“, yra laikinasis jos direktorius, atvykę pilotai pateiks savo pastebėjimus dėl infrastruktūros, atsižvelgę į finansus, bandysime ją gerinti patys arba ieškoti rėmėjų.

Bet kokiu atveju, jau yra malonu, kad yra galimybė Nidą pasiekti oro keliu, užsisakyti vietą aerodrome, ją rezervuotis. Tie laimingieji, kurie spės tą padaryti, galės atskristi.

– Ar jau yra sistema, kur būsimi Nidos svečiai gali internetu rezervuoti savo lėktuvui vietą aerodrome?

– Svetainės dar nėra, tik praėjusį penktadienį popiet gavome licenciją, su direktoriumi sudarėme laikinąją darbo sutartį. Faktas, kad į tai dar neinvestavome. Dar penktadienį iki pietų nežinojome, kad turėsime jau licenciją.

Bet nei kiek neabejoju, kad tokia rezervacijų sistema bus, ji be galo reikalinga. Bus kažkas panašaus į jachtų uosto sistemą, kai užsukęs į svetainę matai, kiek yra laisvų vietų, gali susimokėti internetu ir panašiai.

Nors mes šiai dienai mokesčių atskrendančioms transporto priemonėms netaikysime, šiemet jų tikrai nebus. Tie mokesčiai per maži ir tų atskrendančių lėktuvėlių per mažai, kad būtų galima tą daryti.

– Mažiesiems orlaiviams, skirtingai nuo lengvųjų automobilių, autobusų, netaikysite jokių atvykimo mokesčių?

– Tikrai neplanuojame, norime pažiūrėti, kas čia atskris, kas atvyks ir kaip čia bus. O lėktuvai turi didžiulę saugojimo aikštelę, į kurią investavo valstybė, jie tokių problemų nekelia, skirtingai nuo lengvųjų automobilių ir autobusų.

Su vienu pilotu kalbėjau, kuris atskrido iš Vilniaus, mažuoju orlaiviu keliavo du žmonės ir sudegino 20 litrų kuro. Kalbėti, kad lėktuvai yra taršūs, yra melas ir visiška propaganda.

Pabandykite jūs su 20 litrų iš Vilniaus atvykti automobiliu į Nidą, nesigaus.

Darius Jasaitis
Darius Jasaitis
© DELFI / Kotryna Dagenytė

Licencijoje mačiau, nežinau, ką tai reiškia, tūpti Nidos aerodrome gali iki 5,7 tonos orlaiviai. Kokie tai lėktuvai, negaliu pasakyti, bet didžiausias, kuris leidosi pirmadienį, buvo penkiavietis orlaivis.

– Gal kas nors ateityje siūlys reguliarius reisus tokiais lėktuvėliais?

– Kiek žinau, jei per metus kažkas nepasikeitė, aerodromuose tokia veikla negalima, nors mes apie tai svajojame. Jame galima su nuosavu lėktuvu, su draugais atskristi, pabūti ir išskristi.

Reguliarių, komercinių skrydžių aerodromuose nebūna, tam reikalingas oro uostas, o Nidoje, ko gero, jo nebus.

– Bet norėtumėte, kad vietoj aerodromo ateityje veiktų oro uostas?

– Gal norėtųsi keisti teisės aktus, kad tam tikri aerodromai, pavyzdžiui, kaip mūsų, kuris yra asfaltuotas, su puikiu taku, o ne paprasčiausia pieva, galėtų aptarnauti reguliarius skrydžius.

Pavyzdžiui, Druskininkai labai domisi, sako, jie kiekvieną dieną turėtų reguliarų po 12 turistų reisiuką. Atskristų, pamatytų Kuršių Neriją, suvalgytų rūkytą žuvį ir vėl skristų atgal.

Mes to labai norėtume, matysime, kaip seksis tą įgyvendint. O dėl oro uosto reikia suprasti, kad patys mes niekaip neišgyventume. Oro uostams yra be galo daug reikalavimų, įsipareigojimų, būtinos infrastruktūros, suprantame, kad to padaryti negalėsime, bent jau tol, kol yra tokie reikalavimai oro uostams, kaip šiandien.

Nidos aerodromas (Neringos savivaldybės nuotr.)
Nidos aerodromas (Neringos savivaldybės nuotr.)
© Facebook

– Pranešime spaudai rašyta, kad Neringa sulaukdavo užsienio keliautojų užklausų dėl atvykimo lėktuvėliais, pagal tas užklausas pirmaudavo Vokietija?

– Tikrai vokiečiai pirmaudavo, jie apie Nidą daugiausiai informacijos turi, tai natūralu, juk jų Nidoje netrūksta. Grįžę vienas kitam pasakodavo, kad yra pakilimo takas, tad mūsų klausdavo apie galimybę atskristi. Informaciją viešinsime per tam skirtą tarptautinę svetainę. Per sezoną sulaukdavome apie 150 tokių užklausų.

Beje, paskutinė užklausa buvo labai įdomi, iš Vokietijos vyriausybės. Teiravosi apie galimybę atskristi į Nidą, Thomo Manno festivalio atidarymą. Kai atsiuntė lėktuvo parametrus, supratome, kad tik Palanga gali jų lėktuvą priimti.

– Anksčiau teigdavote, kad Nidos tako „pavadinti aerodromu neleido aplinkosaugos tarnybos“. Kaip dabar pavyko susitarti su aplinkosauga, kaip ji pritarė aerodromui Nidoje?

– Pavyko su gerbiamu Jurgiu Kairiu, kitais aviatoriais, išaiškinti skirtumus tarp oro uosto ir aerodromo. Jie suprato daug metų klydę ir visiškai maišę autostradą su žvyrkeliu. Šiuo atveju tiktų toks palyginimas.

Tikrai nėra galimybių sukelti žalą Kuršių Nerijai. Su Jurgiu Kairiu teko apsilankyti ir UNESCO komisijoje, atsakėme į daugelį klausimų. Ko gero, buvo svarbu patiems kalbėtis, bendrauti, domėtis, tad šiuo atveju ir pavyko.

Bendraujant su aerodromo priešininkais aš asmeniškai susidariau įspūdį, kad jie nesuprato, kas yra aerodromas ir oro uostas, kuo jie skiriasi. Bijota reguliarių avialinijų skrydžių, didžiulių lainerių ir su tuo susijusių problemų.

– Tam, kad Nidoje vėl galėtų leistis mažieji orlaiviai, buvo atlikti miškotvarkos projekte numatyti darbai. Kokie tie darbai, kiek medžių teko iškirsti?

– Mums labai pasisekė, geras sutapimas, jog Kuršių Nerijos nacionalinis parkas ar Valstybės saugomų teritorijų tarnyba parengė europinį projektą, skirtą kraštovaizdžio tvėrimui, sutvarkytas kraštovaizdis su vaizdu į marias, projektas apėmė ir aerodromo teritoriją. Pagal aerodromo saugumo reikalavimus, iki 30 metrų nuo jo neturi būti jokių medžių, iki 60 metrų gali augti atitinkamo aukščio medžiai, tad kažkiek medžių teko iškirsti ir tie darbai buvo atlikti.

– Kiek aerodromas turės nuolatinių darbuotojų, kurie rūpinsis jo priežiūra?

– Šiai dienai nuo penktadienio įdarbintas laikinasis direktorius. Mūsų, kaip savivaldybės noras, kad aviatoriai ateitų į viešąją įstaigą ir patys išsilaikytų direktorių, galvotų apie aerodromo vystymą, turiu omeny lėktuvų saugojimą, kelių angarų atsiradimą. Ar mums pavyks susitarti, bijau pasakyti, bet tas planas yra rudeniui. Kviesime asociacijas, viešąsias įstaigas ir tarsimės, kaip toliau čia daryti ir kaip gyventi.

– Tako ilgis – 815 metrų, jo plotis – 30 metrų, ar visas jo plotas bus išnaudojamas pakilimams ir orlaivių nusileidimui?

– Tako išmatavimai tokie, tačiau turiu pažymėti, kad aplinkosaugos darbai yra atlikti tako 500 metrų naudojimui. Viso ilgio neleidžiama naudoti, nes reiktų į Neringos vandentiekio pusę papildomai iškirsti medžių, tad šiuo metu veikiančio tako ilgis – 500 metrų.

Automobilius negailestingai apmokestinusi Neringa lėktuvus mylės: atskris patys turtingiausi, bet nieko nemokės
© DELFI / Erikas Skardžius

– Akivaizdu, aerodromu naudosis aukštesnes pajamas turintys turistai, galintys išsinuomoti ar turintys mažąjį orlaivį arba sraigtasparnį.

– Kas turi lėktuvą, tas turi turėti ir pajamų, čia faktas. Ore pilotai yra patys drausmingiausi eismo dalyviai, juk nepajuokausi valdymas lėktuvą. Teko pirmadienį matyti, kaip jie apžiūrinėja lėktuvus.

Atvyks turtingiausi ir kartu tvarkingiausi, drausmingiausi turistai, kurie laikosi taisyklių, žino, kas yra taisyklės bei netrukdo kitiems poilsiauti. Tai mane be galo džiugina.

– Kokie planuojami viešosios įstaigos finansiniai srautai, ko gero, apie kažkokį pelną nėra kalbos, jei jokie mokesčiai nebus taikomi atskrendantiems Nidos svečiams?

– Esate teisus. Pirmadienį girdėjau kalbant pilotus, kad norima pasirašyti sutartį dėl mokymo skraidyti sklandytuvais. Ar tai generuos didelius pinigus, abejoju, bijau pasakyti.

Šiemet viešajai įstaigai iš savivaldybės biudžeto buvo numatyta 5000 eurų, nežinau, ar savivaldybė galėtų šiemet skirti daugiau, nes biudžeto įplaukos nemenkai atsilieka nuo planuotų pajamų. Rudenį matysime, kokia laukia tolimesnė situacija.

Neringa
Neringa
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Tą sau leistų vienetai lietuvių

Delfi pasidomėjo, kiek galėtų kainuoti skrydis į Nidą neturint nuosavo lėktuvo.

Vilniaus aeroklubo svetainėje nurodyta, kad nuomojami aerodrome esantys privatūs orlaiviai – dviviečiai „Cessna 150“. Jei turite piloto licenciją, padaromas kontrolinis skrydis, patikrinama piloto kvalifikacija ir pasirašoma lėktuvo nuomos sutartis. Jo nuoma skaičiuojama už valandas.

Jei norima lėktuvu naudotis kelias paras, pavyzdžiui, penktadienį išskristi į Nidą ir grįžti sekmadienį vakare į Vilniaus aeroklubo skraidymų bazę, Paluknio aerodromą, bus atskiras susitarimas.

Viena nuomos valanda su kuru, draudimu kainuoja apie 120 Eur, tad į Nidą nuskristi kainuos apie 400-500 eurų. Už aerodrome paliktą lėktuvą skaičiuotųsi sutartas simbolinis nuomos mokestis. Tad teoriškai pasiekti Nidą ir grįžti atgal į Paluknio aerodromą išsinuomavus tokį orlaivį kainuotų apie 1000 eurų.

Molėtų aerodrome galima išsinuomoti sraigtasparnį „Schweizer 300C“. Anot VšĮ „Molėtų aeroklubo“ vadovo Algimanto Raupelio, teoriškai įmanoma juo pasiekti Nidą, bet realiai Lietuvoje būtų vienetai, kurie galėtų sau leisti tokią prabangą.

„Esminis dalykas – kaina. Labai brangus skrydis, daugiausiai kainuoja sraigtasparnio eksploatacijos išlaidos. Skrydis pirmyn ir atgal kainuotų apie 2000 eurų. Be to, mūsų nuomojamas trivietis sraigtasparnis palyginus yra lėtas, nėra skirtas keleivių skraidinimui dideliais atstumais.

Jei gyventume kokioje Šveicarijoje, tai ta suma neatrodytų tokia didelė, be to, skrydžiui į Nidą pakanka lengvojo orlaivio, neverta kelti į dangų sraigtasparnio. Jis labiau skirtas ten, kur kiti orlaiviai negali nusileisti“, – teigė A. Raupelis.

Pasak jo, Lietuvoje praktiškai nėra sraigtasparnių, kuriuos būtų galima išsinuomoti, nėra paklausos – nėra ir pasiūlos.

„Gal Lietuvoje atsirastų vienas kitas, kuris galėtų sau leisti nuskristi į Palangą ar Nidą, bet kai nėra didesnės paklausos, tokį orlaivį išlaikyti per sudėtinga.

Apskritai Lietuvoje beveik neliko sraigtasparnių, kas turėjo – pardavė, sudaužė. Lyginant su lengvu orlaiviuku, sraigtasparnio išlaikymas dešimtimis kartų brangesnis“, – pasakojo VšĮ „Molėtų aeroklubo“ vadovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
1.8596

Lietuvos ežerų ir upių tyrimai atvėrė akis: pagal užterštumą atsiliekame visur, kur tik įmanoma (77)

Sinoptikams pranašaujant saulėtus, ypač šiltus rugpjūčio pradžios orus, ne vienas savaitgalį...

Sveikos gyvensenos specialistė apie dietų pavojus: grįžtantys kilogramai – niekai, palyginti su kitomis pasekmėmis (1)

Dietos laikosi kas antra pasaulio moteris. Ypač vasarą vienos prisimena nuo senų laikų girdėtas...

Hobis, virtęs gyvenimo būdu

Atvykus į Drevernos mažųjų laivų uostą pirmiausia į akis krinta krantinė, kurioje galima...

Ne vietoje užkūrus laužą gali tekti sumokėti net kelis šimtus eurų siekiančią baudą: kur šiukštu jų kurti negalima (43)

Susiruošusiems pailsėti gamtoje ir ten praleisti ilgus vakarus prie laužo reikėtų atsiminti...

Sala Estijoje, kurioje karaliauja moterys: pačios ir traktorių pataiso, ir pamaldas praveda (18)

„Koks būtų gyvenimas be vyrų? Mažoje Baltijos saloje, pavadinimu Kihnu , jis bėga įprasta...

Top naujienos

Paruošė naujų Palangos vietų apžvalgą ir nustebo: karbonadų gerbėjams darosi liūdna, kurorte naujos mados (93)

Kur po pliažo jaukiai pasėdėti ir skaniai pavalgyti? – pagrindinis poilsiautojų klausimas...

Sinoptikai pateikė savaitgalio prognozę: grįžta kone tropinis karštis (13)

Artimiausiomis dienomis anticiklonas lems saulėtus ir daugiausia sausus orus.

Iš buvusio ministro Biržiškio lūpų: apie vodką rusų kareiviams, iškirstas duris Saboniui ir paskutinį pokalbį su Lubiu (56)

Kalbėtis su pirmosios Vyriausybės susisiekimo ministru Jonu Biržiškiu vienas malonumas. 88-erių...

Baisi avarija Vilniuje: po stipraus smūgio į „Opel“ motociklininkas skubiai išgabentas į ligoninę (173)

Vėlų ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko rimtas eismo įvykis. Pranešama, kad susidūrė...

Lazdijų rajone – ambulatorijos gydytojo išpuolis prieš policijos pareigūnus (216)

Antradienio rytą į Veisiejų ambulatoriją (Lazdijų raj.) susirinkę pacientai ir medikai tapo...

Apatinio trikotažo ekspertė: kiek normalu mokėti už liemenėlę ir kas išduoda, kad prašovėte su dydžiu (56)

Profesionali apatinio trikotažo ekspertė Vaiva Tylienė ne vienerius metus moteris moko vienos...

Chemikas papasakojo apie tragišką sprogimą Beirute sukėlusias trąšas: turi perspėjimą ūkininkams (169)

Antradienį Beiruto uoste nugriaudėjęs sprogimas šokiravo pasaulį. Kol kas skelbiama, kad...

Intymią operaciją patyrusi Rita: nesuprantu, kodėl kalbėti apie moteriškas bėdas vis dar yra tabu (110)

„Pagaliau galiu džiaugtis gyvenimu“, – taip savo pasakojimą pradeda kaunietė Rita. Prieš...

Princesių Di Bourbon gyvenimas primena pasaką: formalių įsipareigojimų neturi, bet nesikuklina taškyti pinigų karališkai prabangai (15)

Karališkųjų šeimų gerbėjai paprastai gali tik žvilgtelėti, kaip jų numylėtiniai atrodo per...

Šiurpi karo dilema: ką aukoti – vedusius ar viengungius? (62)

Turbūt jau su pirmuoju sąmoningu Homo sapiens žingsniu atsirado toks reiškinys kaip karas ....

|Maža didelių žinių kaina