Visi žino, jog privati teritorija yra šventas reikalas. Niekas į svetimus kiemus nesibrauna ir, kaip toje reklamoje, neatžingsniuoja su pižama gerti rytmetinės kavos. Tačiau visko gyvenime pasitaiko: būna, žmogus pasielgia neapdairiai. Tada belieka tikėtis, kad privataus sklypo šeimininkas – supratingas ir situaciją įvertins protingai. Vis dėlto kartais joje susigaudyti kviečiama teisėsauga. Bet ką daryti tada, kai pastaroji nereaguoja, o konfliktas bet kurią sekundę gali peraugti į nusikaltimą?
Liepė „nešdintis“, bet niekaip neišleido
Palangoje gyvenanti moteris pasakoja, kad vėlyvą trečiadienio vakarą nuvyko susitikti su drauge į kavinę „Ramybė“. „Šalikelėje nebebuvo laisvų vietų, tad pasisukiojusi nusprendžiau įvažiuoti į daugiabučio namo greta Senosios vaistinės kiemą. Radau laisvą vietą, palikau automobilį ir išėjau. Grįžusi pamačiau, kad jis stovi kitapus nuleisto užtvaro. Pastebėjau, jog kiti automobilių vairuotojai įvažiuoja ir išvažiuoja, kai atitvarą pakelia vienas daugiabučio gyventojas. Bandžiau su juo tartis, kad išleistų, atsiprašiau, jog per klaidą įsibroviau į privačią valdą.
Tačiau pastarasis nuolat rėkė, grasino, reikalavo „nešdintis iš privačios teritorijos“, tačiau, kiek bebuvo prašomas, užtvaro neatidarė. Tuo metu, kai į kiemą atvažiuodavo poilsiautojai, vyriškis juos įleisdavo ir vėl skubiai uždarydavo užtvarą“, - pasakojo moteris. Anot jos, tai tęsėsi apie pusvalandį. Per tą laiką vyras vis išbėgdavo į kiemą, agresyviai rėkavo, atrodė, kad tuoj pradės daužyti automobilį.
„Buvo vėlyvas metas, tamsu, stipriai lijo. Buvau priversta sėdėti automobilyje ir nuolat klausytis grasinimų. Minties palikti mašiną ir grįžti čia kitą dieną atsisakiau, nes buvo akivaizdu, jog neadekvačiai besielgiantis žmogus būtų apgadinęs nakčiai paliktą mašiną. Taip pat nerizikavau bandyti pravažiuoti pro užtvarą tuo metu, kai į kiemą įleidžiami poilsiautojai - vyriškis pultelio pagalba sunkų metalinį užtvarą būtų nuleidęs tiesiai ant mano automobilio ir suniokojęs jį“, - apie įvykį, privertusį pasijusti lyg įkaite, pasakojo moteris.
Supratusi, jog geruoju nesusitars, o kiti namo gyventojai, kurių didžiąją daugumą sudarė poilsiautojai, neturėjo pultelio užtvarui pakelti, palangiškė ryžosi paprašyti policijos pagalbos ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Operatorė patikino, jog netrukus bus atsiųstas policijos ekipažas.
Prieš moterį panaudojo fizinę jėgą
Tačiau praėjus pusvalandžiui pagalba taip ir neatvyko, o agresyvusis gyventojas vis nerimo, vis pasirodydavo kieme ir rėkdavo „nešdintis iš privačios teritorijos“, grasindavo. „Nusprendžiau pabandyti ramiai pakalbėti su vyriškiu. Kadangi mačiau, į kurį butą pasibeldžia poilsiautojai, kai jiems ko nors prireikia, ten nuėjau ir aš. Duris atidariusios moters darsyk atsiprašiau ir paprašiau išleisti iš kiemo. Ji pakėlė užtvarą, tačiau tai pastebėjęs vyriškis tuoj pat atėmė pultelį, vėl uždarė išvažiavimą ir užtrenkė buto duris. Ten pasigirdo ginčas ir vaiko verksmas bei klyksmas: “Kviesk policiją, kviesk policiją!”.
Vyriškis elgėsi vis agresyviau ir agresyviau, sunku buvo prognozuoti, kokių veiksmų jis gali imtis. Po kurio laiko jis pasirodė namo koridoriuje. Darsyk pabandžiau prieiti prie jo, tačiau vyras, rėkdamas, kad nešdinčiausi iš privačios teritorijos, stipriai sugriebė mane už rankų, stumdė, vilko per koridorių ir atidaręs lauko duris smarkiai pastūmė. Tik per stebuklą nenusiridenau nuo laiptų“, - apie išgyventą fizinį smurtą pasakojo moteris. Prieš kurį laiką ji buvo patyrusi sunkią stuburo traumą, nemažai laiko praleido ligoninėse, kol pavyko pradėti normaliai vaikščioti. „Patyriau šoką. Nežinau, kas būtų buvę, jei būčiau stuburu atsitrenkusi į betono laiptus“, - kalbėjo moteris.
„Iš tikrųjų buvo labai baisu. Artėjo vidurnaktis, tamsu, lijo, nors vos už keliolikos metrų – Vytauto gatvė, nesiryžau naktį eiti ten ir prašyti praeivių pagalbos. O ir ką jie būtų pagelbėję?“, - retoriškai klausė moteris. Ji antrąsyk paskambino trumpuoju pagalbos numeriu, ir paaiškino, jog prieš ją panaudota fizinė jėga bei nežinia, kuo viskas gali baigtis. Operatorė, papasakojusi apie didelį policijos užimtumą, patarė kreiptis tiesiogiai į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir padiktavo telefono numerį. „Atsiliepęs budėtojas pradėjo aiškinti, jog Palangoje naktimis budi tik du policijos ekipažai, abu užsiėmę, tad galės atvykti gal dar per pusvalandį, gal per valandą.
Paklausus, o kas bus tuo atveju, jei per tą laiką su manimi kas nors nutiks, pareigūnas „nuramino“ - tada siųs ekipažą iš Klaipėdos, Kretingos ar Skuodo“.
Laimei, po kurio laiko į kiemą atvyko gretimo namo gyventojai. Jie ne tik atidarė užtvarą, bet ir padėjo moteriai išvairuoti automobilį. Palangiškė teigė, jog naktį grįžusi namo po valandos „įkalinimo“ iki paryčių negalėjo užmigti, atsinaujino stiprūs nugaros skausmai. Kitą dieną dėl įvykio ji kreipėsi į policiją ir į medikus. Beje, Palangos policijos komisariato budėtojas, išklausęs moters pasakojimo, jos pasiteiravo: „O kodėl policija neatvažiavo?“.
Ką pagalvotų turistai?
Per neapdairumą į konfliktą patekusi palangiškė tik po kurio laiko galėjo ramiai dėlioti mintis: „Nepažįstu to vyro, gal jis palangiškis, gal koks atvykėlis, nusipirkęs čia nekilnojamojo turto ir užsiimantis kambarių nuomos verslu. Ką apie mus ir visą Palangą galvotų koks turistas, ne iš piktos valios patekęs į tokio „svetingo“ šeimininko rankas? Jeigu tokioje padėtyje tektų atsidurti užsieniečiui? Kokia jų nuomonė susiformuotų apie mūsų šalį? Aš jau nekalbu apie teisėsaugą, kuri taip ir nesureagavo į skambučius – vis ragino dar palaukti.
Jeigu per tas laukimo minutes smurtaujantis vyriškis ir vėl nesuvaldytų savo rankų? Ar ne dėl to Lietuvoje piktinamasi pareigūnų veikla: juos kvieti, bet savalaikės pagalbos taip ir nesulauki. Pareigūnas telefonu aiškino, kad maniškis atvejis yra priskirtinas C kategorijai, o budintieji ekipažai yra išvykę į svarbesnius įvykius. Ar mažai Lietuvoje įvykių, kai moterys nukenčia nuo smurtaujančių vyrų?“
Situaciją reikia vertinti objektyviai
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas paaiškino, kad vėlų trečiadienio vakarą mieste iš tikrųjų budėjo tik du policijos ekipažai, gatvėmis vaikštinėjo dar keturi patruliai.
„Policijos ekipažai į įvykius vyksta pagal jų sudėtingumą (įvykiai gali būti A, B ir C kategorijų). Į žemiausios C kategorijos įvykį mes privalome sureaguoti per dvi valandas, į aukštesniųjų kategorijų – kur kas operatyviau. Pėsti policininkai vaikšto pagal iš anksto nustatytą grafiką ir nurodytu laiku turi būti būtent toje vietoje, o ne kitoje. Paprastai jie budi ten, kur yra didžiausios žmonių susitelkimo vietos, kur fiksuojama daugiausiai nusikaltimų. Koks yra įvykis, kokio lygmens, nustato Bendrasis pagalbos centras, kuris perduoda informaciją apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pastarojo budėtojas, įvertinęs situaciją, siunčia ekipažus. Jeigu, tarkime, įvykis A kategorijos, o visi tos vietovės ekipažai užimti, kviečiama arčiausiai esanti pagalba. Kalbant apie trečiadienio vakarą, žinoma, budėtojas galėjo nusiųsti ir pėsčiuosius patrulius. Tačiau, reikia situaciją vertinti objektyviai ir žinoti įvykio smulkmenas. Mūsų žmonių mentalitetas, kaip rodo pastarasis įvykis, nėra aukšto lygio“.
Skuode pajėgų tiek pat, kiek ir Palangoje?
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Jūratė Albrektienė teigia, kad šį mėnesį Palangoje dirbančių pareigūnų netrūksta. „Rugpjūtį miestu rūpinasi (patruliuoja ir užtikrina viešąją tvarką, reaguoja į pranešimus) dešimt pareigūnų (penki ekipažai), komandiruotų iš kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, keturi (du ekipažai) iš kitų Klaipėdos AVPK struktūrinių padalinių, Palangos miesto policijos komisariato turimos pajėgos ir aštuoniolika Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Vienu metu jų ir ekipažų skaičius skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos ir paros meto. Savaitgaliais vakarais ir naktimis patruliuojančiųjų policininkų ir ekipažų yra daugiau“.
Anot Klaipėdos AVPK atstovės, visoms pajėgoms vadovauja apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas. Tiek pėsčiųjų, tiek automobiliuose budinčių patrulių uždaviniai yra tie patys: viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, reagavimas į įvykius.
Taip pat J. Albrektienė sakė, kad, pavyzdžiui, Skuode ar Kretingoje (kaip ir vasaros sostine tituluojamoje Palangoje) šiuo metu budi po du ekipažus, o esant poreikiui (masinių renginių metu, savaitgaliais) sutelkiamos ir papildomos pajėgos. Skuodiškiai, beje, vasaros sezonui vieną savo ekipažą yra „paskolinę“ Palangai. Lieka neatsakytas klausimas, kaip Skuode būtų užtikrinamas saugumas, jeigu liktų budėti tik vienas ekipažas, nes antrasis išlėktų į Palangą?
Įvykio kategorija – policijos rankose
Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė paklausta, kaip jų operatoriai nustato įvykio kategoriją, nusistebėjo. „Palangos policijos viršininkas nėra visiškai teisus. Mūsų operatoriai nenustatinėja įvykio kategorijos. Pagal klasifikatorių, gautą iš policijos, darbuotojai nustato tik įvykio tipą (nusikaltimas prieš asmenį, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir pan.). Kategorija (A, B arba C) nustatoma automatiškai pagal atitinkamą įvykį, kai mūsų operatoriaus užpildyti duomenys patenka į policijos registruojamų įvykių registrą. Automatiškai nustatytą kategoriją pakeisti į kitą rankiniu būdu gali tik policijos operatyvaus valdymo padalinių pareigūnai, susipažinę su įrašu savo registre. BPC to negali“.
V. Juozevičiūtė patikino, kad visiškai nesvarbu, ar skambinantysis kalba ramiu balsu, ar verkia, šaukia – nustatant įvykio tipą tai jokios reikšmės neturi. „Faktas, jog moteris kalbėjo rišliai, įvykio kategorijos nesumažino. Mūsų operatoriai kaip tik žmonių prašo susivaldyti ir kalbėti kiek galima aiškiau, rišliau (kas stresinėje situacijoje dažnai yra labai sunku). Ramiai kalbantį žmogų suprasti lengviau, o rėkiančiojo situacija gali būti sunkiai suvokiama. Emocingos intonacijos tikrai nepadeda tinkamai įvertinti susidariusią padėtį“.
Anot pašnekovės, jei žmogus skambina vieną ar daugiau kartų, niekas nuo to nepasikeis ir kategorija iš vienos į kitą (kalbant apie policijos įvykių klasifikaciją) „neperšoks“, žinoma, jeigu per tiksintį laiką nepakis įvykio aplinkybės. Visgi, jei jos keičiasi (nesvarbu, ar į blogąją, ar į gerąją pusę), BPC prašo dar kartą paskambinti bendruoju pagalbos tarnybos numeriu 112. V. Juozevičiūtė sako, kad policijos pareigūnai, atsižvelgdami į patikslintus duomenis, įvykio kategoriją gali pakeisti iš C net į A. BPC atstovė paaiškino, kad įvykių kategorijos yra tiesiogiai siejamos su pavojaus lygiu – vertinama, ar kilo grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, o gal tik gali kilti ir t.t.
J.Albrektienė tikino, kad įvykių klasifikacija yra vienoda visoje Lietuvoje. Iš bendrojo pagalbos centro budėtojai informuojami, kokios kategorijos yra įvykis. „Į A kategorijos įvykius privalome atvykti per 12, B – per 20 minučių, C – per valandą arba siūlome patiems atvykti į komisariatą“.
Nelaimės atveju būtina skubi reakcija
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, išgirdęs apie policijos abejingumą, pastebėjo, kad situaciją galėjo iškreipti Bendrojo pagalbos centro operatoriai. „Lietuvoje gana dažnai girdime apie atvejus, kai, skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112, pagalba vėluoja, žmonių likimai baigiasi tragiškai. Man iš principo nesuvokiamas toks operatorių darbas – aiškinti pagalbos prašančiam žmogui, kiek šiuo metu yra budinčių ekipažų, kiek jie užtruks, ką šiuo metu veikia. Nelaimės ištiktam asmeniui nesvarbu, kokios pagalbos jam reikia – ugniagesių, medikų ar policijos, visa tai visiškai nereikalinga informacija. Sistema turėtų dirbti kitaip: reikėtų tik priimti skambutį, o visa kita – jau „virtuvės“ reikalas. Juk nelaimėje atsidūrusiam žmogui rūpi tik viena – kuo skubiau sulaukti pagalbos. Gerai, jog šįkart istorija baigėsi laimingai, be kraujo praliejimo, o juk visko gyvenime gali nutikti. Tuo labiau kad kalbame apie Palangą – didžiausią šalies kurortą, kur vienu metu ilsisi ir pramogauja šimtai tūkstančių žmonių“.
Š.Vaitkus sakė negalįs komentuoti, kieno šiuo atveju buvo kaltė, bet dėl vieno kurorto vadovas yra tikras – situacija neturi pasikartoti. Šiuo metu atostogaujantis miesto vadovas pažadėjo pasidomėti ne tik policijos reagavimo į įvykius galimybėmis, bet ir riboženklių prie Senosios vaistinės legalumu.