Klinikose sulaukia perkaitusių gyvūnų

Baltijos veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja Gintarė Mockienė pastebi, kad ši vasara nustebino neįprastais karščiais, todėl nenuostabu, kad klinikoje sulaukiama perkaitusių augintinių.

„Visus klientus stengiamės informuoti kaip savo augintinius saugoti nuo karščių, tačiau vis dar yra kreipiamasi į kliniką esant negalavimams nuo perkaitimo“, – pastebi ji.

Turbūt kiekvienam tekę matyti vaizdą, kaip karštą vasaros dieną prie būdos pririštas šuo neturi jokio pavėsio ir yra priverstas kepti saulėkaitoje. Veterinarijos gydytojos manymu, tokias sąlygas galima vadinti gyvūno kankinimo pavyzdžiais.
Šuo

„Jeigu lauke esančiam gyvūnui yra užtikrinamos visos priemonės jam apsisaugoti nuo karščio – tokiu atveju negaliu teigti, kad tai gyvūno kankinimas. Žinoma, jei nesilaikoma visų saugumo priemonių – nėra pakankamai vandens, neturi šuo pavėsio, negali pasislėpti vėsioje patalpoje – taip, tuomet tai yra gyvūno nepriežiūra ir jo kankinimas. Visų pirma reikėtų pagalvoti, ar pats žmogus galėtų ištverti tokias sąlygas, kokios yra suteikiamos gyvūnui, ir tuomet bus lengviau nuspręsti, ar žmogus pakankamai rūpinasi augintiniu“, – teigia G. Mockienė.

Šilumos smūgis gali būti net mirtinas

Veterinarijos gydytoja pabrėžia, kad jeigu gyvūnas yra paliekamas ilgai saulėtoje aplinkoje, gyvūnui kyla rizika gauti saulės ar šilumos smūgį, dehidratuoti arba nudegti. Veterinarijos gydytoja įspėja, kad šilumos smūgis gali būti net mirtinas, jei nėra greitai reaguojama ir suteikiama pagalba augintiniui.

Anot jos, perkaitimo simptomai būna labai įvairūs – stiprus ir greitas kvėpavimas bei lekavimas, širdies darbo padažnėjimas, vangumas, vėmimas ir viduriavimas, aukšta kūno temperatūra ir kartais net kolapsas.
Šuo

Ypač vasariški karščiai pavojingi gyvūnams, kurie turi plokščius snukius. Šių veislių atstovai dar vadinami brachicefalikais: tai – persų veislės katės, prancūzų buldogai, mopsai ir kitų veislių atstovai. Jie turi didesnę riziką perkaisti, mat jų kvėpavimo takai yra apsunkinti ir negali pakankamai išgarinti šilumos per kvėpavimo takus.

G. Mockienė perspėja, kad taip pat didesnę riziką perkaisti turi labai jauni, seni, turintys antsvorio bei lėtinėmis ligomis sergantys gyvūnai. Tokius augintinius reikėtų dar labiau saugoti nuo aukštos oro temperatūros, vėsinti vandeniu ar oro kondicionavimo įrenginiais.

Visi jau spėjo pastebėti, kad ši liepa – rekordiškai karšta. Tad kaip reikėtų rūpintis lauke laikomais šunimis tokiomis dienomis?

„Gyvūnai gali greitai dehidratuoti, todėl reikia būtinai pasirūpinti, kad visuomet būtų šviežio ir vėsaus vandens. Jei yra galimybė gyvūnui patekti į vėsesnę patalpą, pavyzdžiui, rūsį ar garažą užtikrinti, kad šuo turėtų visuomet galimybę pasislėpti pavėsyje. Šunims ar katėms, turintiems ilgą kailį, bet mažą povilnį, kailį galima trumpinti – skusti, kirpti. Jei šuo yra nuskustas plikai ar tiesiog neturi plaukų – reikia tokius gyvūnus tepti apsauginiais kremais nuo saulės, bet būtinai reikėtų atkreipti dėmesį, kad kremas būtų saugus gyvūnams“, – pataria G. Mockienė.
Šuo baseine

Gyvūno palikimas kaitroje gali kainuoti baudą

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė įsitikinusi, kad tokiu oru gyvūno laikymas kaitroje yra jo kankinimas. Ji pabrėžia, kad tiek gyvūnai augintiniai, tiek gyvuliai privalo turėti geriamo vandens – šviežio, vėsaus, nes prie 35 oC karščio jis greitai pavirsta arbata. Taip pat svarbu užtikrinti, kad jie galėtų nuo karščio pasislėpti pavėsyje.

„Labai gaila, bet savo gyvūnais pasirūpina toli gražu ne visi šeimininkai, todėl gyvūnų gerovės organizacijoms ekstremalūs orai – tiek karšti, tiek šalti – yra tikras darbymetis. Kartais nereikia ir kaimo ar grandinės: turime pavyzdžių, kai žmonės ant kaitros be jokio pavėsio palieka augintinius, pavyzdžiui, balkone. Į vidų gyvūnas nueiti pasislėpti negali, belieka nebent šokti iš balkono“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė primena, kad už gyvūno nepriežiūrą, įskaitant ir palikimą kaitroje, žmonės atsako įstatymų numatyta tvarka. Neabejingi piliečiai, matantys tokias situacijas, gali ir turi kreiptis į atitinkamas institucijas: VMVT arba savo savivaldybę.

„Taip pat noriu paminėti, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į įkaitusį grindinį, nes gyvūno pėdutės gali stipriai nudegti. Pagrindinė taisyklė – jei karšta basam žmogui, karšta ir basam augintiniui“, – pabrėžia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Šuo lauke

Kaip rūpintis augintiniu, kuris patyrė šilumos smūgį?

Gali būti sunku nustatyti, kad šuo gavo šilumos smūgį, nematuojant jo temperatūros. Tačiau jeigu sveikas šuo nualpsta, labai stipriai lekuoja karštą dieną, labai tikėtina, kad tai – šilumos smūgis.
Greitas gydymas labai svarbus šioje situacijoje. Esmė – atvėsinti šunį, tačiau pasistengti, kad jis nesušaltų.

Atvėsinimas šaltu vandeniu. Šaltas vanduo gali būti pilamas ant augintinio iš kibiro, žarnos ar naudojant kempinę. Taip pat jį galima apdengti šaltu permirkusiu rankšluosčiu ar šaldytais produktais.

Merkimas į vandenį. Jeigu esate netoli ežero ar tvenkinio, atsargiai paimkite augintinį ir lėtai merkite į vandenį. Tik nebriskite per giliai, kad galėtumėte saugiai jį laikyti. Jeigu esate namie, galite naudoti vonią.

Neperšaldykite augintinio. Yra rizika, kad peršaldysite savo augintinį, todėl, kai augintinis pradės normaliai kvėpuoti ir vaikščioti, nustokite vėsinti.

Duokite atsigerti daug šalto vandens. Perkaitusį šunį reikia atvėsinti ir iš vidaus – duokite jam daug šalto vandens, kol įsitikinsite, kad jis yra visiškai atsigėręs.

Nuveskite šunį pas veterinarą. Pirmoji pagalba yra esminis dalykas, tačiau veterinaras šiuo atveju taip pat labai reikalingas, ypač jeigu nežinote, kokių veiksmų imtis. Veterinaras gali nustatyti temperatūrą ir imtis tinkamai gydyti gyvūną. Šilumos smūgis gali padaryti žalos gyvūno vidaus organams, o jūs to nepastebėsite. Dėl šios priežasties šuo turėtų būti vežamas pas veterinarą nuodugniai apžiūrai.