Mokslininkas savo kassavaitinėje orų prognozėje atkreipia dėmesį, kad nors dauguma lietuvių ruošėsi stiprioms liūtims ir škvalams, šie reiškiniai aplankė ne visas šalies vietoves.
Pasak mokslininko, šiuo metu sąlygos formuotis gausiems krituliams mūsų šalyje yra labai palankios.
„Tropinės kilmės oro masė, kuri šią savaitę tvyro virš Lietuvos yra šilta ir drėgna. Oro temperatūra 850 hPa lygyje (apie 1,5 km virš jūros lygio) siekia +13 – +16 laipsnių (šilčiau nei įprasta), kiek žemiau, 925 hPa lygyje (apie 800 m virš jūros lygio) rasos taško temperatūra viršija +10 laipsnių (drėgna), integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe (nuo paviršiaus iki stratosferos) siekia 28-35 mm arba kg/m2, tai bent 10 mm daugiau už vidutinę daugiametę normą, konvekcijos nepastovumo energija popiečio valandomis viršija 1000 J/kg (pakankamas kiekis). Visi šie veiksniai yra labai palankūs gausių trumpalaikių kritulių susidarymui“, – aiškina mokslininkas.
Tačiau, pastebi jis, yra ir veiksnių, slopinančių kritulių susidarymą. Būtent dėl šios priežasties, tikina jis, daugelį Lietuvos vietų ir aplenkia taip laukiamas lietus.
„Aukšta tropopauzė (> 11 km) ir aukštesnio slėgio laukas priežemyje, vidutinis kondensacijos lygis popiečio valandomis yra pernelyg aukštai –1000 – 1200 m virš paviršiaus; vertikalus horizontalaus vėjo poslinkis apatiniame 3 km sluoksnyje nedidelis, santykinis sūkurys 500 hPa lygyje (apie 5.5-5.7 km virš jūros lygio) artimas 0, didelio masto kylančių oro srautų virš Lietuvos teritorijos nesusidaro, drėgmės konvergencija priežemio sluoksnyje labai silpna ir fragmentiška. Taip pat, šiomis dienomis nebuvo jokio atmosferos fronto, kuris galėtų koncentruoti drėgmę išilgai fronto linijos.
Taigi, krituliams labai didelę įtaką daro vietiniai veiksniai, tokie kaip kalvų orientacija vyraujančio vėjo atžvilgiu (Vilnius dabar yra užuovėjinėje Medininkų ir Ašmenos aukštumų pusėje), paklotinio paviršiaus drėgmės pokyčiai išilgai oro srauto linijų, vietinės cirkuliacijos, tokios kaip brizas, įsijungimas“, – įžvalgomis savo apžvalgoje dalinasi G. Stankūnavičius.
Sinoptikas pastebi, kad vakar pajūryje kilo smarki audra. Anot jo, tam įtakos turėjo „įsijungusi“ brizinė cirkuliacija, kuri pajūrio ruože sustabdė drėgno oro judėjimą nuo sausumos link jūros“. Šis šiltas ir drėgnas oro srautas, pasak mokslininko, šiuo metu slenka per Lietuvą, todėl kai kuriose vietovėse vėl galima tikėtis škvalo ir liūčių.
„Čia kilo smarki konvekcinė audra su jai būdingais reiškiniais: škvalu, liūtimi. Šiandien, penktadienį, tas pats šiltas ir drėgnas oro srautas iš pietryčių per Lietuvą slenka į šiaurės vakarus. Popiečio valandomis vystysis konvekcija, kurios intensyvumas teritorijoje bus labai nevienodas – greičiausiai stipresnė konvekcija bus rytinėje Lietuvoje ir pačioje vakarinėje (dėl brizinės cirkuliacijos įtakos)“, – tikina G. Stankūnavičius.
Mokslininko teigimu, ir šeštadienį vietomis kils audros, tačiau į vakarinius Lietuvos rajonus atslinks šaltas frontas, kuris išstums karščius lemiančią tropinės kilmės oro masę. Tačiau jis, prognozuoja G. Stankūnavičius, gausių kritulių atnešti neturėtų.
„Rytoj po pietų susidarys lokalios konvekcinės audros, tik į vakarinius rajonus antroje dienos pusėje atslinks atmosferos frontas. Šis šaltas frontas maždaug per 18-24 val. išstums tropinės kilmės oro masę iš Lietuvos teritorijos į rytus, tačiau jo slinkimo metu gausių kritulių nenumatoma – fronto užnugaryje atslenka sausas oras, o ir pats frontas judėdamas į rytus vis silpnės“, – teigiama apžvalgoje.
Nepalankios sąlygos krituliams esą bus ir sekmadienį, o jau kitos savaitės pradžioje į Lietuvą vėl atslinks tropiniai orai.
„Kitą savaitę (antradienį) palaipsniui iš pietų į Lietuvą ims veržtis nauja tropinės kilmės oro masės porcija. Iki ketvirtadienio laikysis karšti orai, kuriems taip pat bus būdingos pavienės lokalios konvekcinės audros su perkūnijomis. Didžiausia audrų tikimybė vakariniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose. Ketvirtadienį iš šiaurės vakarų priartės žemo slėgio sritis su plačia kritulių zona“, – prognozuoja G. Stankūnavičius.
Praėjus šiai zonai, tikina mokslininkas, šilta ir drėgna oro masė turėtų būti galutinai išstumta iš Lietuvos.
„Jos vietą užims jūrinė vidutinių platumų oro masė (susidariusi virš Šiaurės Atlanto), kuri bus gerokai vėsesnė (bent 10-12 laipsnių) ir sausesnė, tačiau kritulių iškritimo tikimybė joje padidės. Tai neturėtų būti kažkas anomalaus, nes birželio vidurys atitinka seniau vadintą „šienapjūtės lietaus“ laikotarpį, kuris paprastai pasižymi ir žemesne už normą vidutine paros oro temperatūra“, – rašoma mokslininko apžvalgoje.
Tačiau atvėsimas, pasak jo, nebus ilgas.
