Atsikandusius Lietuvos pajūrio kainų vilioja Lenkijos kurortas: gerai kaip Nidoje, tik kur kas pigiau

 (401)
Oi ne, čia dar nedaug turistų – žiema. Taip kvatodamas vieną liepos savaitgalį sako vieno restorano virėjas iš Helo miestelio, esančio Lenkijos šiaurėje. Išties vėsoka, bet kitaip, nei raudantys Lietuvos pajūrio verslininkai, šiame Baltijos jūros kurorte dirbantys lenkai dėl prastų orų, valdžios ar svečių nedejuoja.
Helas
© DELFI/ V. Saldžiūno nuotr.

Vos 35 km ilgio Helo pusiasalis yra kone tris kartus trumpesnis už Kuršių Neriją, o Lenkijai priklausančio siauro žemės lopinėlio plotis vietomis siekia vos 100 metrų.

Pusiasalio smaigalyje prie Gdansko įlankos įsikūręs Helo miestelis, nors už kelių šimtų metrų į šiaurę krantą jau skalauja Baltijos jūros vandenys. Anglakalbiams Helas skamba kiek juokingai, mat anglų k. panašus žodis „hell“ reiškia pragarą.

Tačiau nieko pragariško šiame tykiame ir laike kiek įstrigusiame Lenkijos kurorte nėra. Pusiasalis išties kiek primena Kuršių Neriją, o pats miestelis – Nidą. Ir ne tik gamta, nors tiek Kuršių, tiek Helo nerijose švarų pajūrio smėlį, kopas, pušynus keičia ramus įlankos užutėkis, nuvykimas iš abiejų valstybių sostinių į savus pusiasalius užtrunka panašiai.

Kelionė į istorinį pusiasalį

Nuo Varšuvos Helą galima pasiekti traukiniu: kelionė su persėdimu Gdynėje užtruks apie 5 valandas. Iš Varšuvos už 149 zlotus (apie 35,5 eurų) atvykus į Helo traukinių stotį, miestelio centras čia pat. Tingintiems eiti penkias ar dešimt minučių iki nakvynių vietos pavėžėti už 5 zlotus siūlosi velomobilių taksi.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Pasirinkus naktinius, valanda ilgiau važiuojančius traukinius, kelionė kainuos apie 16 eurų. Panašiai atsieis ir užtruks kelionė automobiliu – kuro kainos Lenkijoje yra mažesnės, o nuo Varšuvos iki Gdansko didžiąją dalį kelio galima važiuoti patogiu greitkeliu, tiesa, keliose atkarpose keliasdešimt kilometrų trunkantys milžiniški kelio darbai sulėtina ir apsunkina kelionę.

Vis dėlto vos pravažiavus Lenkijos ir Lietuvos laivyno pradžią menantį Vladislavovo miestelį, skirtumai tampa akivaizdūs. Kitaip nei Kuršių Nerijoje, Helo pusiasalyje poilsiautojai nebauginami didelėmis kainomis, mokesčiais už įvažiavimą, o verslininkų neterorizuoja griežtus, painius ir kartais besikeičiančius reikalavimus taikantys aplinkosaugininkai bei paveldosaugininkai.

Tiesa, Hele yra ką saugoti – vis dėlto tiek pats miestelis, tiek pats pusiasalis mena dar XII amžių, kai šis mažas kašubų žvejų kaimelis buvo paminėtas pirmą sykį. Kadaise svarbiu silkių prekybos tašku buvęs Helas netgi konkuravo su Gdansku, tačiau XVII-XVIII a. vykę karai ir gamtinės katastrofos nuniokojo šį miestelį.

Po Pirmojo pasaulinio karo visas Helo pusiasalis atiteko Lenkijai, kuri atgaivino Helą kaip turistinį kurortą, o 1936 metais pusiasalį pavertė karine baze. Pristatę karinių įtvirtinimų, pakrančių artilerijos baterijų, bunkerių ir įkurdinę apie 3 tūkst. karių lenkai šį pusiasalį pavertė tvirtove.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

1939 rugsėjo 1-ąją prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šių įtvirtinimų kone mėnesį nesugebėjo įveikti gerokai gausesnės vokiečių pajėgos. Lenkų artileristai netgi sugebėjo apgadinti kelis vokiečių karo laivus, tarp jų – ir pirmuosius karo šūvius paleidusį laivą „Schleswig-Holstein“, o siaurame ruože susprogdinę torpedų galvutes pusiasalį lenkai kuriam laikui buvo pavertę sala.

Po karo Helo pusiasalis su visais įtvirtinimais atiteko Lenkijos laivynui. Ir nors šiandien lenkų kariškiai nerijoje turi apsitvėrę tik nedidelę teritorijos dalį, o Helo uostą paliko dar 1996 metais, betoniniai bunkeriai, artilerijos baterijų liekanos ir įvairių istorinių laikotarpių karinės technikos eksponatai iki šiol stūkso miške. Juos apžiūrėti kviečia aiškūs ženklai bei nuorodos Helo žemėlapiuose. Dalis artilerijos baterijų paversta muziejais.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Pavyzdžiui, forte, kur nuo 1940 Lenkiją okupavę vokiečiai pastatė to paties „Schleswig-Holstein“ 40,6 cm skersmens pabūklus, turistai už 6 zlotus (1,4 euro) gali apžiūrėti tiek pačius betoninius įtvirtinimus, tiek pabūklus, karinę techniką, forto viduje įkurtą ekspoziciją. Prie pat muziejaus pastatyta milžiniška garo turbina – variklis, kuris priklausė netoli Helo nuskandintam Lenkijos laivyno flagmanui, eskadriniam minininkui „Wicher“.

Džiugina ramybe, pramogomis ir kainomis

Ir nors karinės istorijos mėgėjams Helo pusiasalis išties gali sukelti susidomėjimą, daugiau turistų šios vietovės sutraukia ne dėl karo temos, o dėl taikos – ošiantys pušynai, kopos vilioja dviratininkus, kempingo ir ypač vandenlenčių mėgėjus.

Apsilankius vėsią ir kiek vėjuotą liepos savaitgalį buvo akivaizdu, kad milžiniški, po kelis kilometrus išsidėstę Helo pusiasalio kempingai sutraukė šimtus vandenlenčių sporto mėgėjų, atvykusių su šeimomis.

Ieškantys ramybės oazių jų pusiasalyje gali rasti nemažai – vien kelyje iš Vladislavovo iki Helo galima įsikurti keliuose mažesniuose kaimeliuose Jastarnijoje, Kužnicoje, Chalupuose ir Juratoje. Pastarojoje galima pasirinkti prabangius SPA apartamentus prie pat jūros kranto, tiesa, už nakvynę teks pakloti mažiausiai 270 eurų už parą.

Prabangus SPA viešbutis Helo pusiasalyje ant jūros kranto
Prabangus SPA viešbutis Helo pusiasalyje ant jūros kranto
© Booking.com nuotr.

Pigesnių nakvynių galima tikėtis pačiame Helo miestelyje. DELFI žurnalistui atvykus šeštadienį, apie pusę aštuonių vakaro tereikėjo apie 20 minučių pasisukioti miestelyje.

Ant senų ir naujų namukų daug kur kabo iškabos „Pokoj“ – po kelių skambučių į tokius nakvynės namus viename atsirado laisvas dvivietis kambarys už 140 zlotų (apie 33 eurus). Dviaukščiame namuke buvo įrengti dar keli kambariai, vienam aukštui priskirta ir bendra virtuvėlė.

Nedidelis, kiek „močiutiškai“ įrengtas kambarys sukėlė šypseną dėl dirbtinių rožių, padėtų ant lovos. Tačiau nakvynė jaukioje ir ramioje senovinių namukų gatvėje pačiame miestelio centre už tokią nedidelę kainą neleido sudvejoti.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Už kelių šimtų žingsnių nuo namelio – Gdansko įlankos vandenys. Grožėtis vaizdu galima iš ant kopų įrengto medinio tako. Čia galima prisėsti ant paprastų suoliukų arba užsukti į itin populiarias pavėsines, kurios apsaugo nuo lietaus ir vėjo, o pro langus galima stebėti saulėlydį.

Vakarienei išlaidauti neteks

Pirmas dalykas po ilgos kelionės ir įsikūrimo – pavalgymas. Savaitgalį miestelyje veikia nedidelis turgus, kur galima įsigyti vietos gėrybių – rūkytos žuvies, kašubų regiono sūrių.

Pastarųjų kainos svyruoja nuo 2,8 euro už didelio kumščio dydžio gabalą iki 2,3 euro už 100 gramų vietos minkštų ar kietų avies pieno sūrių. Didelis indelis taukų kainuoja apie 2 eurus.

Helas, Lenkija, lenkiški sūriai turguje
Helas, Lenkija, lenkiški sūriai turguje
© DELFI

Taukų užtepo ant naminės juodos duonos su šviežiai raugto agurkėlio gabalu galima ir paragauti. Be to, išalkus, čia pat galima ir pasistiprinti rimčiau – šašlyko kaina – 2,4 euro už 100 gramų mėsos, tiesa, viena porcija yra nemenka – bent 300 gramų.

Miestelio krantinėje veikia keli restoranai su lauko kavinėmis. Tai turėtų būti brangiausia ir turistiškiausia pavalgymo vieta, tačiau kainos visai nešokiruoja.

Kainas Helo restoranuose išvertus eurais gali tik su šypsena prisiminti Lietuvos pajūryje 8 eurus kainuojančius šaltibarščius ir keliolika ar keliasdešimt eurų kainuojančius pagrindinius patiekalus. Populiariausi Hele yra žuvies patiekalai – žuvienė čia kainuoja 2,3 euro, kašubų silkės užkandis – 2,8 euro, tiesa, už 9 didelių krevečių užkandį tektų pakloti 8,3 euro. Pagrindiniai žuvies patiekalai – nuo 6 iki 9 eurų. Pavyzdžiui, už menkės filė prašo 5,2 euro.

Už 100 gramų ant grilio keptos šviežios žuvies lenkai prašo nuo 2 iki 3 eurų. Brangiausias patiekalas – keptų žuvų rinkinys dviems kainuoja 16,7 euro, bet porcijos milžiniškos, tad iš tikrųjų šio patiekalu pasisotinti gali trys ar net keturi žmonės.

Nemėgstantiems žuvies siūlomi įvairūs salotų, pastos patiekalai arba mėsainiai, kurių kainos siekia apie 6 eurus. Meniu galima aptikti ir lietuviams gerai žinomų akcentų – lietuviški šaltibarščiai, kurie čia taip ir įvardyti, kainuoja nuo pusantro iki 2 eurų.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Lenkijoje populiarių didelių koldūnų, vadinamųjų pierogi, porcija (6-7 vnt.) – 2,8 euro. Gardžiausi ir populiariausi – su kopūstais ir miško grybais, patiekiami su svogūnų ir spirgučių padažu.

Netoliese veikianti tvarkinga ir naujai įrengta paplūdimio picerija siūlo nemažas picas, kurių kainos prasideda nuo 3 eurų už paprastesnes iki 5,2 euro už brangiausią. Kebabų kainos taip pat nesikandžioja – nuo 3 eurų už mažiausią lavaše iki 5,2 euro už kebabą lėkštėje.

Gėrimų kainos taip pat nedidelės. Paprasta kava kainuoja 1,2 euro, kapučinas – 2 eurus. Gazuoto ar negazuoto mineralinio vandens buteliuko kaina nesiekia ir euro. Didelis bokalas alaus – nuo 1,4 iki 2 eurų.

Dviems žmonėms vakarienė valgant pierogių užkandį, dideles šlakio ir starkio porcijas ir užgeriant alumi kainuotų apie 20 eurų. Pusryčiams Hele dažniausiai siūlomos įvairių rūšių kiaušinienės (2,4 euro už porciją) arba saldūs blyneliai (2,5 euro). Trijų sočių patiekalų pusryčiai su kava miestelio centrinėje gatvėje kainavo 13 eurų.

Išties, centrinėje gatvėje įsikūrę prabangesni restoranai, viename jų kainos maždaug ketvirtadaliu didesnės, nei pakrantėje. Tiesa, čia ir darbo laikas ilgesnis, o lankytojus linksminti nusamdyta ir neįkyrias prancūziškas bei lenkiškas melodijas dainuojanti dainininkė.

Didesnis triukšmas – pakrantėje įsikūrusiame bare. Čia vėlyvą šeštadienio vakarą linksminosi nemažas būrys jau gerokai įkaušusių žmonių – tiek jaunimo, tiek vyresnių.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Linksminamos trankios muzikos bei švytinčiu elektriniu smuiku griežiančio vyruko didelio medinio baro aikštelėje sukosi bent kelios poros. Tuo tarpu ištroškusios romantikos bei ramybės ant pakrantės suoliukų glaudėsi kelios porelės.

Ir nors pakrantėje buvo galima sutikti nemažai alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų, nė vienas jų nerodė agresijos požymių, o per visą parą Hele teko sutikti tik du pareigūnus, kurie mandagiai įspėjo dėl automobilio statymo neleistinoje vietoje.

Įstrigęs laike, bet nuoširdus miestelis

Išties, susidaro vaizdas, kad Helas yra kiek nerūpestingas, turistų sulaukiantis, bet prie užsienio svečių įpročių dar nelabai prisitaikęs ir laike kiek įstrigęs miestelis. Bent jau pakrantės restoranuose dar gali pajusti prieš keliolika metų Lietuvos maitinimo įstaigose matytus įpročius.

Jei užsisakai pagrindinį patiekalą ar užkandį, jis nebus įmantrus, bet su porcijomis lenkai nejuokauja: pas mus atėjai pavalgyti, tai ir gausi ne estetiškai nučiustytą degustacinę porciją, o rimtą vakarienę. Ir tai išties džiugina.

Tiesa, prie patiekalo visuomet bus padėti keli agurkų, pomidorų griežinėliai, atplėštas pavargusios salotos gabalėlis ir viskas būtinai papuošta petražolių kuokšteliu. Be to, nors pakrantės restoranuose populiariausi yra žuvies patiekalai, vyno prie jų nesiūlo – tiesiog neturi, o jei turi, tai saldų vokišką kalėdinį karštą vyną.

Kortele atsiskaityti ne visur įmanoma, tačiau miestelyje netrūksta bankomatų. Už pastaruosius bei nakvynės namus Hele, ko gero, daugiau tik viešųjų tualetų.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Vien pakrantėje esančiuose konteineriuose ir atskiruose namukuose įrengti mažiausiai 4 atskiri viešieji tualetai, į kuriuos, prispyrus reikalui, dar reikėtų sukrapštyti 2-2,5 zloto (48-59 euro centus). Čia vis dar darbuojasi posovietinėse šalyse iš tolo atpažįstamos tualetų administratorės – lankytojus jos nužvelgia rūsčiais žvilgsniais ir lenkiškai pareikalauja smulkių monetų.

Nekalbantiems lenkiškai Hele gali kilti ir keblumų – jei nemoki šios kalbos, susikalbėti su net prie turistų srauto, regis, įprasti turėjusiu personalu sunkoka – anglų kalba dažnai nekalba net jauni žmonės. Net ir labai nuoširdžiai norėdama padėti padavėja tik šypsosi ir gestais bando paaiškinti, ką nori pasakyti.

Tačiau akivaizdu, kad vietiniai kol kas negausiu turistų srautu nesiskundžia. Viename restorane įvirtusią ir viską iš eilės fotografuojančią kinų turistų grupę aptarnaujanti padavėja energingais rankų mostais bei esminiais žodžiais „žuvis“, „mėsa“, bando parodyti, ką reiškia patiekalo pavadinimas. Sumišimą veiduose išsklaido padavėjos šypsena ir juokas, kuriuo palydi kiekvieną paaiškinimą.

Galbūt neturėtų stebinti ir faktas, kad čia daugiausiai atvyksta turistai iš Vokietijos ir Čekijos, tad paklausus, ar kalba angliškai, padavėjai dažniausiai papurto galvas ir pasiteirauja: „Deutsch?“

Populiariausi – tikri ir pliušiniai ruoniai

Vienoje suvenyrų parduotuvėje pardavėja pasikvietė vyresnį kolegą, kuris kiek mokėjo anglų ir rusų kalbas. Jų mišiniu vyras paaiškino, kad brangiausias suvenyras – medinis burlaivis kainuoja 150 zlotų ( apie 35,7 euro). Populiariausi suvenyrai – pliušiniai ruoniukai.

Helas, Lenkija
Helas, Lenkija
© DELFI

Įvairiaspalvių ruonių kainos prasideda nuo 3,3 euro už vyro delno dydžio ruoniuką iki 13 eurų už didelį, pliušinį, penkiamečio vaiko dydžio ruonį. Tokių gyvūnų žaislai pasirinkti neatsitiktinai, mat čia pat prie paplūdimio įrengta tikrų ruonių prieglauda – į Helą neretai užklystančių ar žvejų tinkluose bei šiukšlėse įsipainiojusių gyvūnų pusiasalyje netrūksta.

Po to, kai 1992 metais buvo išgelbėtas į paplūdimį užklydęs sužeistas ruoniukas, Gdansko universiteto Okeanografijos instituto darbuotojai nusprendė įkurti ruonių prieglaudą. Čia ruoniai laikomi tik laikinai, o vėliau paleidžiami į laisvę. O gyvendami erdviose patalpose ruoniai sutraukia ir minias žvėrelių maitinimo pasižiūrėti ateinančių turistų. Įėjimas tekainuoja 5 zlotus.

Ruonių prieglauda
Ruonių prieglauda
© Wikipedia.org

Be to, prieglauda užsiima ir edukacine veikla – apie žiaurų žmonių elgesį su ruoniais primena iškabos su kraupiomis, tinkluose įsipainiojusių ar sužeistų ruonių nuotraukomis bei nedidelio muziejaus ekspozicija. Buvusioje bažnyčioje įrengtas žvejybos muziejus, o palypėjus ant bažnyčios bokšto galima grožėtis miestelio ir apylinkių panorama.

Panašūs vaizdai atsiveria nuo netoliese muziejumi paversto švyturio, į kurį taip pat galima užkopti. Atsibodus vaikščioti po miestelį arba kopas, visada galima išsinuomoti dviratį. Valandos kaina – 2,3 euro, o dienai dviratį galima paimti už 9,5 euro.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Savaitės naujienų prenumerata

Naujienos

Orai: po stulbinančios vasaros pabaigos ruduo parodys savo veidą (59)

Paskutinė vasaros diena bus tobula, tačiau vos vasara išeis, baigsis ir visi gražumai: dangus apsiniauks, pasipils lietus, šiluma išblės.

Lietinga vasara nuskriaudė ne visus: šaltalankių augintojai netveria džiaugsmu (3)

Šaltalankių augintojai tikina tokio gero derliaus kaip šiemet seniai neskynę. Šaltalankių augintojų Lietuvoje yra apie 100, konkurencijos nėra, nes uogų ir perdirbtos produkcijos trūksta. Lietuviškos uogos keliauja į Vokietiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją.

Įspėja vairuotojus: dabar keliuose – grėsmingiausias metas (15)

Ruduo – ypač pavojingas vairuotojams, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius, mat kasmet pastebimas laukinių žvėrių suaktyvėjimas.

Orai: vasara sugrįžta (31)

Šią savaitę turėsime dar vieną puikią progą pasidžiaugti vasariškais orais: temperatūra kasdien kils aukščiau, debesys vietą užleis saulei. Na, o šventiniam penktadieniui orai bus tarsi užsakyti: daugelyje šalies vietovių bus saulėta ir šilta.

Manot, kad vasara buvo nenormali? Dar palaukit (51)

Baigiantis rugpjūčio mėnesiui galima drąsiai sakyti, kad šiais metais vasara Lietuvos gyventojų geru oru nelepino - stiprios liūtys, dažna temperatūros kaita ir mažai šilumos. Kodėl šiais metais turėjome tokią neprognozuojamą vasarą bei ko tikėtis ateityje pasakoja žinomi šalies klimatologai.