„Pabuvo žmogus savaitę Palangoje ir, švelniai tariant, ėmė svaigti apie tarptautinį konglomeratą. Ekonomisto pasvarstytai yra provokacinės mintys ir nesąmonė“, - atsaką N. Mačiuliui metė Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesorius Ramūnas Povilanskas, analizuojantis kurortų darnios plėtros principus ir sąlygas.
Pavadino utopija
N. Mačiulis, savaitę atostogų praleidęs Palangoje, konstatavo, kad šio kurorto problema yra ta, kad joje yra tiesiog per daug žmonių. Todėl esą trūksta tinkamų apgyvendinimo vietų ir žmonės nakvoja sandėliukuose ar tvarteliuose, kavinių savininkai, žinodami, kad jos nebus tuščios, nesistengia rūpintis nei patiekalų, nei aptarnavimo kokybe.
„Gera žinia yra tai, kad visų šių problemų šaknį galima labai greitai išrauti. Palangos turi nelikti. Vietoje jos turi atsirasti 35 kilometrus rytine Baltijos jūros pakrante besidriekiantis Tripolis, apjungiantis Palangą, Šventąją ir Papę. Visas šis milžiniško tankio avilys Palangoje yra sukurtas dėl to, kad visokie teritorijų planavimo, kraštovaizdžio ir paveldo apsaugos departamentai neleidžia čia vystyti kokybiškos apgyvendinimo ir laisvalaikio infrastruktūros. <...> Įamžinant trijų sujungtų miestų pavadinimus, ypatingą svorį suteikiant viduriniam, naujasis miestas būtų pavadintas Šventąja PaPape (angl. Holy Underbreast).
„Niekam to Tripolio nereikia. Palanga turi savo problemas, Šventoji – savo, o Papė – savąsias. Ir tos problemos yra būtent tų kurortų, o ne bendros. Be to keista, kodėl ekonomistas siūlo „imti“ tik Papę. Gal galime užkariauti ir Liepoją?“ – ironizavo profesorius.
Šventoji – paršelių rojus
Jis pabrėžė, jog Šventojoje visus esančius sovietinius poilsio namelius tikrai reikėtų sulyginti su žeme ir jų vietoje statyti naujus šiuolaikiškus pastatus – viešbučius, poilsio namus.
„Šventoji tikrai yra paršelių rojus. Tačiau ką daryti žmonėms, kurie gauna mažas pajamas, bet vis tiek nori atostogauti prie jūros. Šventoji jiems ir yra skirta, o ne bankininkams ir jų atlyginimams. Taip, ją reikia tvarkyti. Bet statyti ne dangoraižius ir stikloidus, o jaukius poilsio namus“, - dėstė R. Povilanskas.
Jis itin nepritarė N.Mačiulio išsakytai pozicijai, kad Palangos plėtrą stabdo paveldosaugininkai, kurie yra prikūrę aibę draudimų.
„Ir gerai, kad paveldosaugininkai saugo Palangą. Jei ne jie, tai būtų ne kurortas, o kažkoks kičas, nes verslininkai norėtų išsikelti kuo aukštesnius pastatus, kad galėtų priimti kuo daugiau poilsiautojų. Palanga prarastų savo autentiškumą, kurį dabar tikrai turi. Jį ir reikia saugoti“, - pabrėžė R.Povilanskas.
Žiūri ne į tą pusę
Žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis, Šventojoje plėtojęs beveik 700 mln. litų vertės projektą, kuriuo buvo numatyta 150 hektarų teritorijoje pastatyti gyvenamųjų namų, viešbučių kompleksą, įrengti golfo laukus, tvirtino, kad jo N. Mačiulio pasvarstymai jo nešokiravo.
„Visos idėjos yra geros, bet jei tas Tripolis ir taptų realybe, tai jį pamatytų nebent mūsų proanūkiai. Tvarkytis reikia, bet užtektų Dvipolio – Palanga-Šventoji“, - teigė V.Šimaitis, kuris yra ir Palangos miesto tarybos narys.
Politiko nuomone, reikėtų tinkamai išnaudoti maždaug 15 kilometrų ruožą tarp Palangos ir
Šventosios. Pasak jo, už kopagūbrio žemyninės dalies link galima įrengti puikią apgyvendinimo, sporto, sveikatingumo infrastruktūrą, kuri ir sujungtų Palangą su Šventąja, padėtų išspręsti apgyvendinimo vietų trūkumo problemą.
„Tačiau kažkas kažką taip saugo, kad nieko daryti negalima. Kartais atrodo, kad institucijoje, kurios rūpinasi teritorijų planavimu ir ypač pajūrio juostoje, dirba jokio supratimo neturintys žmonės. Todėl viskas ir stovi vietoje“, - nuomonę reiškė V.Šimaitis.
Jo teigimu, apgyvendinimo vietų problemą padėtų išspręsti ir tai, jei Šventojoje būtų nugriauti sovietiniai poilsio nameliai. „Dabar, tarkime, keliolika namelių užima nemažai vietos, o juose gali apsistoti tik 100 žmonių. Jei tuos namelius nugriautume ir pastatytume jaukų 500 vietų viešbutį, problema dėl nakvynės iškart sumažėtų“, - aiškino verslininkas.
Todėl jis tikrai nebuvo linkęs pritarti N. Mačiulio idėjai apie Tripolį – Šventoji PaPapė. „Jei jau kalbėtume apie Tripolį, reikėtų kalbėti apie Šventąją, Palangą ir Klaipėdą. Ne į tą pusę ekonomistas žiūri“, - juokėsi V.Šimaitis.
R. Povilanskas pabrėžė, kad nors Palangoje ir egzistuoja nemažai problemų, tačiau kurortas vystosi ir teigiama linkme. „Man džiugu, kad visų Lietuvos kurortų, ne tik Palangos vadovai atsisakė utopinių idėjų, grįžo į realybe ir kurortai vystomi kryptingai ir sistemingai. O Palanga turi potencialo ir netolimoje ateityje tikrai bus post masinis kurortas. Akivaizdu, kad ji tuo keliu ir eina, todėl nereikia blaškytis“, - patarė profesorius.
