Ką derėtų laikyti vasariška diena? Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, jog vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 20 °C (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 °C (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Tuo tarpu dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaitra.
Lietuvos klimato sąlygomis 1991–2020 m., meteo.lt duomenimis, per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos. Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai – pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Kaitros, kai termometro stulpelis pasiekia ar net viršija 30 laipsnių, Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios – Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Tiesa, vasariškų dienų galima sulaukti nebūtinai vasarą: tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20°C gali būti balandžio−spalio mėnesiais. Vasariškai karštos dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros šalį paprastai aplanko gegužės − rugsėjo mėnesiais.
Klimato kaita čia turi pastebimą poveikį: pasak LHMT KTS vedėjo dr. Donato Valiuko ir vyr. klimatologės Viktorija Mačiulytės, analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų skaičius išaugo pajūryje, ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
