– Nors jus šalia dukros ir galima pastebėti viešuose renginiuose, vis tik interviu su jumis dar neteko skaityti. Papasakokite apie save – turite savo grožio verslą, ar visada svajojote suktis šioje srityje?

– Save prisimenu labai aktyvią, judrią, smalsią, išdykusią mergaitę. Mano vaikystė prabėgo mažame miestelyje, darbininkų šeimoje. Mano tėvai, kaip ir daugelis anuomet daug dirbo, gal todėl ir aš nuo mažų dienų mėgau užsiimti kažkuo naudingu. Vasarą rinkdavau vaistažoles, uogas, nuolat sumąstydavau, kaip galima užsidirbti... Pamenu, dar vaikystėje man patikdavo nueiti i kirpyklą (tame pastate dirbo mano tėtis), o ten tokie reikalai vykdavo: suktukai, šukuosenos, eilės moterų, tikrai smagu buvo stebėti. Turbūt tai turėjo įtakos vėlesniam mano apsisprendimui. Pamenu, kai gal 9 klasėje išdrįsau klasiokei nukirpti kasas, pagyrimo už tai negavau, teko stipriai raudonuoti dėl šio poelgio prieš draugės mamą.

– Nusikelkime į praeitį – kokia Milita buvo vaikystėje?

– Milita buvo labai hiper aktyvi mergaitė. Jau nuo mažų dienų išsireikalaudavo savo, gan drąsiai išsakydavo savo nuomonę, smalsi, sakyčiau užsispyrusi ir labai drąsi. Militai buvo apie trys metukai, kai pradėjau verslą, tad ji nuo to momento sukosi nuolat mamos darbe, kalbino klientus, stebėdavo, kaip vyksta darbai. Savo kirpimo ir spalvinimo sugebėjimus pradžioje išbandė ant manekenų galvų, kurias parsiveždavau iš seminarų, o po kurio laiko nusikirpo ir sau visą plaukų kuokštą. Taip ji nuo mažų dienų praktikavo savo sugebėjimus grožio srityje.

Militos Daikerytės mama
Ji turėjo tvirtą savo nuomonę, jei kažkas, jos manymu, būdavo ne taip, ji netylėdavo, o išsakydavo ir nurodydavo, kaip turi būti pagal jos supratimą

Augant Milita lygiavosi į vyresnę sesę, kaip ir daugelis jaunesnių vaikų. Pamenu, sesė Silvija dainavo vaikų ansambliuke, Milita su žaisliniu mikrofonu kopijavo, vėliau sesė šoko pramoginius šokius, Milita kartojo žingsniukus ir pradėjo šokti taip pat. Jau vaikystėje pastebėjau valdingą jos būdą. Kai persikėlėme gyventi į Vilnių, Militai buvo 5 metukai. Ji labai greitai ir lengvai adaptavosi prie didmiesčio gyvenimo ir tempo.

– Kai Milita pasikeitė paauglystėje?

– Paauglystėje Militos charakteris buvo dar valdingesnis. Ji turėjo tvirtą savo nuomonę, jei kažkas, jos manymu, būdavo ne taip, ji netylėdavo, o išsakydavo ir nurodydavo, kaip turi būti pagal jos supratimą. Būrelius pasirinkdavo visada pati, būdavo grįžta iš mokyklos ir praneša: „Mama, tau reikia į Mokytojų namus užsukti ir parašyti prašymą, nes aš sutariau, kad eisiu į dailės ir lipdymo būrelį“. Taip ji pasirinkdavo, kuo nori užsiimti. Žinoma, ir mes – tėvai – jai stengėmės patarti renkantis veiklas. Tiesa, būrelių išbandė Milita tikrai ne vieną! Kiek pamenu, lankė pramoginius šokius, dailę, dainavo vaikų ansamblyje, lankė dailųjį čiuožimą, lipdymą, gan ilgai lankė modeliukų studiją, bet labiausiai save atradusi ji jautėsi pradėjus dainavimo pamokas, dėl muzikinio išsilavinimo baigė muzikos mokykloje ir fortepijono specialybę. Tempas buvo didelis, veiklos jos vaikiškame gyvenime tikrai netrūko.

– Šitiek daug veiklų. Apie kokią profesiją ji svajojo?

– Vaikystėje Milita svajojo, gal net planavo dainuoti ir toliau, iki kol pamilo makiažo teptukus. Ji ir paaugusi labai mėgo leisti laiką mano darbe, bendrauti su klientais, kaip nors prisidėti prie grožio salone vykstančios veiklos. Bet ši jos svajonė buvo tyli – tik įkūrus savo studiją, ji paatviravo, apie tai, kad dar vaikystėje sau pasakė – „Kai užaugsiu, turiu svajonę išplėsti mamos grožio saloną į grožio centrą!“

Milita Daikerytė su mama

– Kokius tarpusavio santykius puoselėjote: buvote griežta mama ar daugiau kaip draugė?

– Aš buvau ta mama, kuri išklauso, stengiausi suprasti ir leidau daug dalykų jai pačiai nuspręsti. Gal buvau labiau draugė, nors kartais tekdavo ir griežčiau sudrausminti. Visko buvo: ir nesutarimų, ginčų, pykčių su ašaromis, bet mes daug diskutuodavome, ieškodavome sprendimų. Teisybę pasakius, aš buvau labai jauna mama ir šiandien tikriausiai galėčiau labiau patarti, kaip auginti vaikus, kaip nesielgti, kiek laiko skirti ir pan.

– Kaip Militai sekėsi mokykloje?

– Mokyklos periodu kažkokių sunkumų dėl Militos nebuvo. Mokėsi ji vidutiniškai, o ir mes mokslų stipriai nesureikšminome. Ji turėjo daug užklasinės veiklos, todėl dėl mokslų jos nespaudėme.
Mano manymu, jos kaip asmenybės formavime didelę įtaką padare tarpautinė anglų kalbos mokykla, kurioje jai teko pasimokyti vos porą metų. Manau ten buvo pradžia jos kurybinio darbo bei apskritai suvokimo apie saviraišką, lyderystę, karjerą. Aš anksti pastebėjau, kad ji yra daug brandesnio mąstymo, kitaip sakant – „ne pagal metus subrendusi“. Ar tai yra gerai, ar blogai, nežinau, tiesiog tokia ji buvo ir yra.

– Kokią jos paauglystę prisimenate?

– Paauglystės periodu buvo laikotarpis, kai ji maištavo, užsidarydavo savo kambaryje, arba atsakydavo man kažkaip grubiai, leisdavo sau pakelti balsą, žinoma, dabar jau suprantu, kodėl taip ji elgėsi, bet tuo metu atrodė „na koks įžūlumas“. Paauglystėje buvo ir pykčių, ir ašarų, tai buvo sudėtingesnis periodas mums abiem.

Militos Daikerytės mama
Kai ji 16-os gavo vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo vairuoti motorolerį. Man tai kėlė didelį nerimą, visada laukdavau jos grįžtant iš miesto ir tik tuomet nusiramindavau

– Ar daug bemiegių naktų teko išgyventi?

– Didelių problemų dėl Militos nebuvo, kad ir laiko ji ne labai turėjo, nes grafikas jos užsiėmimų buvo labai įtemptas. Prie mokslų, dar ir repeticijos, filmavimai, koncertai, nuolat kažkokie renginiai... Trumpalaikiems malonumams, kaip vakarėliai turbūt nelabai ir jėgų jai likdavo, o ir noro didelio niekada nerodė. Gal tik man labai neramu buvo, kai ji 16-os gavo vairuotojo pažymėjimą ir pradėjo vairuoti motorolerį. Man tai kėlė didelį nerimą, visada laukdavau jos grįžtant iš miesto ir tik tuomet nusiramindavau.

– Ar taikėte kokias nors bausmes už nesiklausymą?

– Jei atvirai, nelabai, nebent nepamenu. Vaikai ilgam prisimena bausmes, o tėvai kažkaip pamiršta.

– Milita yra išties išskirtinio grožio mergina. Kaip atsigindavo nuo gerbėjų? Ar tardavosi su jumis dėl meilės reikalų?

– Kažkaip atsigindavo. Milita turbūt pasitikėjo manim ir savo meilės klausimais daug atviravo. Mačiau ir ašarų, ir šokinėjimo iš laimės, ir nusivylimų, apmaudo ir pasimetimo... Visa tai praėjome kartu.

Milita Daikerytė su mama

– Kokią svarbiausią pamoką davėte savo dukrai?

– Mano nuomone, svarbiausia pamoka, kurią savo dukrai perdaviau, tai siekti savo tikslų, o pasiekus išlikti žmogumi.

– Ko išmokote iš jos?

– Sako, vaikai yra geriausi tėvų mokytojai. Iš savo dukros išmokau būti ryžtinga ir tvirta, mane visada žavėjo jos tvirtas charakteris ir užsispyrimas.

– Šiandien Milita seka jūsų pėdomis, yra jauna ir sėkminga verslininkė. Kiek tai yra jos pačios indėlis, o kiek – jūsų?

– Taip susiklostė aplinkybės, kad Milita anksti įžengė į verslo pasaulį. Mano indėlis čia tikrai nėra didelis, nors ką gali žinoti – kaip pavyzdį ji matė, kad abu tėvai verslauja ir daug dirba. Tačiau tiesa ir tai, kad Milita viską norėjo daryti pati, savaip, kaip jai norisi, retsykiais paklausia patarimo arba iškilus nesklandumams skambina man pasitarti, kartais pasiguosti, bet galiausiai išsisprendžia viską pati. Ji nuo mažų dienų viską norėdavo daryti pati. Kai baigė mokyklą, man norėjosi, kad ji studentautų, vis prasitardavau apie tai, bet Milita tvirtai atsakydavo, kad kai žinos, ką nori studijuoti, studijuos.

– Dėl kokių gyvenimiškų klausimų Milita šiandien dažniausiai skambina jums ir tariasi, prašo pagalbos?

– Man, kaip mamai, labai gera, kad mes turime labai artimą ryšį su ja, labai tuo džiaugiuosi. Dažniausiai ji prašo pagalbos ir patarimų dėl bendravimo su darbuotojais, kartais klausia dėl organizacinių klausimų salone, daug diskutuojame apie gyvenimą, santykius, psichologiją, požiūrį į gyvenimą ir elgesį.

Militos Daikerytės mama
Kai Milita įsisuko į pramogų pasaulį, nerimavau, kad populiarumas nesugadintų, „nesužvaigždėtų“, neišpuiktų, neįsisuktų į įvairias priklausomybes

– Milita pakankamai anksti tapo žinoma, kaip tai pakeitė jos gyvenimą?

– Konkursai, filmavimai, renginiai ankstyvame amžiuje, be abejo, pakeitė Militos gyvenimą. Manau, vaikystė jos buvo scena, repeticijos, ir tai išugdė oratorystės gabumus, drąsą, discipliną, bet ar pakankamai jai buvo laiko žaidimams, draugėms – čia klausimas... Aš abejoju. Manau vaikystė yra vaikystė ir vaikui būtinas tas nerūpestingas, smagus periodas.

– Dėl ko labiausiai nerimavote, kai Milita pasuko į pramogų pasaulį?

– Kai Milita įsisuko į pramogų pasaulį, nerimavau, kad populiarumas nesugadintų, „nesužvaigždėtų“, neišpuiktų, neįsisuktų į įvairias priklausomybes, kaip kartais pasitaiko.

– Ar žinomumas pakeitė jos charakterį, požiūrį?

– Žinomumas, manau, turėjo įtakos jos charakteriui. Ji tapo dar drąsesnė, labiau pasitikinti savimi, atsakingesnė ir, sakyčiau, atsargesnė.

– Kokiu jos sprendimu ar poelgiu šiandien labiausiai didžiuojatės?

– Labai didžiuojuosi Militos sprendimu eiti saviugdos keliu.

– Tai ką gi reiškia turėti žinomą vaiką?

– Žinomas vaikas tai didelė atsakomybė ir mamai. Reikia išmokti būti jautria ir supratinga, kai jam sunku, būti šalia, kai jam vieniša, suprasti, kai jis suklysta, užjausti ir palaikyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt