– Nusikelkime kelioliką metų atgal. Kokia Ineta buvo vaikystėje?

– Kadangi ji buvo pirmas mano vaikas (sesuo gimė po trejų metų), nuo pat pradžių su ja labai daug bendravau, užsiimdavau. Ineta labai anksti pradėjo kalbėti, dvejų metų jau eilėraštuką man sukūrė. Iškart buvo labai aktyvi, viskuo domėjosi, visur norėdavo dalyvauti. Prasidėjo koncertai darželyje, mėgo publiką. Susodindavo mus ir turėdavome klausytis jos koncertų. Kai pradėjo lankyti mokyklą, dažnai užsibūdavo po pamokų, tekdavo eiti ieškoti. Pamenu, kartą ateinu, žiūriu sėdi su klasės drauge ir jau planuoja kažkokį renginį. Lankė pramoginius šokius, liaudies šokius, paskui teatrą. Pakankamai aktyvi buvo jos vaikystė.

– Kokie jūsų santykiai buvo su Ineta – daugiau kaip dukros ir mamos ar draugių?

– Mes su ja labai gerai draugavome. Paauglystėje, žinoma, buvo visko. Ji buvo ir reiverė, ir kuo tik nebuvo, išsiskirdavo mūsų nuomonės, požiūriai, bet pavykdavo rasti bendrą sprendimą, todėl visi ginčai baigdavosi geruoju. Buvo maištavimo. Kartais klausdavo nuomonės, kartais pati nuspręsdavo. Ir kosmetika, ir odiniai rūbai – praeiti visi etapai. Stengiausi suprasti, kartais ką nors ir pasakydavau, bet ji turėjo savo tvirtą nuomonę ir sugebėdavo man įrodyti, kad yra teisi.

Ineta Stasiulytė su šeima
Inetos Stasiulytės mama Dana
Ji buvo ir reiverė, ir kuo tik nebuvo, išsiskirdavo mūsų nuomonės, požiūriai, bet pavykdavo rasti bendrą sprendimą, todėl visi ginčai baigdavosi geruoju

– Ar atpažindavote Inetoje save?

– Taip, aš irgi buvau labai aktyvi. Lankiau labai daug būrelių, dainuodavau. Mes ir išoriškai, ir vidumi esame panašios.

– Minėjote, kad Ineta mėgo vadovauti mokykloje. O kaip namuose?

– Abi dukros buvo vadovaujančios. Ineta kartais net ir labiau nusileisdavo. Apskritai, mes namuose visi draugiškai sugyvenome. Niekam nereikėdavo vadovauti. Tėtis gal kiek griežtesnis būdavo, ypač dėl vakarinių išėjimų.

– Bemiegių naktų būdavo?

– Būdavo. Jei sesuo visada grįždavo sutartą valandą, Ineta visada pasivėlindavo – sutarėme 23 val., ji pareidavo 24 val., sutariame 24 val., ji pareina 1 val. Dažniausiai taip būdavo.

– Ar taikydavote kokias nors bausmes?

– Taip, sakėme, kad savaitę ar dvi niekur nebeišeis. Bet ateidavo savaitgalis ir ne visada pavykdavo laikytis duoto žodžio.

– Ar buvo nerimo, kai supratote, kad aktorystė Inetai nėra tik hobis?

– Buvo, bet mačiau, kad ji to nori, todėl palaikiau. Vyras labai nerimavo. Vis man sakydavo, kad bandyčiau ją perkalbėti. O aš mačiau, kad nieko nepakeisi. Palaikiau ją. Dabar net draugai sako, kad Ineta šaunuolė, pastovėjo už savo svajones.

– Dėl ko jaudinotės?

– Žinau, kad tai sunki profesija, bet mačiau, kaip ji jos trokšta. Širdyje jaučiau, kad ji turėtų ta linkme eiti. Aktorystė – dvasingumui gera profesija, bet juk reikia ir pilvą pamaitinti. Dėl tų ekonominių sumetimų ir buvo nerimas. Bet ji vis tiek sugebėjo mus palaužti. Kai sužinojau, kad Tuminas grupę renka, tapo ramiau. Tris dienas vyko stojamieji. Buvo labai didelė įtampa. Bet kai praėjo jau pirmus etapus, buvome laimingi ir džiaugėmės. Nebegalvojome, kaip bus toliau.

– Ar šiandien juntate, kad užauginote žinomą vaiką?

– Kartais žmonės pasako: „O čia Stasiulytės mama ar tėtis“. Tai malonu. Gera pasidžiaugti savo vaiku. Didžiuojuosi ja.

– Kaip Ineta pasikeitė per tuos metus?

– Nuo pat mažens ji buvo protinga ir išmintinga. Su ja visada galima buvo pasikalbėti bet kokia tema. Ineta empatiška ir užjaučianti. Kuo toliau, tuo labiau ji moka protingai pažvelgti į situaciją ir ją suvaldyti. Be abejo, gyvenime visko būna, bet ji tvirta ir moka susitvarkyti su visais iššūkiais. Mes dažnai bendraujame, ir aš matau, kad ji protinga moteris.

Ineta Stasiulytė su šeima
Inetos Stasiulytės mama Dana
Kai Ineta buvo paauglė, jai rūpėjo ir draugai, ir pasilakstymai, bet niekada nedarė jokių nesąmonių, dėl kurių mums būtų tekę raudonuoti. Kai gimė Upė, ji be proto ja rūpinosi, buvo išprotėjusi mama

– Sakoma, kad kai moteris susilaukia vaikų, geriau supranta ir savo mamą. Kaip motinystė pakeitė Inetą?

– Kai Ineta buvo paauglė, jai rūpėjo ir draugai, ir pasilakstymai, bet niekada nedarė jokių nesąmonių, dėl kurių mums būtų tekę raudonuoti. Kai gimė Upė, ji be proto ja rūpinosi, buvo išprotėjusi mama. Dabar – tokia santūresnė, ramiau žvelgia į daugelį dalykų. O su pirmu vaiku pildė visokius užrašus, skaitė knygas, klijavo nuotraukas.

– Ar šiandien klausia jūsų patarimų?

– Antroji dukra daugiau klausia. Ineta nelabai.

– Upė buvo pirmoji jūsų anukė...

– Taip, buvo didžiulis džiaugsmas. Ji daug laiko praleisdavo su mumis, nes Ineta tuo metu daug dirbo, gastroliavo.

Ineta Stasiulytė su šeima

– Ineta vienintelė aktorė šeimoje, ar būta ir daugiau? Kokia jūsų pačios profesija?

– Aš vaikystėje vaidinau, bet daugiau aktorių šeimoje nėra. Mano tėtis buvo labai aktyvus. Jei vykdavo kokia šventė ir mano tėtis negalėdavo dalyvauti – jau nebe balius. Mama buvo labai rami. O aš pati baigiau pedagogiką ir psichologiją. Šiuo metu dirbu psichologe.

– Kaip dabar Ineta sutaria su seserimi?

– Įvairiai. Viskas gerai ir gražu, bendrauja šeimomis, visas šventes švenčia kartu, bet kita sesė truputį impulsyvi, tai būna tų pasišpilkavimų. Jos viena kitai sako tiesą į akis, todėl, kai nuomonės išsiskiria, ginčą sprendžia aštriai.

– Ar jūs kišatės į tuos ginčus?

– Labai noriu, bet valdausi. Kartais pasakau savo nuomonę, bet galutinį sprendimą leidžiu priimti joms pačioms.

– Ar šiandien vaikštote į spektaklius, kuriuose vaidina Ineta, ar žiūrite filmus?

– Stengiuosi, visada prašau, kad praneštų kur koks bus. Aišku, kai kada tie filmai ir nepatinka, bet matyti savo vaiką labai gera.

– Ką patartumėte kitoms mamos, kurios augina galbūt būsimas aktores?

– Mažiau patarinėti. Mačiau, kad Ineta nori būti aktore, tad kaip aš galiu jai uždrausti siekti savo svajonių? Negaliu prisiimti atsakomybės už vaikų sprendimus. Ir labai gerai, kad to nepadariau, nes iš kur mes galime žinoti, kad mūsų sprendimas bus geresnis nei mūsų vaiko. Būti kartu, matyti dažniau ką tas vaikas mėgsta, stebėti iš šalies – štai ką gali mama padaryti.