Nors mokykla daugeliui asocijuojasi su žiniomis, akademiniais sugebėjimais ir knygomis, visgi visos kalbintos pradinių klasių mokytojos pripažįsta, kad tik pradėjus lankyti mokyklą daug svarbiau socialiniai įgūdžiai nei į mokyklos suolą atsineštos raidžių ar skaičių žinios.

Daug svarbiau negu akademiniai pasiekimai – socialiniai įgūdžiai

„Vaikai, ateidami į mokyklą, atsineša savo patirtį. Vienų ji platesnė, kitų – mažiau. Tačiau pirmiausia, ką pastebi mokytojai, – socialiniai įgūdžiai, o ne akademiniai pasekimai“, – tvirtino jau 25 metus su pradinukais dirbanti mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Šviežiai į mokyklos suolą atsisėdus mokinukams mokytojai pirmiausiai stebi, kaip jie bendrauja grupėje, kaip laikosi susitarimų, kaip sugeba dirbti komandoje. Pedagogė pastebėjo, kad šiandieniniai vaikai daug drąsesni nei buvo anksčiau. Tačiau, tikėtina, kad dėl šiuolaikinių technologijų įtakos ar tėvų užimtumo jiems sunkiau dirbti komandoje.

„Daugiau kyla ir iššūkių dėl mažųjų supratimo, kad jie jau yra bendruomenėje, o ne tik mažoje šeimoje. Mokykloje jau atsiranda konkretesni susitarimai, kurių būtina laikytis, pavyzdžiui, kad kalbėsime po vieną ar kad reikia kitus išklausyti“, – pasakojo R. Jurgelevičienė.

Pasak mokytojos, sunkesnė mokyklos pradžia gali būti tiems vaikams, kuriems namuose leidžiama viskas: „Mokykloje nėra taip, kad viskas galima. Čia atsiranda dalykų, kurių daryti ir negalima. Tokie vaikai gali sulaukti daugiau pastabų iš mokytojų, bet tai nereiškia, kad jie blogesni. Tiesiog reikia su šiais vaikais kalbėti, pratinti prie kitokio požiūrio“.

Pradinių klasių mokytoja kartu pastebėjo, kad į mokyklą atėję mažieji išbando mokytojus ir tikrina, kur yra ribos. Čia jau priklauso nuo kiekvieno mokytojo ir jo turimos padėties, kiek klasėje pavyks susitarti ir suvaldyti situaciją.

Visgi kartu pedagogė pridėjo, kad šiandieniai vaikai į mokyklos suolą jau atsineša ir tam tikrų privalumų, gautų dėl išmaniųjų technologijų.

„Vaikus ugdant šiuolaikinės technologijos tikrai daro didelę įtaką, bet ji tampa teigiama tik tada, jai technologijų naudojimas nukreiptas labai tikslingai. Puiku, jei tėvai atkreipia dėmesį į tai, ką su planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais veikia vaikai. Yra daug lavinamųjų žaidimų, kuriuos tikrai galima žaisti ir ugdyti sugebėjimus“, – tęsė pašnekovė, pridėdama, kad šiandien vaikai daug anksčiau išmoksta skaityti, pasižymi greita reakcija ir orientacija.

R. Jurgelevičienė tėvams, išlydintiems šiais metais pirmą kartą savo mažylius į mokyklą, patarė pirmiausiai atkreipti dėmesį į vaiko socialinius įgūdžius, pagarbos ir tarpusavio supratimo jausmą, taisyklių laikymąsi, atsakomybės ugdymą.

„Taip pat linkėčiau skatinti vaiką, kad jis nebijotų kreiptis pagalbos, jei turi kažkokių problemų. Be to, nepamirškite su vaikais aptarti ir dienos režimą, juk vasara baigėsi ir prasideda nauji mokslo metai, – patarė pašnekovė. – Tikrai nerekomenduočiau labai anksti spausti vaiko mokytis skaityti, sėdėti su juo prie knygos. Reikėtų tiesiog ugdyti vaiko kritinį mąstymą, skatinti juos tyrinėti, užduoti klausimus, bet neskubėti patiems tėvams į juos greitai atsakyti“.

Adaptacija užtrunka iki pusės metų

Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ingrida Mereckaitė pritarė kolegei pedagogei, pastebėdama, kad pradėjus lankyti mokyklą pirmiausiai dėmesys atkreipiamas į vaiko socialinę ir emocinę kompetenciją, jo sugebėjimai bendrauti ir spręsti konfliktus.

„Žinoma, pirmiausia atėjus į mokykla prasideda vaiko adaptacijos laikotarpis. Jis priklauso nuo to, kaip vaikas ruošėsi mokyklai namuose, kiek bendravo su tėvais. Įprastai šis laikotarpis užtrunka nuo trijų iki šešių mėnesių“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasak mokytojos, tėvai šeimoje turėtų daugiau dėmesio skirti kalbėjimui su vaiku, mokyti juos reikšti emocijas žodžiu, spręsti konfliktus tariantis. Vaikams leisti suprasti, kad pokalbis – taip pat yra sprendimo būdas.

„Žinoma, svarbiausia grandis mokykloje – mokytojo ir vaiko ryšys. Jis gali būti įvairus. Vieni mokytojai turi labai aiškią poziciją, kad jie yra koordinatoriai, organizuojantys procesą, o į emocijas nesileidžia. Kiti – kaip tik labai suartėja su vaikais ir tampa artimais draugais. Visgi, manau, kad pirmoje klasėje mokytojai turėtų susidraugauti su vaikais, kad tarp jų būtų kuo glaudesnis ryšys“, – koks vaiko ir mokytojo santykis turėtų formuotis tik pradėjus mokyklą, aiškino I. Mereckaitė.

Įtraukti vaikus į mokyklinių prekių pirkimą

Šiaurės Licėjaus mokyklos Kaune vadovė Rūta Kuodienė, komentuodama apie mokyklos pradžią, atkreipė dėmesį ir į daugiau detalių, kaip tėvai galėtų prisidėti prie sklandesnės vaiko mokyklos pradžios.

„Jei tik yra galimybė, siūlome mokykloje prieš naujus mokslo metus apsilankyti ne tik tėveliams, bet ir vaikams. Siūlome apžiūrėti visas mokyklos erdves, būsimą klasę, jei pavyksta, susipažinti su mokytoju. Jei vaikas nežino, kur papuls, jį kausto nežinomybė, kuri tikrai nepadeda“, – kalbėjo ji.

Taip pat tėvai turėtų įtraukti vaikus į mokyklinių prekių pirkimo procesą. Dar renkantis pirkinius reikėtų paaiškinti vaikui, kur kokia priemonė bus naudojama.

 „Taip pat rekomenduojame vaikams turimas priemones prisijaukinti dar prieš pirmąsias pamokas, pabandyti namie susikrauti kuprinę, su ja paaiškinti“, – tęsė pašnekovė.


Be to, kad vaiko nekankintų bloga nuotaika ar erzelys dėl pasikeitusios rutinos, ankstesnio kėlimosi ir miego režimą galima pradėti jau nuo rugpjūčio vidurio.

Rūta Kuodienė

Pedagogė teigė, kad tėvai neturėtų pamiršti prieš mokyklą atkreipti dėmesį ne tik į vaikų akademinį pasiruošimą, bet ir kūrybiškumą bei psichologinį pasiruošimą. O čia kūrybingiems teks pabūti ir patiems tėvams.

Šachmatai kaip ugdymo priemonė

Kūrybiškumą savo darbe teko išnaudoti ir pradinių klasių mokytojai Renatai Trumpokais, kuri į mažųjų mokyklinukų mokymosi procesą įtraukė šachmatus. Nors šis žaidimas daugeliui gali pasirodyti nuobodus ir daug protinių pastangų skatinantis užsiėmimas, mokytoja tiki, kad visur išradingumas gali bet kokią priemonę paversti smagia ir tinkama bet kurio amžiaus vaikams.

„Manau klaidinga yra manyti, kad šachmatai yra tik suaugusiųjų užsiėmimas. Šachmatai yra puiki vaikų ugdymo priemonė. Išbandyti šachmatus ugdymo procese paragino leidyklos „Šviesa“ vykdomas projektas, kurio metu kelios dešimtys pradinių mokyklų integravo šachmatus į ugdymo procesą. Prieš vykdant projektą man nebuvo tekę žaisti šachmatais, tad pasinaudojau puikia galimybe išmokyti žaisti ne tik save, tačiau ir vaikus. Išmokimo procesas vyko kartu su vaikais, aš lygiai taip pat dariau klaidas, ieškojau informacijos ir mokiausi su vaikais, kas juos labai motyvavo“, – pasakojo pedagogė.

Pasak jos, pradinėje mokykloje šachmatai ypač prisideda prie bendravimo kultūros ir asmenybinių savybių ugdymo.

„Tikriausiai žinote, kad žaidime varžovai tarpusavyje turi elgtis ypatingai pagarbiai, pralaimėjęs turi pasveikinti laimėtoją, ypatingas dėmesys yra skiriamas disciplinai, sąžiningumui, ištvermei, ugdomas pasitikėjimas savimi. Šio amžiaus vaikams ateityje manau nebus labai reikalingos akademinės žinios, labiau bus vertinamos asmeninės žmogaus savybės, kurias puikiai padeda ugdyti šachmatų žaidimas: drąsa, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi“, – vardijo mokytoja.

Pasiremdama savo patirtimi, R. Trumpokais pastebėjo, kad šachmatai gali sudomini labai skirtingomis savybėmis pasižyminčius vaikus. Svarbiausia – kaip šis žaidimas yra pateikiamas vaikams.

„Internete galima rasti įvairių istorijų ir iliustracijų, padedančių paprasčiau bei žaismingiau pamatyti ir suprasti žaidimo taisykles, o vėliau pradėti žaisti, – pasakojo pašnekovė. – Mokykloje vykdant projektą pavyko sudominti visą klasę, kadangi didelę įtaką daro ir bendraklasiai, susidomėję ir žaidžiantys šachmatais už mokyklos ribų“.

Be to, pasak jos, vaikai, supratę šachmatų žaidimo esmę ir naudą, greitai į jį įsitraukia ir pasiryžta siekti tikslo: „Galima su vaikais kartu mokytis žaisti, taip jie atranda motyvacijos mokytis su suaugusiais ir mokytis iš jų: net jei ir suaugę daro klaidas, kas vaikams labai patinka–matyti, kad visi gali klysti“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)