aA
Šiandien moksleivių rankose gerokai dažniau pastebėsime ne knygą, o išmanųjį telefoną. Toks pokytis mokytojų nedžiugina. Anot jų, knygas atstūmę vaikai nebeturi vaizduotės, nesuvokia skaitomų užduočių, o jų vartojama kalba – skurdi. Kai kurie mokytojai įsitikinę, jog masinio neskaitymo problemos šaknys glūdi šeimoje.
Mokiniai
© Shutterstock

Mokytoja pastebi, kaip nuskurdo vaikų žodynas: kaltina telefonus

Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Asta Lastauskaitė pamokas pradeda paprašydama vaikų „pasidėti plyteles“. Taip juokais ji vadina išmaniuosius telefonus, nuo kurių vaikams taip sunku atsiplėšti. Mokytojos manymu, šios „plytelės“ atėmė iš vaikų fantaziją, o dėl skurstančios mokinių kalbos ji taip pat linkusi kaltinti išmaniąsias technologijas.

30 metų patirtį sukaupusi mokytoja negali atsistebėti, kaip per šį laiką pasikeitė vaikai – ir, jos manymu, ne į teigiamą pusę. Nerimą jai kelia ne tik skurdus šiuolaikinių vaikų žodynas, bet ir tai, jog jie nebesupranta užduočių sąlygų, aprašytų vadovėliuose.

„Man labai gaila matyti, ką vaikams daro išmanieji telefonai. Jie atima iš vaikų vaizduotę, fantaziją. Per pamoką telefonus išsijungia, bet per pertraukas – prilipę. Anksčiau pertraukų metu jie dalindavosi įspūdžiais apie namų darbus, filmus, kalbėdavosi. Dabar jie mažai bendrauja. Pasidomiu, ką veikia tuose telefonuose – tai žaidimėliai visokie. Šiandien jie nemoka rasti informacijos vadovėlyje. Taip – dėl to kaltinu telefonus“, – teigia A. Lastauskaitė.

Rugsėjo 1-oji
Rugsėjo 1-oji
© DELFI / Andrius Ufartas


Lietuvių kalbos mokytoja įsitikinusi, kad vaiko polinkiui į knygų skaitymą didelės įtakos turi atmosfera šeimoje. Tačiau ji pastebi, jog patys tėvai dažnai rodo vaikams neigiamą pavyzdį, o viso to rezultatu vėliau piktinasi.

„Kai pakalbi su tėvais, jie sako, kad riboja vaikų praleidžiamą laiką prie telefonų. Bet, kitąsyk, kai būna tėvų dienos, pažiūrėk, kad ir patys tėveliai nuo telefonų neatsiplėšia“, – stebisi mokytoja.

A. Lastauskaitės manymu, vaikus sudominti skaitymu reikėtų kuo anksčiau – kol jie nemoka to daryti patys, svarbu jiems skaityti pasakas, o kai vaikai to pramoksta, galima pradėti skaityti garsiai kartu.

„Prijaukinti vaiką prie skaitymo padeda bendras skaitymas. Visi susėda kartu po vakarienės prieš miegą ir skaito vienas po kito. Kad vaikas pamatytų, jog knyga yra stebuklas, kad raidės susidėlioja ir leidžia pamatyti kažkokį vaizdą, santykius, kalbėjimą“, – aiškina mokytoja.

Anot jos, skaitymas garsiai kartu su vaiku padėtų jį sudominti knygomis nuo mažens. Vis dėlto, jei tėvai nesistengia sudominti vaikų skaitymu, netrukus pasirodo neigiamos to pasekmės – ir tai jaučiama ne tik lietuvių kalbos pamokose.

„Matematikos mokytojos mums sako: žinokit, vaikai nesupranta tų sąlyginių uždavinukų. Jie nesupranta, kas ten parašyta. Dėl to svarbu skaityti kartu ir sužadinti smalsumą. Garsiai ir išraiškingai paskaitai mūsų klasikų, pavyzdžiui, Biliūno kūrinius – vaikai susigraudina, kai skaito apie skriaudžiamus gyvūnus, nes beveik kiekvienas turi kažkokį gyvūnėlį ir žino, jog jis yra šeimos narys. Jie viską jaučia, tačiau tam būtinas didelis šeimos indėlis“, – mano A. Lastauskaitė.

Skaitymas vaikui
Skaitymas vaikui
© Shutterstock


Mokytoja tikina per pastaruosius 10 metų pastebėjusi dar vieną neigiamą reiškinį: vaikai nebėra tokie smalsūs, kaip anksčiau.

„Prieš 10 metų vaikai užduodavo klausimus. Anksčiau jie klausdavo, ką reiškia vienas ar kitas žodis, jiems būdavo įdomu. Dabar pati sakau: vaikai, ar aiškus šitas žodis? Jie man sako – ne. Kodėl jie neklausia? Taip išeina, kad mūsų gimtoji kalba jiems kaip užsienio kalba. Manau, čia tėvų ir mokytojų darbas: mes turim pakovot dėl tų savo vaikų, nes jie pražūva. Žodynas skurdus, jie gamtos nepažįsta. Prieš 2 metus daviau vaikams parašyti rašinį apie metų laikus, tai, o, vargeli. Visiškai gamtos nepažįsta tie mūsų vaikai. Jų kalba skurdi. Yra ir skaitančių vaikų, bet jų – mažuma“, – stebisi lietuvių kalbos mokytoja.

Knygų skaitymas vaikams atrodo nuobodus: problema slypi šeimoje

Kas lemia tai, jog kai kurie vaikai nemėgsta skaityti? Ar tame galima įžvelgti tėvų kaltės, jog nuo mažens netinkamai bandė sudominti arba visai nebandė sudominti knygomis? Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė teigia jau keletą metų stebinti didėjantį vaikų kalbos žodyno skurdumą, sąvokų nesuvokimą, negebėjimą sklandžiai pasakoti.

„Viena pagrindinių priežasčių – per mažas šeimos tarpusavio bendravimas, nėra kultūros pasidalinti dienos įspūdžiais, aptarti sėkmes, sunkumus, net žiūrėtus filmus ar žaistus žaidimus. Vaikai ateina nebežinodami medžių pavadinimų, už tai berniukai puikiai įvardina daug mašinų markių, o mergaitės žino daug makiažo paslapčių. Ką tai rodo, kad vaikai daug mokosi iš pavyzdžio. Jei namuose nėra kultūros skaityti, vaikai ir neskaitys, jei knyga nėra vertybė šeimoje, ji nebus vertybė ir vaikui. Stebime, kad tėvai nebenori, kad vaikai gautų dovanų knygą“, – problemą komentuoja J. Mikulskienė.

Mokykla
Mokykla
© Ignas Rusilas


Vis dėlto, direktorės teigimu, šioje situacijoje reikia ne ieškoti kaltų, o mokytis bendradarbiauti. Pagrindinėmis grėsmėmis vaikų raštingumui ji vadina informacines technologijas, animacinių filmų besaikį žiūrėjimą be aptarimo, internetinius žaidimus ir tiesioginio bendravimo trūkumą. Ji priduria, kad gyvename visuomenėje, kurioje norisi greito rezultato, o skaitymas reikalauja pastangų ir laiko – todėl ir stebime tendenciją, kuomet vaikams knygos tampa vis mažiau patrauklios.

Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos mokytoja Jolita Petkevičienė atlikusi ne vieną apklausą apie vaikų (ne)skaitymo įpročius.

„Vaikų paklausus, kodėl jie neskaito knygų, atsakymai- nuobodu, reikia pačiam dirbti – skaityti, įsivaizduoti; ne viską supranta, ką skaito, skaito mechaniškai. Jei nebūtų planšetės, kompiuterio, televizoriaus, tai tada gal ir pasirinktų knygą. Kai kurios knygos yra neįdomios ir neįtraukiančios. Nėra laiko knygų skaitymui. Geriau eiti į kiemą nei knygą skaityt. Vaikai renkasi išmanias technologijas, jiems tai įdomiau, nes nereikia daug galvoti, įsivaizduoti, matai vaizdą“, – apklausų rezultatus komentuoja J. Petkevičienė.

Neapsiskaitęs žmogus – neįdomus: jis nelavina vaizduotės ir kalbos įgūdžių

Anot mokytojos, šeimose nėra įpročio knygų skaitymui. Akivaizdu, kad jei tėvai nemėgo skaityti knygų, neskaitys ir vaikai.

„Manau, kad visi gyvename labai skubančiame pasaulyje, visi bėga, skuba, plaukia paviršiumi. Kuo toliau, tuo mažiau sustojame ir pažvelgiame į viską kokybiškai. Jei šeimoje skirtume kiekvieną dieną po valandą tik knygų, žurnalų, laikraščių skaitymui, jų aptarimui, atsirastų ir įprotis. Turi vaikai mokytis iš gyvo pavyzdžio“, – įsitikinusi mokytoja.

Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė J. Mikulskienė pastebi, kad vaikų augimas be knygų turi neigiamų pasekmių.

„Augimas be knygų skaitymo, pasakų sekimo, knygų vartymo lemia skurdų žodyną, vaikams sunkiau išreikšti savo mintis tiek žodžiu, tiek raštu. Tai lemia fantazijos, vaizduotės skurdumą, sunkiau rašyti rašinėlius, reikšti mintis, sakiniai netaisyklingi, daug klaidų. Sunkiau kritiškai mąstyti priimant įvairius sprendimus. Neapsiskaitęs žmogus yra kitam neįdomus. Taip jis nelavina vaizduotės, kalbos įgūdžių“, – teigia J. Mikulskienė.

Mokykla
Mokykla
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Iš mokytojų tenka išgirsti šiuolaikinių vaikų problemą – kai kurie, perskaitę užduotį, jos nesupranta. Vis dėlto, J. Mikulskienės teigimu, visais laikais vaikai nemėgo skaityti užduočių, o mokytoja J. Petkevičienė prideda, kad tai susiję su tuo, kad nėra įpročio ir įgūdžių, kaip reikia skaityti knygą. Jei vaikas skaito tik mechaniškai, jis neatsimins, apie ką skaito, jam bus neįdomu. Todėl reikia mokytis skaityti laisvai ir sklandžiai, sąmoningai. Svarbu suprasti skaitomus žodžius ir mokėti paaiškinti, atpasakoti tekstą.

Mokytojos išskiria, kas yra svarbiausia mokantis sąmoningo skaitymo:

Įsivaizdavimas, vaizdinių kūrimas žodžiu;

Skaitymas dar kartą, kelis kartus;

Reikšmingų žodžių, minčių radimas;

Klausimų kėlimas;

Nežinomų žodžių aiškinimasis, ieškojimas žodynuose;

Teksto ir iliustracijos siejimas;

Teksto siejimas su tuo, ką jau žinai;

Įsivaizduoti įvykius, veikėjus;

Savo nuomonės išsakymas remiantis tekstu.

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(164 žmonės įvertino)
4.3841

Keičiasi ne tik metodai, bet ir priemonės: papasakojo, kaip šiandien mokosi vaikai (1)

Ką prisimenate, kai pagalvojate apie mokyklinius laikus? Daugeliui turbūt prieš akis iškyla kreida...

Austėja Landsbergienė: vaikai nėra sąskaita, į kurią investuoji ir tikiesi palūkanų (115)

Savaitgalį edukologė, verslininkė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė pristatė savo...

Mokykla sugalvojo neįprastą būdą, kaip sudrausminti įsisiautėjusius vaikus (14)

370 mokyklų visoje Anglijoje vaikai bus mokomi medituoti , raumenų atpalaidavimo būdų ir...

Sostinės biblioteka siūlo nemokamą pramogą vaikams ir ramią skaitymo valandą tėvams (1)

„Tik neverskite vaikų skaityti per prievartą“, – tėvų prašo Vilniaus apskrities Adomo...

Verslininkė atvirai apie tai, kaip pagerinti švietimo sistemą: pirma, ką pasiūlyčiau, tai padvigubinti atlyginimus mokytojams (40)

„Mokiniai, kurie dar būdami mokyklos suole turi galimybę praktiškai, t. y. aktyviai veikdami,...

Top naujienos

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (227)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Kauniečiai išrado visiškai naują vaistą iš žolės: tai bus priešnuodis dažniausiai lietuvių ligai (70)

Kvapnioji aniužė – Lietuvoje aptinkamas stipraus mėtų kvapo vaistinis prieskoninis augalas,...

Sunerimo dėl išaugusių būsto paskolų: siūlo kelias išeitis papildyta (62)

Dėl didėjančių būsto paskolų normų sunerimo ir Lietuvos bankas . Tvirtinama, kad didesnė...

Protestuoti susirinkę ugniagesiai prabilo apie savo algas: „į rankas“ negauna nė 500 eurų (66)

Į protestą prie Vyriausybės antradienį susirinkę apie pusšimtį savivaldybių ugniagesių...

Narkevičius susimokėjo už vakarienes Abu Dabyje ir Minske (46)

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susimokėjo už maitinimo išlaidas Abu Dabyje ir...

Į politiką su Puteikiu sukanti Kručinskienė: viskas prasidėjo nuo areštinės papildyta (482)

Pirmadienį Lietuvos centro partija „Gerovės Lietuva “ pranešė, kad 2020 metų Seimo...

Plušate ant bėgtakio, kad atsikratytumėte kilogramų? Veltui – yra geresnis būdas sulieknėti (1)

Šiais laikais, kai turime visas galimybes stebėti tiesioginius duomenis apie savo treniruotę ir...

Gyvenimas dabar ir prieš 10 metų: Lietuva mušė rekordus, bet gyventojai sako įperkantys mažiau (197)

Pastarąjį dešimtmetį gyventojų finansinė situacija gerėjo, vis daugiau save gali priskirti...

Ko laukia Antanas Juknevičius 2020-ųjų Dakaro ralyje

Tas pats automobilis, tas pats šturmanas - pasikeitęs tik komandos pavadinimas ir, atrodo, daugiau...

Paklausęs, ar Trumpui rūpi Ukraina, sulaukė bjauraus atsakymo (304)

Restorane po atviru dangumi pietavęs Donaldo Trumpo pasiuntinys kalbėdamas su prezidentu mobiliuoju...