“Sveiki. Auginame 4 m. dvynius. Darželyje susiduriame su sunkumais – nesimoko raidelių, neklijuoja, nedaro darbelių, nesportuoja ir pan. Namie mes šnypščiame sutūpę visi. Žinoma, ilgai pabūti susikaupus nepavyksta, bet darbelius padarome. Kodėl jie darželyje „maištauja" – neklauso auklėtojų. Man panašu, kad jiedu dviese vienas kitą palaiko „zbitkoms" ir elgiasi netinkamai... Kaip juos motyvuoti?“

Atsako „Vaikystės sodo” ugdymo vadovė Emilija Malinauskaitė:

„Džiugu, kad rūpinatės vaikų veikla ugdymo įstaigoje ir norite sužinoti motyvavimo būdų. Kadangi darželyje veiklas planuoja pedagogai, rekomenduoju pirmiausia šį iššūkį aptarti individualiai su auklėtojomis. Bendradarbiaukite su ugdymo įstaiga, kad vaikai ne tik „zbitkom” užsiimtų, bet ir savo potencialą darželyje išnaudotų.

Vaikas verkia

Prieš pokalbį pirmiausia pasiruoškite atsakymus, kaip vaikai elgiasi namuose:

– Kada vaikai namuose labiausiai motyvuoti veikti (čia svarbus ir laikas (savaitgalio rytais, darbo dienų vakarais), ir veiklos prieš/po mokymosi (prieš miegą, po pietų, prieš pusryčius)?

– Kas atitraukia ar blaško vaikų dėmesį namuose (rašote, kad ilgai pabūti susikaupus nepavyksta)?

– Kokios taisyklės vaikams galioja namuose? Koks yra tinkamas elgesys, o koks – netinkamas?

– Ar vaikams atlikus tai, ko iš jų prašėte (pvz. padaryti darbelį ar paskaityti knygelę) jiems „atsidėkojate” skanėstais ar pramogomis?

Atsakę sau į šiuos klausimus, turėkite juos omenyje, kai kalbėsite su vaikų auklėtojomis. Su jomis aptarkite:

– Kada vaikai pradeda elgtis netinkamai?

– Kas vaikus blaško?

– Ką jie daro, kai kiti sportuoja, klijuoja, daro darbelius?

– Kokios auklėtojų organizuojamos veiklos vaikams patinka?

– Kokias laisvo žaidimo veiklas vaikai renkasi, kai gali rinktis savarankiškai?

– Ar vaikai žaidžia tik dviese, ar turi daugiau draugų?

– Kokios klasės taisyklės? Koks yra tinkamas elgesys, o koks – netinkamas?

– Kokios pasekmės galioja vaikams, kurie „zbitkina” ir elgiasi netinkamai?

Vaikų buvimo darželyje metu reikia išryškinti du aspektus: taisykles (kurios remiasi teisėmis ir pareigomis) ir ugdymo programos įgyvendinimą.

Taisyklės gali būti tokios: „Ryto rate mes klausome įdėmiai ir pagarbiai, o kalbame tik kai pakeliame ranką”, „žaidimus žaidžiame ant kilimo arba prie stalo. Imame naują žaidimą tik tada, kai susitvarkėme pirmąjį”, „žaidžiame tik po pasakos skaitymo” ir t.t. Visos taisyklės turi būti paruoštos pozityviai:

a) Sakome vaikams, ką daryti, o ne ko nedaryti. Pvz., sakome: „kalbame po vieną”, o ne „nepertraukinėjame kitų kalbančiųjų”;

b) Pagrindžiame taisyklę teisėmis ir pareigomis. Pvz., „tu turi teisę žaisti IR turi pareigą ramiai paklausyti skaitomos knygos ir leisti paklausyti pasakos draugams”, arba „tu turi teisę pasirinkti, su kuo nori sėdėti prie stalo IR turi pareigą prie stalo atlikti darbelį, kurį užduoda auklėtoja”.

Jeigu klasėje yra taisyklės, tačiau vaikai jų nesupranta ar nežino, tada pedagogas turėtų su vaikais susėsti ir jas aptarti, o dar geriau – kelias kartu sukurti

Susitarus dėl taisyklių ir įvedus pozityvią discipliną klasėje, vaikams lengviau priprasti prie rutinos, jiems aišku, ko iš jų tikimasi ir jie gali ir ugdytis, ir žaisti klasėje.

Jeigu klasėje yra taisyklės, tačiau vaikai jų nesupranta ar nežino, tada pedagogas turėtų su vaikais susėsti ir jas aptarti, o dar geriau – kelias kartu sukurti ir užrašyti/iliustruoti (keturmečiai jau kuo puikiausiai gali tai daryti, padedami pedagogo)!

Namuose taip pat svarbu pasididžiuoti vaikais, kai žinote, kad jie darželyje elgėsi tinkamai, pvz., prie vakarienės stalo, užmezgus su vaikais akių kontaktą, šiltai pasakyti: „auklėtoja sakė, kad šiandien judu ir darbelį darėte, ir salėje aktyviai sportavote. Vaikai, labai jumis džiaugiamės!”.

Vaikas verkia, smurtas

Ugdymo programos įgyvendinimas yra pedagogų rankose. Ugdymo planai kuriami atsižvelgiant į kelis faktorius, vienas jų – vaikų aplinka, pomėgiai, interesai. Tai reiškia, kad veiklos planuojamos ne tik tam, kad vaikus ugdytų, bet ir kad įtrauktų, būtų jiems artimos, motyvuojančios.

Pati stipriausia motyvacija yra vidinė, net ir kalbant apie ikimokyklinukus. Vaikai yra smalsūs, jie nori žinoti, išmėginti, paliesti. Jeigu klasėje įvestos suprantamos taisyklės, o ugdymas – įdomus, atliepiantis vaiko poreikius ir įtraukiantis – vaikai noriai mokysis. Mokymasis vyksta per žaidimą: ir darant darbelius, ir skaitant knygas bei jas analizuojant, ir žaidžiant, konstruojant, vaidinant.

Jiems taip pat svarbu būti pastebėtiems ir pagirtiems – garsiai pasidžiaukite vaikais rūbinėlėje, kai matote jų pakabintus kruopščius darbelius. Sutarkite su auklėtojomis, kad vaikams girdint kalbėsite tik apie pozityvius dalykus, o iššūkius aptarsite individualiai. Vaikai mėgsta dėmesį, džiaugiasi, kai apie juos kalbame – paskatinkite juos elgtis tinkamai, garsiai aptardami, kaip džiaugiatės, kai jie atliepia jūsų lūkesčius.

Geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų yra šeimos ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimas – jūs esate vaikų ugdymo partneriai ir iššūkius galite išspręsti kartu".

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)