aA
Moksleiviai neturi namų darbų, o pirmuosius pažymius gauna tik septintoje klasėje – tokie išskirtinumai priskiriami visame pasaulyje pavyzdine laikomai Suomijos švietimo sistemai. Kur slypi šios vos 5 milijonus gyventojų turinčios Šiaurės Europos šalies paslaptis ir ką reiškia šalyje vis dažniau skambantis reiškinių tyrinėjimo projektų pavadinimas? Savo įžvalgomis apie tai dalinasi keturiasdešimties metų patirtį Suomijos švietimo srityje turintis švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas, dalyvavęs 4–5 klasių mokinių tėvams skirtoje „Šiaurės licėjaus“ mokyklos surengtoje konferencijoje „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“.
Vaikai mokykloje
© Shutterstock

Jo CV – įspūdingas. Hannu dirbo mokytoju pradinėse, vidurinėse mokyklose, pastaruosius 20 metų vienai tokių vadovavo, o šiandien jis – po pasaulį keliaujantis Suomijos ugdymo sistemos praktikomis besidalinantis ekspertas. Pasak jo, suomiško ugdymo paslaptis – dėmesys individui ir nebijojimas keistis, rašoma pranešime spaudai.

– Hannu, kaip jūs paaiškintumėte fenomenalią Suomijos švietimo sistemos sėkmę?

– Mes nebijome keistis ir nuolat tobulėti – pavyzdžiui, ugdymo programas mes atnaujiname kas 10 metų. Visuomenė nuolat tobulėja ir mokyklos taip pat turi tą daryti. Kai turime naują mokymo planą, ne vieneri metai praeina, kol visi jam pasiruošia. Vyksta daug diskusijų tarp mokytojų, universitetų, įvairių organizacijų atstovų – visi pateikia savo nuomonę ir galiausiai gauname gerą rezultatą, kuris vadinamas suomišku švietimu.

Beveik 40 metų dirbu švietimo srityje ir mėgstu pasakoti apie Suomijos pavyzdį. Esu buvęs Latvijoje ir Estijoje, tačiau Lietuvoje aš – pirmą kartą. Švietimo sistemos yra skirtingos, po apsilankymo konferenciją rengusioje mokykloje buvau nustebęs lietuviška, iš gerosios pusės. Nuostabu, kad Lietuvoje mokytojai mąsto toli į ateitį ir sieja save su ta pačia mokykla. Aš daugelio jaunų, karjeras neseniai pradėjusių mokytojų klausiau – kiek jūs ketinate šioje vietoje pasilikti? Visi man atsakė esą patenkinti darbu mokykloje ir norintys dirbti čia pat kiek įmanoma ilgiau.

Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas
Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas
© Organizatorių nuotr.
Lietuvoje mane stebina tai, kad daugiausia į edukologijos studijas stoja merginos. Suomijoje tai puiki studijų sritis, kurią renkasi abiejų lyčių atstovai
Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas

Lietuvoje mane stebina tai, kad daugiausia į edukologijos studijas stoja merginos. Suomijoje tai puiki studijų sritis, kurią renkasi abiejų lyčių atstovai ir gavę diplomą jie nebūtinai dirba mokyklose – gavus tokį platų išsilavinimą, darbo galimybių spektras didelis.

Kita Suomijos fenomeno priežastis – kiekvieną vaiką mes matome kaip unikalų individą ir stengiamės jam padėti nuo pat pradžių – ugdyti jo individualius gebėjimus ir mokyti dirbti komandoje. Leidžiame klysti ir mokytis iš nesėkmių. Mūsų darbas – padidinti jo pasitikėjimą, pasitenkinimą savimi. Taip pat svarbu suvokti, jog negyveni vienas, todėl Suomijoje skiriamas didelis dėmesys grupinėms veikloms.

– Kokios naujausios ugdymo tendencijos formuojasi Suomijoje? Kokį vaidmenį šiuo klausimu turi Suomijoje populiarėjantis reiškinių tyrinėjimo metodas (angl. Phenomenon based learning)?

– Reiškinių tyrinėjimas – vienas naujausių taikomų metodų. Įdomu, kad, kol Suomijoje jis tik pastaraisiais metais „įleidžia šaknis“, o jo pavyzdžių jau turite savo šalyje. Paprastai tariant, tai yra būdas mokytis, geriausiai suprantamas per konkrečius pavyzdžius, tarkime, vandenį. Mokytojai gali apie patirtinį mokymą papasakoti labai daug, tačiau moksleiviams būtina suteikti laisvę rasti atsakymus patiems. Jie turi atsakyti į įvairius klausimus – ką vanduo jiems reiškia, ką mes apie jį galvojame, kokia jo nauda, kaip jis atsiranda ir taip toliau. Tokiu būdu formuojamas visuminis vaiko požiūris į pasaulį, stiprinama motyvacija, o mokymais per patirtį lavina ateities žmogui svarbiąsias kompetencijas: kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir komandinį darbą.

Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas
Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas
© Organizatorių nuotr.

Toks mąstymas vyksta grupėse – vaikai kalbasi ir užsirašo pastebėjimus. Mūsų tikslas – pamačius bendrą paveikslą, nukreipti vaikus į smulkesnes sritis, pavyzdžiui, vandens savybes prie neigiamos temperatūros. Jis tampa ledu – kokias problemas tai sukelia, kaip jas galima spręsti? Kelis kartus išdiskutavę problematiką, moksleiviai pereina prie kitos projekto dalies – prezentacijos – ir tuomet rodo savo atradimus kitiems.

Suomijoje numatyta, kad per mokslo metus turi vykti mažiausiai du reiškinių tyrinėjimo projektai, tačiau jų trukmė nėra reglamentuota. Mano dukra dirba pradinėje mokykloje ir ji vienam reiškinių tyrinėjimo projektui skiria 8 savaites. Kiekvieną savaitę – po 6 valandas. Ir taip jau nuo pradinės mokyklos.

Svarbu ir tai, kad ne visiems vaikams sekasi vienodai gerai. Kiekvienoje klasėje matome kelis žmonės, kurie supranta ne viską. Nereikia jų atskirti – tiems žmonėms būtina skirti daugiau laiko, padėti suprasti ir integruoti.

– Ar reikia tėvams dalyvauti vaikų ugdymo procese?

– Be abejonės. Tėvai nežino ir kartais net nesupranta, ką mokosi jų vaikai – jie žino tik tai, kad vaikai yra mokykloje. Todėl tėvus įtraukti į projektus būtina – tokiu būdų tėvai gali turėti daugiau žinių apie tai, ką vaikas mokosi, geriau įsitraukti į ugdymo procesus bei stiprinti tarpusavio bendravimą.

Suomiškos mokyklos išskirtinumas – ji nesibaigia ties tvora, ji padeda vaikams už teritorijos ribų. Tai labai plati ir sudėtinga sistema. Mokykla negali išspręsti visų vaiko problemų, tačiau mes dirbame kartu su šeimomis – siūlome socialinių darbuotojų konsultacijas, kartais įtraukiame ir šeimai svarbių bendruomenių atstovus.

– Ar tiesa, kad Suomijoje nėra jokių standartizuotų testų? Jei taip, tai kaip įvertinami mokinių pasiekimai ir švietimo sistemos efektyvumas?

– Kiekviename naujame ugdymo programoje būna numatyti visų dalykų standartai, kuriuos mokinys turi pasiekti. Mokytojai žino, kokio lygio žinias mokinys turi turėti pabaigęs kiekvieną klasę. Tai yra visose mokyklose – nuo pradinės iki gimnazijos. Taikant skirtingas priemones vaikai yra vertinami nuo pat mažumės, tačiau pirmieji standartizuoti vertinimai už padarytus darbus išskiriami tik septintos klasės pabaigoje.

Mes neturime jokių baigiamųjų egzaminų, bet mokiniai atlieka specialų nacionalinį testą ir kelis standartizuotus testus.

Lietuvoje apsilankęs Suomijos švietimo ekspertas įvertino mūsų mokyklas: pasakė, ko galėtume pasimokyti iš suomių
© ELTA / Martynas Ambrazas

– O koks, jūsų nuomone, turi būti mokyklos santykis su technologijomis?

– Šiuo metu mes kreipiame daug dėmesio į mokytojų edukaciją – norime, kad jie naudotųsi technologijomis, tačiau vyresniems prie naujovių priprasti sunku.

Suomijoje technologijos yra giliai integruotos į mokymąsi, vaikams patinka daug dalykų atlikti naudojantis kompiuteriu. Daugelis mėgsta elektronines knygas, tačiau netrūksta ir tokių, kurie prioritetą teikia popierinėms.

Aš manau, kad ateityje technologijos užims vis svarbesnę vietą edukacijoje – net ir vaikų darželyje jos bus naudojamos labai aktyviai
Suomijos švietimo ekspertas Hannu Tapani Naumanenas

Technologijos atveria daug galimybių, tačiau atsineša ir grėsmių. Mes susiduriame su problema, kad kai kurios taisyklės neveikia – vaikai vis tiek naudoja telefonus pamokų metu, tad mokytojai turi teisę juos visus surinkti ir grąžinti tik po pamokos.

Aš manau, kad ateityje technologijos užims vis svarbesnę vietą edukacijoje – net ir vaikų darželyje jos bus naudojamos labai aktyviai. Vis tik aš senamadiškas ir manau, kad kompiuteriai pamažu tampa mūsų bosais.

– Kokia, jūsų manymu, yra Suomijos ugdymo sistemos vertybė, kurią perimti kitų šalių mokykloms būtų naudingiausia?

– Tai lygybė ir nešališkumas. Aš manau, kad labai svarbu yra remti kiekvieną vaiką nepaisant jo gebėjimų. Mes turime vos 5 milijonus gyventojų, tad švietimas yra kritiškai svarbus – mūsų Parlamentas pastaruoju metu apkarpė daug išlaidų, tačiau švietimas yra prioritetas ir jo lygis išliks toks pat.

Ugdymas

Išsamius ir profesionalius specialistų atsakymus į daugelį jūsų klausimų kiekvieną savaitę rasite rubrikoje Ugdymas.

Jei turite klausimų apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, jei susiduriate su problemomis ugdymo įstaigoje ir nerandate atsakymo, galite užduoti klausimus vaikų ugdymo specialistams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.0000

Baigė mokslus Oksforde, grįžo namo ir įkūrė kitokį vaikų darželį: toks Lietuvoje pirmas (40)

Šiemet rugsėjį Kaune veiklą pradės pirmasis Lietuvoje privatus vaikų darželis , kurio visa...

Ateities mokykla šiandien: pirmokai mokysis ne tik iš vadovėlių, bet ir kompiuterinių žaidimų (7)

„Mokytoja namų darbams uždavė pažaisti kompiuteriu“ – ar patikėtumėte tokiais pirmoko...

Kad išmanūs įrenginiai vaikams padėtų, o ne trukdytų: patarimai, priversiantys kitaip pažvelgti į naujoves

Kaip išlaikyti balansą tarp technologijų naudojimo ir gyvo bendravimo? Kaip išmokyti vaikus...

To apie ruonius nežinojote nei jūs, nei jūsų vaikai: kodėl jie buvo ties išnykimo riba ir kam žudomi jų jaunikliai? (6)

Ilgus metus ši istorija gulėjo stalčiuose, prisipažįsta rašytoja Gina Viliūnė. Šiandien ji...

Dešimt faktų, kurie rodo, kad jūsų vaikas – gabus (15)

Daugelis mamų ir tėčių savo atžalą laiko talentinga, tačiau dauguma vaikų – genijai tik savo...

Top naujienos

Atviras Baltarusijos disidentų laiškas Nausėdai: ragina neapsigauti dėl Lukašenkos ir nepadaryti didelės klaidos (48)

Baltarusijos disidentai viešu laišku kreipiasi į išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą su...

Kauno žudynių byla – vėl pareigūnų akiratyje: prašo atsižvelgti į „naują informaciją“ (191)

Beveik prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusioje Kauno žudynių byloje dėl padėjimo nužudyti du...

Generalinis prokuroras susitiko su Nausėda: pagrindinis klausimas – politikų įtaka ir skaidrumas papildyta

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sutarė dėl...

Lietuviai be elektros likusioje Pietų Amerikoje: gyvenimas sustojo, bijojome chaoso ligoninėse dešimtys milijonų liko be elektros (3)

Pirmadienį pranešta, kad Argentinoje ir Urugvajuje dešimtys milijonų žmonių sekmadienį liko...

Gyventojų pamėgtuose paplūdimiuose užterštas vanduo: maudytis nerekomenduojama

Vanduo kai kuriose maudyklose ir rekreacinėse zonose neatitinka higienos normos, rodo BNS pateikti...

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse (19)

Darbo dienomis Vilniaus rajone esančiame Rudaminos kaime vienas po kito važiuoja mokykliniai...

Grybauskaitės turto deklaracijoje – ryškūs pokyčiai (92)

Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino naujausias turto deklaracijas už 2018 metus....

Dėl tariamų santykių su Šedžiuviene į posėdį iškviestas Juodsnukis teisme susierzino: iš vėžių išmušė didelis dėmesys (41)

Kiek daugiau nei po mėnesio pertraukos verslininkas Andrius Šedžius bei dainininkė Monika...

Kirkilas įvardijo, kokį siūlymą reikalauja paremti derybose dėl koalicijos (62)

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad vienas iš...

TOP 200: turtingiausi politikai ir valstybės tarnautojai (30)

Turtingiausias Lietuvos politikas yra Europos Parlamento narys Antanas Guoga , kurio deklaruotas...