aA
Nors daugelyje Europos šalių vaikai į mokyklą pradeda eiti pakankamai anksti, Lietuvoje kol kas dar tik svarstoma paankstinti amžių, nuo kada leisti mažuosius į pirmą klasę. Apie tai, kuo skiriasi šešiamečiai ir septynmečiai, ir kaip žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs mokyklai, pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė Ona Monkevičienė.
Vaikai mokykloje
© Shutterstock

– Lietuvoje planuojama ankstinti vaikų amžių, nuo kada jie pradės eiti į mokyklą. Tai nuo kada geriausia lankyti mokyklą – nuo 6 ar 7 metų?

– Kada leisti vaikus į mokyklą, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje labiau sprendžiama pagal biologinį vaikų amžių, o ne įvertinus jų brandą ar pasiruošimą. Vadovaujamasi nuostata, kad ugdymo procesas turi prisitaikyti prie skirtingų vaikų gebėjimų, o ne atvirkščiai. Kiekvienas vaikas yra individualus. Vienų vaikų gebėjimai geresni vienoje srityje, kitų – kitoje. Todėl pedagogai turi būti pasirengę orientuotis į vaikų įvairovę ir taip organizuoti ugdymą, kad užtikrintų sėkmę kiekvienam vaikui. Jei perėjimas prie šešiamečių ugdymo būtų organizuojamas tinkamai, didelių problemų nekiltų. Buvo laikotarpis, kai vaikai į mokyklą ėjo nuo šešių metų, mokyklą baigė būdami 18 ir viskas buvo gerai.

Dabar yra kitos problemos, kurios jaudina tėvus. Pavyzdžiui, įvestas reikalavimas, kad vaikai visada būtų suaugusiųjų globoje. O su kuo juos palikti po pusės dienos mokykloje? Vienas būti namuose vaikas dar per mažas. Tą problemą išspręstų visos dienos mokykla. Bet tuomet tam turi būti labai gerai paruoštos visos sąlygos. Jei norime tiesiog „įmesti“ šešiametį į neparuoštą mokyklą, gal tokios reformacijos ir nereikia.

Jei sodinsime vaikus į suolus ir reikalausime, kad atidžiai klausytų, ką pasakoja mokytojas, rezultatas gali nuvilti
Profesorė Ona Monkevičienė

– Kaip turėtų būti paruošta mokykla?

– Jei šešiametis visą dieną praleidžia mokykloje, joje turi būti ir minkštų kampų, kur jis galėtų pailsėti, ir erdvių lauke, ir įdomios veiklos. Net pats ugdymo procesas turi būti kitoks. Pavyzdžiui, Anglijoje mokykla prasideda nuo 4 metų. Bet joje ugdymo procesas yra toks, koks mūsų darželiuose. Mokymosi tikslingumą užtikrina numatyti vaikų pasiekimai, kurie įgyjami per žaismingą, tyrinėjimais grindžiamą, kūrybingą vaikų veiklą, o ne sėdėjimas mokykliniuose suoluose. Daugelis valstybių dabar ankstina vaikų atėjimą į mokyklą, bet tam reikia užtikrinti šešiamečio mokymosi ypatumus atitinkančias sąlygas. O ką aš matau Lietuvoje – mes nerandame tiek pinigų, kad ugdymas būtų pritaikytas: pakoreguotos ir programos, ir ugdymo metodai, ir mokytojų pasirengimas, ir klasių aplinka, ir tėvams priimtinas vaiko buvimo mokykloje laikas. Norime tiesiog padaryti reformą, bet šitaip ji vyksta labai prastai.

Į pirmoko suolą nuo 6 ar 7 metų: anksčiau pradėti lankyti mokyklą gerai, tik yra vienas „bet“
© ELTA / Martynas Ambrazas

– Jei viskas būtų paruošta, tai vis tik geriau pradėti anksčiau tą formalų ugdymą?

– Sprendžiant pagal pasaulio tendencijas – taip, nes vėliau pradėję lankyti mokyklą, vėliau ją baigia, vėliau pradeda studijas, savarankišką gyvenimą. Merginos jau net vaikų teisėtai susilaukia būdamos dar mokykloje. Kitas dalykas – vaikus pasiekiantis milžiniškas informacijos srautas skatina spartesnį vaikų pažinimo gebėjimų formavimąsi. Šešerių metų vaikai yra pakankamai subrendę mokymuisi. Problemų gali kilti tik dėl savireguliacijos. Bet jei vaikui bus įdomu, jis ilgam įsitrauks į įdomias veiklas, išlaikys dėmesį, bėdų nekils. Žinoma, jei sodinsime vaikus į suolus ir reikalausime, kad atidžiai klausytų, ką pasakoja mokytojas, rezultatas gali nuvilti.

– Ar šešiamečiai jau gali sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti visas 45 minutes?

– Čia ir yra problema, kad mes norime, jog jie dėmesį išlaikytų ir mokytojo klausytųsi visą pamokos laiką, ir, žinoma, kad jie to nepadarys. Bet jei per pamoką bus įvairios veiklos, vaikai mokysis daug ką pasirinkdami, daug ką darydami grupelėmis, laisvai diskutuodami, dėmesį jie išlaikys. Veikla, skirta šešiamečiams, turi būti labai motyvuojanti, įdomi ir patraukli. Be to, ugdymo procesas turi būti maksimaliai judrus fiziškai. Kad vaikas ir pavaikščiotų, ir visokiose pozose galėtų pabūti – ir ant kilimo, ir ant kėdės. O ne pasodintas vienoje vietoje.

– Kaip manote, ar priimtas sprendimas, kad tėvai patys gali nuspręsti nuo 6 ar nuo 7 leisti savo vaiką į mokyklą, pasiteisina?

– Tai, kad klasėje yra mišraus amžiaus vaikų – tiek šešiamečių, tiek septynmečių – gali kelti tam tikrų problemų. Savireguliacijos ir gebėjimo mokytis įgūdžiai sparčiai formuojasi nuo 5 iki 7 metų. Skirtumas tarp 6 ir 7 metų vaiko gali būti juntamas. Mokytojui gali tekti padėti šešiamečiui susikoncentruoti, susivaldyti. Jei klasėje būtų įvairaus amžiaus vaikų, kiltų kelios problemos – kaip organizuoti ugdymo procesą, kad jame vienodai sėkmingai galėtų dalyvauti tiek vieni, tiek kiti vaikai. Reikėtų naudoti tokius būdus, kurie orientuoti į įvairovę. Kita problema kiltų dėl pasiekimų interpretavimo. Nors dabar pradinėje mokykloje vaikų nevertina pažymiais ir leidžia ugdytis pagal savo galimybes, mokytojai turi programose numatytus vaikų pasiekimų lygmenis ir jaunesnio klasės vaiko pasiekimai gali būti interpretuojami kaip prastesni, nors jis pagal savo amžių pasiekė daugiau, nei kiti. Be to, dažnai ir tėvai spaudžia, kad visi vaiko pasiekimai visose srityse atitiktų aukštesnįjį lygmenį. Vaikų pasiekimai turi įtakos mokyklų reitingui, todėl kai kuriose mokyklose stebimas tam tikras spaudimas vaikams. Mokyklą pradėjus lankyti šešiamečiams, pasiekimų lygmenis iš dalies reikėtų peržiūrėti, kad nebūtų orientuojamasi į metais vyresniems vaikams numatytus pasiekimus.

Į pirmoko suolą nuo 6 ar 7 metų: anksčiau pradėti lankyti mokyklą gerai, tik yra vienas „bet“
© Vida Press

– Gal ir tėvams būtų sunku nuspręsti, ar jų vaikas jau pasiruošęs eiti į mokyklą, ar dar ne?

– Aš manau, kad didžioji dalis tėvų jaučia, ar jų vaikas jau pasiruošęs eiti į mokyklą, ar dar ne. Jei tėvai pastebi kažkokias problemas, kurios gana ryškios, tarkime, vaikas nesusikaupia, jam visai nerūpi raidelės, pažinimo klausimai, jie neskuba vaiko leisti į mokyklą. Kiti tėvai mato, kad vaikas smalsus, jam rūpi nauji įdomūs dalykai, jis išlaiko dėmesį, susiorganizuoja veiklai, jie supranta, kad gali ramiai leisti jį į mokyklą. Kita vertus, visada galima pasitarti su priešmokyklinės grupės pedagogu. O jis mato visą grupę vaikų ir jaučia, kuriam vaikui dar nereikėtų išeiti į mokyklą.

– Kiek tiesos yra, kad mergaitės anksčiau subręsta ir pasiruošia mokyklai nei berniukai?

– Čia tik stereotipas. Gal ir stebima bendra tendencija, kad mergaičių kalbos gebėjimai, socialiniai įgūdžiai geriau susiformavę, bet jei pažiūrėsime, ką sako tyrėjai, berniukų orientavimasis erdvėje, loginiai gebėjimai yra geresni. Tačiau jeigu matome konkretų vaiką, tai kažkuris berniukas gali turėti labai gerus socialinius įgūdžius, o mergaitė – loginius gebėjimus. Todėl svarbiausi yra individualūs kiekvieno vaiko ypatumai, jo įgyta patirtis, interesai, o ne priklausymas kokiai nors grupei.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
4.6667

Vaikas sulaužė brangų daiktą: mamos dvigubai dažniau taiko bausmes, o tėčiai perka naują – kurie teisūs? (18)

Net 11 proc. tėvų Lietuvoje taiko bausmes ir neperka naujo elektroninio prietaiso nepilnamečiam...

Psichologė: sužaloti vaiką visam gyvenimui galite ir nepakėlę rankos (32)

Visi tėvai į vaiko elgesį yra sureagavę impulsyviai: pakėlę balsą, nepagrįstai apkaltinę ar...

Gabus ar tiesiog paklusnus: psichologė pasakė, kaip atpažinti, kuris vaikas išties talentingas (13)

„Maždaug 40 procentų gabių vaikų dėl įvairiausių priežasčių nesimoko taip, kaip jie...

Psichologė perspėja: siekis būti tobulais tėvais gali sukelti neigiamų padarinių

Tik gražiausi rūbeliai, naujausi žaisliukai, geriausias darželis – suteikti tobulą vaikystę...

Paauglių agresija vis dažniau tampa nevaldoma: psichologė įvardijo pagrindines priežastis, dėl ko smurtauja vaikai (65)

Po tragiško įvykio, kai negailestingai Lietuvoje buvo sumušta paauglė, dažnas susimąsto: kodėl...

Top naujienos

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją (83)

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms...

Schema: ko reikia gerovės valstybei pagal ekonomistą Raimondą Kuodį (23)

Už gerovės valstybės mažinimą pasisakantieji nelabai suvokia šiuolaikinių rizikų masto ir...

Dauguma naftos perdirbėjų nepasirengę „aukso amžiaus“ pabaigai (5)

„ Deloitte LLP“ teigimu, didžioji dauguma naftos perdirbėjų ir chemikalų gamintojų nėra...

Kas atlygina žalą, kai avariją sukelia elektrinio paspirtuko vairuotojas arba dviratininkas

Automobilį iki tol, kol neiškyla poreikis važiuoti didesnį atstumą, vasarai garažuose ir...

Lietuvoje pastebėtas meškos jauniklis: ar rudieji lokiai vėl sugrįžo į mūsų miškus? (1)

Dar prieš 100 metų mūsų protėviams miške pamatyti mešką nebuvo jokia naujiena. Šiomis...

Avokadai – ne tik mados klyksmas: svarios priežastys, kodėl verta rinktis šiuos vaisius

Pastaruosius kelerius metus avokadas yra tapęs tikru mados klyksmu kiekvieno virtuvėje.

Po alinančio periodo – gaivios žinios, tačiau tik trumpam (52)

Ketvirtadienis išauš gaivesnis. Po nakties liūčių , dieną palis dar daugelyje rajonų, tačiau...

Po skaudžios traumos darbe moteris pajautė vadovų pagiežą: su manimi susidorojo, nes buvau per lėta (92)

Feisbuke plačiai išplito įrašas, kuriame dukra atvirai papasakojo skaudžią mamos istoriją. Po...

Kiek kartų tręšti agurkus ir kokias trąšas naudoti

Agurkus būtina laiku patręšti, kitaip jų derlius bus minimalus. Pakankamas mineralinių ir...

Vytautas Landsbergis apie Dagio atvejį: tai yra vieno žmogaus psichologinė problema (495)

Kalbėdamas apie Rimanto Jono Dagio išsakomą nepasitenkinimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos...