Tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų – ekonomikos ir finansinio raštingumo žinios yra labai menkos. Ekonomikos mokytojai, dirbami su moksleiviais pastebi, kad kalbėti apie pinigus ir finansus su vaikais vengiama, ypač sunkiau besiverčiančiose šeimose.
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jų, tai daryti būtina, taip pat daugiau dėmesio ekonomikai turėtų būti skiriama ir mokykloje. Į klausimus apie tai atsako 2015 m. ir 2017 m. „Metų ekonomikos mokytojai“ Edmundas Kvederis ir Modestas Raudonis, rašoma pranešime spaudai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate mokydami ekonomikos?

E. Kvederis: Lietuvoje ekonomikos pagrindai pradedami mokyti vėlai – tik nuo 9 ar 10 klasės. Iki to laiko dažnai mokiniai iš kitų šaltinių būna sužinoję apie ekonomiką, jos funkcionavimą, bet nebūtinai teisingų faktų, todėl būna sunku taisyti arba formuoti žinias bei gebėjimus. Taip, problema yra ir skiriamas per mažas laikas, pamokų skaičius šiam svarbiam dalykui.

M. Raudonis: Dažniausias iššūkis yra mokinių nusistatymas, kad verslininkais jie nebus. Tačiau finansinis raštingumas, tai ne tik verslininkui reikalingos žinios. Tai įgūdžių ir gebėjimų dermė, kurią pritaikant gyvenime kiekvienas būsime labiau užtikrinti ir saugesni žinodami kas vyksta apie mus.

Ar mokiniai supranta, kodėl svarbu išmanyti ekonomiką?

E. Kvederis: Jauni žmonės įvairiai reaguoja. Natūralu, kad didelė dalis dėl savo gyvenimiškos nepatirties ekonomiką laiko tiesiog dar viena papildoma pamoka ir gilinasi paviršutiniškai. Nedidelė dalis turi labai stiprią vidinę motyvaciją ir ekonomikos mokosi noriai.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paauglių finansinis raštingumas Lietuvoje labai menkas. Kaip manote, kodėl susiklostė tokia situacija? Kaip tai pakeisti, ko trūksta?

M. Raudonis: Turime augti ir užaugti su finansiniu raštingumu nuo mažų dienų. Tada rezultatai gerės. Mokiniai turi bent minimalius pagrindus gauti jau pradinėse klasėse. Kad vėliau jau galėtume galvoti ir kelti jų aukštesnį suvokimą apie finansinį raštingumą. Dabar ekonomikos dėstome vos vienerius metus, tai ir turime prastus rezultatus.

E. Kvederis: Daugelyje mokyklų nėra gerai parengtų specialistų, labiau savamoksliai, kurie nebūtinai patys turi pakankamai ekonomikos žinių ar universitetinį ekonomikos krypties išsilavinimą. Būtina pradėti ekonomikos pagrindus, verslumą, finansinį raštingumą ugdyti nuo darželio, pradinių klasių, skirti didesnį dėmesį ekonomikos mokytojų paruošimui, tam žinoma reikia keisti ugdymo programas.

Pavyzdžiui, Suomijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitose šalyse ekonomika integruota į kitų dalykų mokymą. Ar manote, toks modelis galėtų veikti ir Lietuvoje?

M. Raudonis: Jau ir dabar ekonomika integruojama į kitus dalykus, tačiau tyrimai rodo, kad tai niekur neveda. Jei turėsime ir padėsime tvirtus pagrindus, tada ir integracija galės vykti sėkmingiau ir tikslingiau.

E. Kvederis: Dalį ugdymo galima integruoti, bet Lietuvoje integracija nepasiteisina, nes dalyko mokytojai tiesiog neturi integruojamojo dalyko gebėjimų, todėl integracija tėra „popierinė" ir neefektyvi. Kai bus nauja mokytojų parengimo sistema ir, tarkime, chemijos mokytojas jau pats gaus ekonominį išsilavinimą, tada ir integravimas bus efektyvus. Ar gali žmogus pats nebūdamas verslus ugdyti verslią visuomenę?

Yra manančių, kad ekonomikos užduočių reikėtų įtraukti į privalomus egzaminus. Ką jūs manote apie tai?

E. Kvederis: Ne, privalomi egzaminai tikrai nebūtini, bet studijuojant ekonominės pakraipos studijas, reikėtų būti išklausius ekonomikos kursą, nes dabar Lietuvoje tam tinka geografijos egzaminas, o čia yra absurdas. Pas mus net mokinių mokomosios bendrovių (jas verslumo mokymosi tikslais kuria moksleiviai) veikla šalyje neišvystyta nacionaliniu mastu nors ES strategijose tai pripažinta geriausia verslumo priemone.

M. Raudonis: Pradėkime šviesti nuo mažųjų mūsų mokinių, o tada jų jau klauskime ekonominių klausimų. Viskam reikia užaugti.

Kaip tėvai, šeima galėtų vaikams suteikti pagrindus? Kaip kalbėti apie pinigus, biudžetą ir pan.?

E. Kvederis: Tėvai turėtų pirmiausia supažindinti vaikus su visomis išlaidomis ankstyvesniame amžiuje. Pavyzdžiui, kiek kainavo bulvės, saldainiai, pienas, kiek maždaug to reikia žmogui. Būtinai aiškinti, iš kur šeimoje atsirado pinigai, vėliau aiškinant apie mokesčius. Kartu planuoti asmenines išlaidas. Svarbiausia neskubėti vaikui rodyti meilės per brangius pirkinius ar skiriamus dosnius kišenpinigius. Nuolat su vaiku kalbėtis, o kaip jis planuoja ateityje gauti pajamas, iš ko, kokiu būdu ir pan.

M. Raudonis: Manau vaikai galėtų (turėtų) būti įtraukiami į šeimos biudžeto planavimą.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad apie pinigus tėvai vengia kalbėti su vaikais. Ar jūs pastebite tokias tendencijas?

M. Raudonis: Taip, deja tą pastebiu. Ir manau tam yra pagrindo, kodėl vengiama kalbėti. Juk kalbėti apie pinigus, tai lyg atskleisti apie save viską. Žmonės jaučiasi pažeidžiami, neužtikrinti, nepatenkinti savo socialine padėtimi.

E. Kvederis: Tendencijos yra, nes daugelis šeimų Lietuvoje sunkiai verčiasi ir lyg jaučia kaltę, kad gyvena tam tikrame nepritekliuje. Kai kur susiformuoja absurdiškos situacijos, kur šeima gyvenanti socialiniame būste, gauna pašalpą ir vaikas atsakinėdamas į klausimą apie pajamas nurodo pašalpą kaip vienintelę pajamų rūšį. Blogiausia, kad netinkamai auklėjant ta ekonominė „negalia” perduodama vaikams ir vaikai jau 5-6 klasėje programuojami vykti dirbti į užsienį, neskatinamas jų verslumas. Tėvai dažnai pristinga laiko ir nesiteikia aiškinti vaikams, iš kur šeima gauna pajamas, kaip sukuriamas turtas. Lietuva turi sovietų okupaciniu laikotarpiu labai prastai suformuotas ekonomikos veikimo paaiškinimus, jais remiasi ir stebisi kodėl rinkos ekonomikoje nepasiekia sėkmės.

Jau kovo 13 d., 11 val. pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo žinias, laimėti prizus bus galima svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pareigūnai griebiasi už galvų: paaugliai atrado lengvą būdą prasimanyti narkotikų (88)

Nepaisant to, kad pernai sulaikytas didžiausias kvaišalų kontrabandos kiekis per visą Lietuvos...

Kaip lavinti gebėjimą susikaupti (1)

Vieni vaikai gali daugybę laiko praleisti piešdami, kitiems vos ant lapo nubrėžus porą linijų...

Kas nutinka, kai vaikams suteiki daugiau laisvės (9)

Esame pripratę, kad tik suaugusieji turi problemų su vaikais. Tėvai dažniausiai jas gali...

Nematomi pavojai, kurie tyko keliaujant su vaiku traukiniu

Nors tvarkaraštis rodo, kad reikiamas traukinys atvyks tik po keliolikos ar keliasdešimties...

Kaip padėti vaikams, patiriantiems sunkumų mokykloje (2)

Šiandien, kai virtuali realybė taip vilioja, vaikų interesų spektras dažnai tik ja ir apsiriboja....

Top naujienos

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (1)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (338)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (313)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (12)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (41)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (239)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (161)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (22)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (20)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (34)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...