Tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų – ekonomikos ir finansinio raštingumo žinios yra labai menkos. Ekonomikos mokytojai, dirbami su moksleiviais pastebi, kad kalbėti apie pinigus ir finansus su vaikais vengiama, ypač sunkiau besiverčiančiose šeimose.
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jų, tai daryti būtina, taip pat daugiau dėmesio ekonomikai turėtų būti skiriama ir mokykloje. Į klausimus apie tai atsako 2015 m. ir 2017 m. „Metų ekonomikos mokytojai“ Edmundas Kvederis ir Modestas Raudonis, rašoma pranešime spaudai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate mokydami ekonomikos?

E. Kvederis: Lietuvoje ekonomikos pagrindai pradedami mokyti vėlai – tik nuo 9 ar 10 klasės. Iki to laiko dažnai mokiniai iš kitų šaltinių būna sužinoję apie ekonomiką, jos funkcionavimą, bet nebūtinai teisingų faktų, todėl būna sunku taisyti arba formuoti žinias bei gebėjimus. Taip, problema yra ir skiriamas per mažas laikas, pamokų skaičius šiam svarbiam dalykui.

M. Raudonis: Dažniausias iššūkis yra mokinių nusistatymas, kad verslininkais jie nebus. Tačiau finansinis raštingumas, tai ne tik verslininkui reikalingos žinios. Tai įgūdžių ir gebėjimų dermė, kurią pritaikant gyvenime kiekvienas būsime labiau užtikrinti ir saugesni žinodami kas vyksta apie mus.

Ar mokiniai supranta, kodėl svarbu išmanyti ekonomiką?

E. Kvederis: Jauni žmonės įvairiai reaguoja. Natūralu, kad didelė dalis dėl savo gyvenimiškos nepatirties ekonomiką laiko tiesiog dar viena papildoma pamoka ir gilinasi paviršutiniškai. Nedidelė dalis turi labai stiprią vidinę motyvaciją ir ekonomikos mokosi noriai.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paauglių finansinis raštingumas Lietuvoje labai menkas. Kaip manote, kodėl susiklostė tokia situacija? Kaip tai pakeisti, ko trūksta?

M. Raudonis: Turime augti ir užaugti su finansiniu raštingumu nuo mažų dienų. Tada rezultatai gerės. Mokiniai turi bent minimalius pagrindus gauti jau pradinėse klasėse. Kad vėliau jau galėtume galvoti ir kelti jų aukštesnį suvokimą apie finansinį raštingumą. Dabar ekonomikos dėstome vos vienerius metus, tai ir turime prastus rezultatus.

E. Kvederis: Daugelyje mokyklų nėra gerai parengtų specialistų, labiau savamoksliai, kurie nebūtinai patys turi pakankamai ekonomikos žinių ar universitetinį ekonomikos krypties išsilavinimą. Būtina pradėti ekonomikos pagrindus, verslumą, finansinį raštingumą ugdyti nuo darželio, pradinių klasių, skirti didesnį dėmesį ekonomikos mokytojų paruošimui, tam žinoma reikia keisti ugdymo programas.

Pavyzdžiui, Suomijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir kitose šalyse ekonomika integruota į kitų dalykų mokymą. Ar manote, toks modelis galėtų veikti ir Lietuvoje?

M. Raudonis: Jau ir dabar ekonomika integruojama į kitus dalykus, tačiau tyrimai rodo, kad tai niekur neveda. Jei turėsime ir padėsime tvirtus pagrindus, tada ir integracija galės vykti sėkmingiau ir tikslingiau.

E. Kvederis: Dalį ugdymo galima integruoti, bet Lietuvoje integracija nepasiteisina, nes dalyko mokytojai tiesiog neturi integruojamojo dalyko gebėjimų, todėl integracija tėra „popierinė" ir neefektyvi. Kai bus nauja mokytojų parengimo sistema ir, tarkime, chemijos mokytojas jau pats gaus ekonominį išsilavinimą, tada ir integravimas bus efektyvus. Ar gali žmogus pats nebūdamas verslus ugdyti verslią visuomenę?

Yra manančių, kad ekonomikos užduočių reikėtų įtraukti į privalomus egzaminus. Ką jūs manote apie tai?

E. Kvederis: Ne, privalomi egzaminai tikrai nebūtini, bet studijuojant ekonominės pakraipos studijas, reikėtų būti išklausius ekonomikos kursą, nes dabar Lietuvoje tam tinka geografijos egzaminas, o čia yra absurdas. Pas mus net mokinių mokomosios bendrovių (jas verslumo mokymosi tikslais kuria moksleiviai) veikla šalyje neišvystyta nacionaliniu mastu nors ES strategijose tai pripažinta geriausia verslumo priemone.

M. Raudonis: Pradėkime šviesti nuo mažųjų mūsų mokinių, o tada jų jau klauskime ekonominių klausimų. Viskam reikia užaugti.

Kaip tėvai, šeima galėtų vaikams suteikti pagrindus? Kaip kalbėti apie pinigus, biudžetą ir pan.?

E. Kvederis: Tėvai turėtų pirmiausia supažindinti vaikus su visomis išlaidomis ankstyvesniame amžiuje. Pavyzdžiui, kiek kainavo bulvės, saldainiai, pienas, kiek maždaug to reikia žmogui. Būtinai aiškinti, iš kur šeimoje atsirado pinigai, vėliau aiškinant apie mokesčius. Kartu planuoti asmenines išlaidas. Svarbiausia neskubėti vaikui rodyti meilės per brangius pirkinius ar skiriamus dosnius kišenpinigius. Nuolat su vaiku kalbėtis, o kaip jis planuoja ateityje gauti pajamas, iš ko, kokiu būdu ir pan.

M. Raudonis: Manau vaikai galėtų (turėtų) būti įtraukiami į šeimos biudžeto planavimą.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad apie pinigus tėvai vengia kalbėti su vaikais. Ar jūs pastebite tokias tendencijas?

M. Raudonis: Taip, deja tą pastebiu. Ir manau tam yra pagrindo, kodėl vengiama kalbėti. Juk kalbėti apie pinigus, tai lyg atskleisti apie save viską. Žmonės jaučiasi pažeidžiami, neužtikrinti, nepatenkinti savo socialine padėtimi.

E. Kvederis: Tendencijos yra, nes daugelis šeimų Lietuvoje sunkiai verčiasi ir lyg jaučia kaltę, kad gyvena tam tikrame nepritekliuje. Kai kur susiformuoja absurdiškos situacijos, kur šeima gyvenanti socialiniame būste, gauna pašalpą ir vaikas atsakinėdamas į klausimą apie pajamas nurodo pašalpą kaip vienintelę pajamų rūšį. Blogiausia, kad netinkamai auklėjant ta ekonominė „negalia” perduodama vaikams ir vaikai jau 5-6 klasėje programuojami vykti dirbti į užsienį, neskatinamas jų verslumas. Tėvai dažnai pristinga laiko ir nesiteikia aiškinti vaikams, iš kur šeima gauna pajamas, kaip sukuriamas turtas. Lietuva turi sovietų okupaciniu laikotarpiu labai prastai suformuotas ekonomikos veikimo paaiškinimus, jais remiasi ir stebisi kodėl rinkos ekonomikoje nepasiekia sėkmės.

Jau kovo 13 d., 11 val. pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo žinias, laimėti prizus bus galima svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

6 patarimai, kaip sudominti vaiką knygomis

Vaikas su malonumu skaitantis knygą – reiškinys, kuriuo džiaugiasi visi tėvai. Tačiau dažnai...

Atsargiai – paauglystė: vaikų psichologė pataria, kaip susikalbėti su paaugliu (10)

Priversti paauglį daryti tai, ką reikia, pavyks tik tuomet, jei jūsų tarpusavio ryšys –...

Lietuvos moksleiviai – apie ateities mokyklą: nori naudotis telefonais ir mokytis netradicinėje aplinkoje

Artėjant Naujiems metams, dauguma pradedame galvoti apie pokyčius: svarstome, kokie būsime...

Vaikai internete suaugusiųjų priežiūros nenori (1)

Baltijos ir Šiaurės šalių mokyklose atliktas „Telia“ iniciatyvos „Vaikų patariamoji...

Dovanų idėjos paaugliams: ir praktiška, ir madinga (4)

Dovanos moterims, dovanos vaikams ir net dovanos vyrams yra dažnai aptariamos, gausu patarimų,...

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (199)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (135)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (33)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (25)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (61)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Šią naktį visas pasaulis stebėjo kruvinojo Mėnulio užtemimą (28)

Praėjusią naktį žmonės visame pasaulyje stebėjo Mėnulio užtemimą.

Ką susirgę renkasi lietuviai - žolelę ar piliulę (28)

Įpusėjus šaltajam metu laikui, kuomet vis mažiau laiko praleidžiama gryname ore ir padidėjus...

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (23)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...

Didžiausi grožio mitai, kuriais lietuvės vis dar aklai tiki (2)

Turėti skaisčią ir švarią odą – nelengva, o kai kuriems ir ypač sudėtinga užduotis....

Nusivylė sistema, kuri gyvybiškai reikalinga šimtams tūkstančių jaunų šeimų (8)

Vilniečių šeima labai nusiminė, kai sužinojo, kad jų dukra negavo vietos darželyje. O taip...