aA
Pirmojo vaiko žodžio tiek mama, tiek tėtis nekantriai laukia. Jį užsirašo, įsimena datą. Paskui laukia pirmojo sakinio, pirmosios užrašytos raidės... Neveltui vaiko kalbos raidai tėvai skiria tokį dėmesį. Logopedė ir pedagogė Diana Jazukevičienė papasakojo, kada gi tikėtis to pirmojo žodžio ir ką daryti, jei jo nesulauki.
© Adobe Stock

– Kada kūdikis turėtų pradėti skleisti pirmus garsus, tuos vadinamuosius „gugavimus“?

– Trijų mėnesių kūdikis jau turėtų pradėti „guguoti“. Jei jis to dar nedaro, nereikėtų nieko laukti ir pasisakyti apie tai šeimos gydytojui. Gal nukreiptų į ankstyvosios raidos centrą, gal reikėtų tik konsultacijos, kaip kalbinti vaiką, kaip žiūrėti į akis, kaip išlaikyti kontaktą. Nes vaikas stebėdamas, kaip tėvai kalba, pats bando atitinkamai lūpas dėlioti.

– Ar tiesa, kad šeimose, kur kalbama daugiau, vaiko kalbos radai būna spartesnė?

– Jei labai daug kalba suaugusieji vienas su kitu, bet nesikreipia tiesiogiai į kūdikį, ši taisyklė negalioja. Svarbiausia užmegzti akių kontaktą su vaiku, jį kalbinti, „guguoti“ jam, skleisti garsus, niūniuoti lietuviškas lopšines. Ši taisyklė galioja, kai daug kalbama su pačiu vaiku, tuomet jis pradeda kalbėti anksčiau, bet irgi visko būna. Yra atvejų, kai su vaiku tėvai daug užsiima, bet jam būna tarimo problemų ar kitų bėdų, todėl vienos taisyklės visiems nėra.

– Kalbant apie kalbos raidą, daugelis pabrėžia darbus pirštais. Kaip tai susiję?

– Smulkioji motorika yra labai svarbi kalbos vystymesi. Pirštų galuose yra nerviniai centrai, kurie siunčia signalus į smegenis ir stimuliuoja kalbos centrus. Kuo mes daugiau judinsime pirštus, pavyzdžiui, dėliosime Lego kaladėles, pupeles, sagas ir kitus smulkius daiktus, tuo labiau lavės mūsų kalbos centrai.

Logopedė Diana Jazukevičienė/ Dariaus Pavalkio nuotr.
Logopedė Diana Jazukevičienė/ Dariaus Pavalkio nuotr.
Metukų vaikas jau turėtų ištarti „mama“ arba „tėtė“. Jei dar netaria, pas logopedą eiti neskubėkite
Logopedė Diana Jazukevičienė

– Nuo kokio amžiaus tuo reikėtų užsiimti su vaikais?

– Pati turiu du sūnus. Vienas gimė po natūralaus gimdymo, kitas – po Cezario. Pastarojo, kai gulėjome ligoninėje, kumšteliai buvo pastoviai sugniaužti. Po truputį juos masažavau, krutinau, kad tik greičiau tos rankytės pradėtų judėti. Be abejo, per prievartą, per jėgą to daryti nereikia. Bet jau ir mėnesio vaikui galima pajudinti pirštukus, padaryti „viru viru košę“. Šiek tiek vyresnį vaiką jau galima sudominti įvairiaspalviais žaislais ar daiktais.

– Ar teisingai tėvai daro, kai kalba su vaiku jo kalba?

– Pačioje pradžioje – iki kokių trijų mėnesių – tikrai tą daryti galima. Nes vaikas ilgesnio žodžio gali ir nesuprasti. Bet jau nuo kelių mėnesių reikėtų kalbėti aiškiais žodžiais, kad vaikas nepriprastų kalbėti ta „leliukiška“ kalba. Be abejo, tėvams, močiutėms gražu ta vaikiška kalba, todėl ir pakartoja kokius nors garsus ir pan., bet reikėtų bandyti to išvengti. Aišku, kartais savaime jie išsprūsta ir nieko tokio. Bet reikia stengtis, pavyzdžiui, sakyti ne „lėlytė“, bet „lėlė“, ne „kėdutė“, bet „kėdė“. Kalbėti reikia trumpais žodžiais.

– Dar vienas būdas, kaip tėvams greičiau susikalbėti su mažu vaiku, mokyti jį ženklų kalbos. Kokia jūsų nuomonė yra apie tokį metodą?

– Toks metodas yra taikomas, kai vaikas turi rimtesnių sutrikimų. Jei vaikas yra normalios raidos, nesiūlyčiau to daryti. Žinoma, galima vietoj žodžio „vanduo“ sakyti „pliušku pliušku“, rodyti į šunį ir sakyti „au au“. Bet ir tuo nereikėtų užsižaisti.

– Kada gi tas pirmasis žodis turėtų būti ištartas?

– Metukų vaikas jau turėtų ištarti „mama“ arba „tėtė“. Jei dar netaria, pas logopedą eiti neskubėkite. Pavyzdžiui, kai mano pačios sūnui buvo metukai, skaičiavau, kiek žodžių pasako. Jis nepateko į nustatytas normas. Bet dabar jam 17 metų, yra protingas ir normalus vaikinas. Todėl tėvams patariu neskaičiuoti tų žodžių, nes paskui be reikalo nervinasi. Svarbiausia žiūrėti, ar vaikas supranta suaugusiųjų kalbą, ar vykdo nuorodas.

Metų vaikas dar nekalba, o šešiametis dar švepluoja: logopedė pasakė, ar jau laikas sunerimti
© Adobe Stock

– Metinukas jau turėtų suprasti, ką kalba suaugusieji?

– Trumpus sakinius – taip. Pavyzdžiui, paimk obuolį. Aišku, jei pasakysime: paimk iš pintinės obuolį ir nunešk jį plauti į virtuvę ir tada atnešk jį man. Vaikas gal ir paims, gal ir ne. Priklauso nuo to, kaip mes pasakysime. Labai dažnai tie vaikai, kurie vėliau pradeda kalbėti, jie ir kalbą sunkiau supranta.

– Jei šeimoje yra dvikalbystė, ar tai daro įtaką vaiko kalbos raidai?

– Taip. Yra labai daug įvairių nuomonių. Vieni vaikai, augdami dvikalbėje ar net trikalbėje šeimoje, pradeda kalbėti labai greitai ir supranta visas dvi ar tris kalbas, bet savo kalboje vartoja ir vieną, ir kitą. Kiti vaikai, ypač kurie išvyksta iš Lietuvos iki metų, tam tikrą laiką tyli, kol pradeda suprasti, kokia kalba ir kaip jam kalbėti. Vienos taisyklės nėra. Jei yra dvikalbė aplinka ir tėvai sunerimę dėl vaiko kalbos, reikėtų pasirinkti vieną kalbą, kuria vaikas kalbės namuose. Namuose su vaiku ir tarpusavyje tėvai turėtų kalbėti viena kalba, jei yra kokių nors problemų. Jei nėra, galima kalbėti ir skirtingomis. Šitaip dar labiau lavinsite vaiko smegenų pusrutulius.

– Kartais tėvai įjungia vaikui filmukus, tarkime, angliškai ir tikisi, kad šitaip jis tą kalbą išmoks. Ar tai įmanoma?

– Labai anksti – vienerių ar dvejų metų vaikui – to daryti nerekomenduočiau. Šiuo laikotarpiu labai intensyviai vystosi kalba ir, jei mes dirbtinai įvesime kitą kalbą, gali sulėtėti gimtosios kalbos tobulėjimas. Ateina vaikų, kurie gyvena Lietuvoje, neturi kontaktų su anglais, bet kalba angliškai geriau nei lietuviškai. Žinoma, nereikia to visiškai drausti, bet specialiai įvesti kitą kalbą nerekomenduočiau, nebent vaikas yra labai gabus. Tuomet nuo dvejų metų galima įvesti kitą kalbą.

– Nuo kada galima tikėtis, kad vaikas jungs žodžius į sakinį?

- Trejų metų vaikas jau turėtų kalbėti trumpais sakiniais, pavyzdžiui, pasakyti: noriu gerti. Du žodžius jis jau turėtų sugebėti jungti į sakinį.

– Kaip toliau vystosi vaiko kalba?

– Toliau reikia tikėtis, kad vaikas suprastų nuorodas. Pavyzdžiui, paimk obuolį ir atnešk man. Turi pradėti suprasti „ant“, „po“ reikšmes. Nuo keturių-penkių metų kalba vystosi labai sparčiai.

Trintas maistas neturi būti pastovus vaiko valgiaraštyje, nes tada nesimankština artikuliacinio aparato raumenys. O tai labai turi įtakos ir kalbėjimui
Logopedė Diana Jazukevičienė

– Kada reikėtų sunerimti dėl šveplavimo? Ar teisinga vaiką kaskart taisyti, kai jis ištaria netaisyklingai?

– Dėl žodžių pataisymo visada tėvams sakau, kad labai dažnai negalima taisyti – daugiausiai dešimt kartų per dieną. Būna atvejų, kai vaikai psichologiškai nutyla ir jiems nepatogu, kai juos pastoviai taiso. Duodu tėvams namų darbų, pavyzdžiui, paprašyti vaiko pakartoti žodį „rožė“. Jei tris kartus tardamas jis suklysta, paliekame tą žodį ir jo nebekartojame.

Dėl šveplavimo labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus kaip kad liežuvio kišimas tarp dantų, tariant S, Š. Jei trijų metų vaikas taip daro, reikėtų kreiptis pas logopedą, pamokins mankštos pratimų. R garsas yra pats paskutinis, jį reikėtų mokėti tarti 6 metų vaikui.

Metų vaikas dar nekalba, o šešiametis dar švepluoja: logopedė pasakė, ar jau laikas sunerimti
© Adobe Stock

– Kokie dar yra svarbūs aspektai, kalbant apie kalbos raidą?

– Labai svarbu paminėti trintą maistą. Mūsų pramonė dabar puikiai išsivysčiusi, atsirado maisto trintuvai, pilna įvairių tyrelių. Bet trintas maistas neturi būti pastovus vaiko valgiaraštyje, nes tada nesimankština artikuliacinio aparato raumenys. O tai labai turi įtakos ir kalbėjimui. Aš manau, kad nuo 6 mėnesių prie mamos pieno jau reikia pradėti duoti košeles ir po truputį įvedinėti kietą maistą. Nes dabar dar yra dvimečių vaikų, kuriems obuolys paduodamas ne pusė skiltelės, o sutarkuotas ar smulkiai supjaustytas.

Kitas labai svarbus dalykas – čiulptukas ir buteliukas. Nuo metų reikėtų šių dalykų atsisakyti. Galima užmigdyti su čiulptuku, bet paskui reikėtų jį išimti. Dėl čiulptuko deformuojasi dantys, lenda tarp dantų liežuvis, pasikeičia lūpų forma. Tuomet neišvengsite reikalų su logopedu, o ištaisyti kartais būna itin sunku.

– Kokios yra pagrindinės bėdos, kalbant apie 6-7 metų vaikų kalbą?

– Dažna šešiamečių problema, kad vaikai netaisyklingai taria garsus dėl foneminės klausos – jie patys neišgirsta, kad blogai taria. Bendrai paėmus, septynmečiai jau neturėtų švepluoti, bet būna įvairių atvejų. Todėl jei 7 metų vaikas dar švepluoja, reikėtų susirūpinti, nes paskui gali turėti problemų dėl rašybos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rūta Lapė: kartais tenka atlaikyti svečių žvilgsnius, kai sužino, kad mūsų vaikai vis dar miega su tėvais (40)

Neseniai domėjausi apie prieraišiąją tėvystę, kurios pagrindinis principas yra tas, kad tėvai...

Mitybos specialistė Inga Žuolytė pasidalino nėštumo detalėmis: kiek svorio priaugo ir kaip jo pavyko atsikratyti (45)

Dažna mama pasakytų, kad gimus vaikeliui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais sunku rasti laiko...

Kūdikis išmiega visą naktį neprabusdamas: profesoriaus įžvalgos jūsų nepradžiugins (20)

Visi tėvai nori, kad jų mažyliai būtų sveiki ir laimingi. Jie taip pat nieko prieš, kad...

Paprastas būdas, padėsiantis su vaikais susitarti be bausmių (16)

Vaikų drausminimas juos baudžiant, specialistų teigimu, sukelia tik neigiamas emocijas, bet...

Tiesa ir mitai apie naujagimių svorį: ar antsvorio turinčiai mamai būtinai gims stambus vaikas? (7)

Anot gydytojos neonatologės Eglės Markūnienės, žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų,...

Top naujienos

Malinauskas prisipažįsta: premjero komanda rūpinosi Skvernelio prezidentinės kampanijos pradžia (473)

Apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis paskelbė...

Specialistai apie Žiežmarių gimnazijos skandalą: tu sėdi įtampoje ir nežinai, kada tave užgrius ši lavina (563)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos...

Didžiulį pranašumą išbarstęs „Rytas“ paskutinę sekundę pralaimėjo Berlyne (425)

Europos taurės „Top-16“ rungtynėse antradienį Vilniaus „Ryto“ (1-3) krepšininkai išvykoje...

Javtokas – apie tris prasčiausius baudų metimus karjeroje, pirmą prašymą po avarijos ir ryklio tatuiruotę (47)

Eurolygos tinklalaidėje „The Crossover“ Joe Arlauckas pakalbino Kauno „Žalgirio“ sporto...

Eva Tombak. Aš turiu alergiją dvasingumui (196)

Jeigu kažkas sako – „esu dvasingas“, jau žinau, kad mums ne pakeliui. Neprisimenu, kas...

Neteisėtais būdais pralobusiems valdžia ruošia naujus spąstus (20)

Neteisėtais būdais pralobusiems valdininkams ir verslininkams valdžia ruošia naujus spąstus....

Audringos reakcijos po „Pravieniškių mafijos” filmo: emocijos pritrenkiančios (24)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios knygos „...

Klaipėdietės pergalė: pardavėjas privalės atlyginti už ką tik įsigytą ir pakeliui sugedusią transporto priemonę (460)

Sėkminga byla suformavo precedentą: dabar automobilių pardavėjams reikia būti atidesniems.

Unikauskas įvardijo tikslų laiką, kada reikėtų eiti miegoti: tik taip kokybiškai pailsėsite (31)

Raumuo, kuris dieną gavo fizinio krūvio, paauga tik naktį, kai užmiegate giliu miegu ir pasiekiate...

Vilniečiams biure padeda keturkojai: jų pareigos nesunkios, bet labai svarbios (5)

Aviacijos paslaugų bendrovės „ Baltic Ground Services “ darbuotojai žino, kad jų nuotaika –...