Rūta daug ir atvirai pasakoja apie tai, kaip su vaikais atsidūrė Prancūzijoje. Paprašyta tą istoriją sutalpinti į kelis sakinius, ji atsako, kad tai padaryti labai sudėtinga. „Turbūt dėl to apie tai rašau tikrai daug“, – svarsto moteris. „Aš pakliuvau į nenormalius santykius. Bandžiau juos nutraukti draugiškais būdais, nes suprantu, jog tai yra mano vaikų tėtis ir aš neketinau ir neketinu tų vaikų iš jo atimti“, – pasakoja Rūta. „Bet jis nenorėjo tų santykių nutraukti, aš nesulaukiau jokios pagalbos nei iš policijos, nei iš vaikų teisių apsaugos tarnybos ir tiesiog neturėjau jokios kitos išeities, kaip tik pagrobti savo pačios vaikus. Ir išvažiuoti. Nes jei būčiau nors kiek ilgiau kentėjusi tokius santykius, tikriausiai dabar nebūtų viskas taip gerai“.

Kai pradedi naują gyvenimo etapą

Taigi, nematydama išeičių iš susiklosčiusios situacijos Lietuvoje, atsiradus galimybei Rūta su dviem mažyliais išvyko į Prancūziją, kur pradėjo naują gyvenimo etapą. Situaciją lengvino tai, kad ji vyko pas mylimą vyrą. „Tik atvažiavus, po savaitės, vyresnysis sūnus pradėjo eiti į mokyklą, ir jau po kelių mėnesių laisvai kalbėjo prancūziškai, per tą laiką kol išmoko gerai kalbėti, jo geriausia draugė buvo mūsų šuo Capsule“, – pasakoja moteris. „Dukra mokyklą pradėjo lankyti po pusmečio nuo atvažiavimo, kai suėjo treji metai. Į visą aplinką ir prancūzišką gyvenimą įsiliejo labai lengvai, gal tik jiems buvo sunku įprasti prie valgymo ypatumų, bet dabar, manau, jie jau negalėtų įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Jie čia turi draugų, lanko būrelius, turi nuostabius senelius ir gyvena visiškai tokį pat gyvenimą kaip ir kiti prancūzai“.

Prancūzijoje

Vaikų ir antrojo vyro santykį Rūta apibūdina labai šiltai. Sako, kad tiek vyras, tiek vaikai į naują ritmą įsivažiavo labai lengvai ir natūraliai. „Mano vyras per keletą mėnesių tapo trijų vaikų tėčiu ir viskas labai puikiai sekasi iki šiol. Vaikai dažniausiai jį vadina vardu, bet kartais pajuokaudami pavadina ir patėviu. Prancūziškai patėvis yra beau-père, tai pažodžiui išvertus reiškia gerasis tėvas“, – pasakoja moteris. „O visiems draugams vaikai paaiškina, kad jie turi du tėčius, vieną Lietuvoje, o kitą čia“.

Paklausta apie kelią motinystės link Rūta prisimena, paauglystėje dažnai pajuokaudavo, kad turės futbolo komandą. „Tai yra 13 vaikų (ha ha, dabar net nesu tikra, kad futbolo komandoje tiek žaidėjų). Aš visada žinojau, kad aš turėsiu vaikų, jų neplanavau, bet jie atėjo visiškai laiku“, – dalinasi moteris. „Turiu pripažinti, kad pirmieji keli metai buvo nemažas iššūkis, nes mano vyresnieji yra pametinukai, bet jei šiandien galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai nieko nekeisčiau. Na, nes ta mano motinystė tokia, va, tobulai paprasta, kaip ir kiekvienos kitos mamos“.

Užkariauti savo kaimą

Apie ateities planus Rūta sako, kad šiuo metu jie ne itin mamiški. „Šiems metams yra lygiai 2 norai: praleisti daugiau laiko su šeima ir pasistatyti savo kieme mažytes dirbtuves, kuriose galėčiau atlikti užsakymus ir mokyti siūti visus norinčius“, – sako R. Duval.

Be to, kad ji yra trijų vaikų mama, Rūta dar kuria ypatingus drabužius. Iš senų, nebenaudojamų rūbų, ji pagamina naują audinį ir pasiuva naujus drabužius ar kitus tekstilės gaminius. Taip pat ji tiki, kad kiekvienas gali išmokti siūti, todėl kartais moko ir kitus siuvimo subtilybių. „Aš ilgai mąsčiau, kur turėtų būti mano dirbtuvės ir neneigsiu, tikrai svajojau apie jaukią siuvimo studiją kokiame nors mieste ar bent jau miestelyje. Bet po ilgų svarstymų aš supratau, kad gal aš iš pradžių užkariausiu savo kaimą, o paskui jau pamąstysiu ir apie miestą“, – sako moteris. „O dirbtuvės man reikalingos ne tik, kad būtų paprasčiau dirbti, bet ir todėl, kad namuose būtų mažiau darbo reikalų. Ir vakarai liktų šeimai, o naktys miegui“.

Savi vaikai gražiausi ne tik mamai, bet ir tėčiui

Dažnai sakoma, kad mamai jos vaikai gražiausi, tačiau paklausta apie tai, kaip Rūta mato savo vaikus, ji pabrėžia, kad savi vaikai gražiausi ne tik mamai, bet ir tėčiui. „Aš visada skatinu save žiūrėti į savo vaikus kaip į lygiaverčius žmones. Nors manau, kad tėvai ir vaikai negali būti draugais, bet tikiu, kad abipusė pagarba ir meilė yra tas raktas į vaikų ir tėvų laimę“.

„Aš manau, kad vienas iš geriausių būdų nors kiek suprasti savo vaikus, tai pažiūrėti į juos šiek tiek iš šalies. Esant kokioms nors painioms situacijoms aš bandau įsivaizduoti, kas būtų, kaip aš reaguočiau, jei tai būtų ne mano vaikas. Ir man tai labai padeda“, – sako Rūta.

„Vyriausiasis sūnus yra mūsų jautruolis. Dažnai gali susigraudinti arba iškelti dramą dėl menkniekio, bet jei kažką daro, tai nuo pradžios iki pabaigos. Jis yra išradėjas, mėgsta sėdėti medyje ir stebėti kas vyksta aplink. Vidurinioji dukra mane moko, kad viskas yra visiškai ne taip kaip aš įsivaizduoju. Ji be galo smalsi ir iš jos dažniausiai išgirstu klausimą „kodėl?“. Ji mėgsta erzinti savo brolį ir sesę, bet negali be jų gyventi“. Mažiausiąją dukrą moteris vadina ramybe, nes mergaitė mėgsta laiką leisti viena. „Nors mažėlė dažniausiai šypsosi, bet kai pyksta, su ja turi pykti visas pasaulis“, – dalinasi R. Duval.

Rūtos vaikai

Nors pati turi tris vaikus ir prikaupusi jau nemažai įvairios patirties, Rūta sako besistengianti nepatarinėti kitiems, kol jos neklausia. „Ir net jei klausia, aš bandau patarinėti kuo mažiau. Visada stengiuosi paminėti, jog taip darau aš, ir tai nereiškia, kad bus veiksminga ir kažkam kitam“, – skuba papildyti moteris.

„Ypač turintiems pirmąjį vaiką stengiuosi nepatarinėti, nes ir taip jiems patarinėja visi, kas netingi. Visada labai skatinu ieškoti savo kelio, kaip nuraminti vaiką, kaip maitinti vaiką, kaip su juo bendrauti. Na, nes mes visi labai skirtingi ir tikrai negali visiems tikti tai, kas tinka man“, – sako R. Duval. „Aš pati klausau žmonių patarimų tuo atveju, jei klausiu jų nuomonės. Ir bėgu nuo neprašytų „visažinių“ patarėjų tolyn“.

Prancūzai nediskutuoja su vaikais apie maistą

Apie tai, kad prancūzų vaikai valgo viską, rašomos net knygos, tad nepraleidome progos paklausti Rūtos ar tai tiesa. „Aš žinau, kad yra įvairių knygų apie prancūzišką auklėjimą ir labai noriu jas paskaityti, bet tikrai galiu pasakyti, kad kai kurios istorijos tėra mitai“, – sako R. Duval. „Taip pat turiu pripažinti, kad taip, prancūzų vaikai valgo viską. Kodėl? Nes prancūzai nediskutuoja su vaikais apie maistą, namai nėra restoranas ir vaikas negali rinktis meniu, prancūzai skatina vaikus paragauti bet kokio maisto“.

Rūta šypsosi, kad net viešumoje, kur sutinkama daug šeimų, prancūzų šeimą labai lengva atpažinti iš to, kaip jie elgiasi prie stalo. „Prancūzų vaikai būna prie stalo tol, kol pavalgo visi šeimos nariai, jie yra skatinami pabaigti viską, kas yra įdėta lėkštėje“.

„Iš lietuvių dažnai išgirstu, kad vertimas pabaigti tai, kas yra lėkštėje, labai kenkia vaikui“, – pasakoja moteris. „Bet turbūt reikėtų pradėti nuo to, kiek maisto yra toje lėkštėje. Maisto turėtų būti tiek, kokio dydžio yra vaiko kumštis, taigi, aš manau, kad vaikas tikrai gali suvalgyti tiek maisto. Na, nes pavyzdžiui keturmečio kumštis yra du šaukštai ryžių ir mažytis gabalėlis žuvies“. Rūtos šeimoje vienas iš vaikų taip pat galėtų būti laikomas nevalgiu, bet ji pasakoja jam taip pat taikanti minėtą „kumščio dydžio taisyklę“ ir, moters manymu, taisyklė veikia. „Nes tas mūsų nevalgusis vaikas vis dažniau pats pasiprašo paragauti tam tikrų dalykų“, – džiaugiasi Rūta.

„Dar esu pastebėjusi, kad vaikai labiau mėgsta švarų maistą. Kuo mažiau padažų, kuo mažiau sumaišyto maisto. O geriausias pavyzdys yra tėvai. Pati galiu valgyti daržoves su daržovėmis (juk daug kur kalbama, kad tai pats nemėgstamiausias vaikų maistas), ir mano vaikai nuolat mato pavyzdį. Aš stengiuosi pirkti kuo įvairesnes daržoves, išbandyti įvairius receptus, visada duodu paragauti kokio skonio daržovė būna dar nekepta ar nevirta“, – savo išbandytais metodais dalijasi R. Duval. „Dar didelis pliusas, prancūzų vaikai daug gamina mokykloje. Taip pat mokyklos valgyklos meniu būna labai įvairus. Dažnai manimi niekas netiki, kai papasakoju, jog vaikai mokykloje valgo šparagines pupeles arba žaliųjų žirnelių košę, salotos būna kiekvienų pietų pradžioje, o vienintelis gėrimas mokykloje – vanduo“.

Būti mama Prancūzijoje

Nuo maisto pereiname prie apskritai mamų Prancūzijoje. Rūta sako, kad prancūzės mamos dažnai kritikuojamos, jog nežindo savo vaikų ir dažniausiai renkasi mišinuką. „Bet jos turi 3 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Po jų tenka grįžti į darbą, nes šeimai išsilaikyti su viena alga yra praktiškai neįmanoma“, – pasakoja R. Duval. „Prancūzijoje yra labai dideli atstumai ir dažnai galybę laiko suryja kelionė į darbą, tad mamos renkasi tą paprastesnį kelią“.

Rūta su vaikais

„Dar prancūzės mamos dievina rutiną. Bet kitaip tiesiog neįmanoma, nes vaikai anksti išeina į darželius bei mokyklas, todėl be rutinos labai pervargtų“, – sako Rūta.

Apie save – lietuvę mamą Prancūzijoje, Rūta sako paprastai: „Mamai čia nėra lengva. Pirmiausia tenka pamiršti trečiadienius. Trečiadieniai yra tokia mistinė diena, kada vaikų pamokos trunka tik pusę dienos arba pamokų išvis nėra. Taigi, reikia susirasti tokį darbą, kur trečiadieniai būtų laisvadieniai. Aišku, šeimos dalinasi trečiadienius pusiau. Bet dažnu atveju, šitas darbas atitenka mamoms“. R. Duval neišskiria savęs iš kitų mamų tarpo ir neakcentuoja lietuvybės įtakos jos motinystei Prancūzijoje. „ Mes su vyru vaikų reikalus dalinamės pusiau. Visas problemas sprendžiame kartu. Tai jei aš kažko negalėčiau padaryti, visada žinau, kad padarys jis“.

„Mes gyvename kaime, tad daug mamiškų pliusų matau būtent čia. Turime savo kiemą, kas labai gelbsti. Šalia yra dvi upės, miškai, net šiokie tokie kalnai. Visada prisigalvojam visokių pramogų susijusių su gamta. Galbūt vienas iš sunkesnių dalykų yra kalba“, – prisipažįsta Rūta. „Namuose su vaikais kiekvienas kalbame savo kalba ir tai darome be jokių kompromisų. Tačiau pagrindine vaikų kalba natūraliai tapo prancūzų. Lietuviškai su jais kalbu tik aš. Tai kartais, išgirdus komentarus, kaip užsienyje gyvenantys nemoko savo vaikų kalbėti gimtąja kalba, svyra rankos“, – pasakoja moteris. „Kalbantieji nežino realios situacijos ir net neįsivaizduoja, kaip iš tiesų sunku yra tą kalbą išsaugoti“.

Rūtą galite rasti instagram profilyje irprancūzijojegyventigalima.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (143)