aA
Nors įprasta skųstis, kaip blogai yra Lietuvoje, kokie netinkami vaikų darželiai, silpna ugdymo sistema, per trumpos vaiko priežiūros atostogos, nustebsite sužinoję, kaip gerai gyvename. Lauko darželio ir pradinės mokyklos Vilniuje vadovas Žilvinas Karpis neseniai grįžo iš kelionės Olandijoje, kur susipažino su jų vaikų darželių sistema. Lietuvis neslepia, kad liko lengvai šokiruotas – vaikai čia pradedami leisti į darželius vos nuo pusantro mėnesio, o į mokyklas – nuo ketverių metų.
Vaikų darželiai Olandijoje
© DELFI montažas

Darželiai tik privatūs

Žilvinas neslepia, kad vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų buvo amžius, nuo kada vaikai pradeda eiti į darželį. „Visa sistema sudėliota taip, kad tėvai valstybės yra remiami vos pusantro mėnesio po vaiko gimimo. Natūralu, kad pasibaigus paramai, visi puola į darbus, kad galėtų išlaikyti pajamas. Be abejo, yra išimčių, labiau pasiturintys lieka namuose. Bet didžioji dauguma eina dirbti. Kiek pavyko sužinoti, daug šeimų renkasi lankyti darželį ne pilną savaitę dėl to, kad tai yra brangu. Olandijoje nėra valstybinių darželių, visi yra privatūs. Patys nustatinėja kainas. Kai kurie tuo naudojasi ir kelia kainą tol, kol yra norinčiųjų. Taigi tėvai čia nuskriausti iš abiejų pusių: ir iš valstybės, nes yra priversti anksti nutraukti ryšius su vaikais, ir iš darželių – kaip verslo, nes šie turi galimybę tuo pasinaudoti“, – pasakojo pašnekovas.

Vaikų darželiai Olandijoje
Vaikų darželiai Olandijoje
© Asmeninio albumo nuotr.
Olandijoje nėra valstybinių darželių, visi yra privatūs. Patys nustatinėja kainas. Kai kurie tuo naudojasi ir kelia kainą tol, kol yra norinčiųjų. Taigi tėvai čia nuskriausti iš abiejų pusių: ir iš valstybės, nes yra priversti anksti nutraukti ryšius su vaikais, ir iš darželių – kaip verslo
Žilvinas Karpis

Paklaustas, kiek maždaug kainuoja darželiai, Žilvinas konkrečiai įvardyti sumos negalėjo. „Vieną pavyzdį man pateikė, kad kažkuriame darželyje valanda kainuoja 7-8 eurai. Be abejo, nereikia šio įkainio lyginti su įkainiais Lietuvoje, nes atlyginimai ten kitokie. Bet daliai šeimų yra per brangu visą savaitę vaiką leisti į darželį, todėl dažnai veda 2-3 dienas per savaitę, kitomis dienomis glaudžia pas vienus ir pas kitus senelius. Iš tiesų, į tokią situaciją žvelgiant iš vaiko perspektyvos – vaizdas tikrai liūdnas“, – sakė Žilvinas.

Kad tėvams būtų patogu, yra darželių, kurie vaikus iš miesto susirenka dviračiais-vežimukais, talpinančiais net keletą vaikų. Anot Žilvino, darželio darbuotojai iš skirtingų miesto vietų ryte pajuda nustatytais maršrutais, kol galiausiai kartu su vaikais susirenka darželyje. Taip pat mažyliai ir sugrąžinami vakare tėvams. „Ši šalis – dviračių kraštas“, – šypsojosi pašnekovas.

Vaikų darželiai Olandijoje
Vaikų darželiai Olandijoje
© Asmeninio albumo nuotr.

Į mokyklą – nuo 4 metų

Darželį vaikai Olandijoje lanko iki 4 metų, paskui keliauja į valstybinę mokyklą. Anot lauko darželio Lietuvoje vadovo, tai yra pakankamai anksti lyginant su Lietuva, ir tai toli gražu neduoda vaikui jokios naudos, netgi atvirkščiai. „Yra daug pasisakančiųjų, kad pernelyg ankstyvas formalus ugdymas ilgalaikėje perspektyvoje daro žalą. Kaip apibūdino kolegos, su kuriais bendravome Olandijoje, visi labai skuba, perima amerikietišką požiūrį: laikas – pinigai. Be to, savotiškas yra ir darbdavių požiūris į mamas bei tėčius. Pasakojo, kaip iš Švedijos atvykęs žmogus pasakė darbdaviui, kad štai gimė vaikutis ir jis planuoja metus laiko auginti jį namuose. Darbdavys tokio požiūrio nepalaikė, todėl teko atsisveikinti su darboviete. Taigi norint ilgiau būti su vaikais reikia įveikti ne tik finansines kliūtis, bet ir visuomenės požiūrį“, – teigė pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad jei Lietuvoje vis dažniau eiti vaiko priežiūros atostogų renkasi tėčiai, Olandijoje tai visiškai neįprasta. „Tėtis, gimus vaikui, iki anų metų pabaigos galėjo paimti dvi laisvas dienas, nuo šių metų gali paimti 5 laisvas dienas. Sakė, kad yra planų, jog po poros metų tas skaičius pasiektų porą savaičių. Tai lyg ir į gerą pusę keičiasi situacija, bet faktiniai skaičiai liūdni – pusantro mėnesio apmokamų atostogų su vaiku. Gali jas imti ir tėtis, bet praktikoje tai itin retas dalykas. Lietuvoje – rojus“, – šypsojosi Žilvinas.

Vaikų darželiai Olandijoje
Vaikų darželiai Olandijoje
© Asmeninio albumo nuotr.
Tie, kuriuose mes lankėmės, derina vaikų miegą lauke ir viduje. Miegojimui jie turi tokias dėžutes – tiek lauke, tiek viduje. Į jas paguldomi kūdikiai ir uždaromi. Tai normalus ir jiems įprastas migdymo būdas
Žilvinas Karpis

Kadangi pats vadovauja Lietuvoje lauko darželiui, jis stebėjosi, kad Olandijoje tokių yra vos keli. „Tie, kuriuose mes lankėmės, derina vaikų miegą lauke ir viduje. Miegojimui jie turi tokias dėžutes – tiek lauke, tiek viduje. Į jas paguldomi kūdikiai ir uždaromi. Tai normalus ir jiems įprastas migdymo būdas, nors ne visuose darželiuose šitaip. Bet man atrodo, kad tai labai gerai atspindi visuomenės požiūrį į vaikus – kažkur padėtas, uždarytas, kažkieno prižiūrimas“, – svarstė Žilvinas.

Norinčiųjų netrūksta

Jam pačiam ankstyvas nutraukimas tėvų ir vaikų ryšių atrodo žiaurokai. Juk net ir apie kūdikių žindymą tokiuose darželiuose negali būti nė kalbos. Nepaisant to, eilės į darželius didžiulės ir norinčiųjų netrūksta. „Mes lankėmės darželyje, kuris yra artimesnis mūsų vertybėms. Jo vadovė yra švedė, ji palaiko artimą santykį su šeimomis, skatina, kad vaikas pradėtų lankyti darželį kuo vėliau, diegia švedų ugdymo sistemą. Taigi į šį darželį eilėje laukia 200 vaikų. Nepaisant to, kad ten kūdikiai irgi miega „dėžutėse“, jis išsiskiria požiūriu į vaiką, į santykį su juo, ugdymą, žaidimų svarbą, o ne akademinių pasiekimų“, – pasakojo Žilvinas.

Jis pats yra už tai, kad ugdymas būtų neatsiejamas nuo žaidimo, bet pasakojo, kad Olandijoje yra įvairiai. „Vienos įstaigos renkasi aktyviau ruošti mokyklai, kitos leidžia vaikui pasidžiaugti jo vaikyste. Nes keturi metai yra labai ankstyvas metas, kada galima būtų pradėti galvoti apie mokyklą“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, lietuviai įpratę žiūrėti į Vakarus tarsi į teigiamą pavyzdį ir vis ko nors mokytis, bet labai svarbu pasimokyti, kaip lengva perlenkti lazdą. „Tas bėgimas su inovacijomis, ekonomikos pažangos siekimas, turi kitą medalio pusę. Nesinorėtų, kad po 20 metų mums reikėtų atradinėti iš naujo visas vertybes. Todėl džiaugiuosi, kad Lietuvoje dar turime daug gerų dalykų“, – teigė Žilvinas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(231 žmogus įvertino)
3.9654
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Viena dukrelę auginanti Sofio Gelašvili motinystės paslapčių mokosi iš savo mamos: ji yra mano idealas (37)

Grožio salono savininkė ir makiažo meistrė Sofio Gelašvili (24) augina 1,3 metų amžiaus...

Pirmasis Kylie Jenner dukros gimtadienis: svečius pasitiko milžiniška pripučiama kūdikio galva (15)

Kardashian šeima niekada negaili pinigų įspūdingiems vakarėliams, ypač jei kalba sukasi apie jų...

Jauniausia „Lietuvos balsas. Vaikai“ dalyvė prieš metus savo jėgas išbandė Rusijos scenoje: jaučiausi žvaigždė (7)

Šį sekmadienį LNK eteryje pasirodys paskutinė „Lietuvos balsas. Vaikai“ projekto...

Vos trejų metų Jokūbui – keturios negailestingos diagnozės: tėvai nenuleidžia rankų (20)

Vitos Leipienės neįmanoma pavadinti tipiška mama. Nors ji, kaip ir visos, kupina meilės, drąsos...

Kaip po gimdymo vėl pradėti seksualinius santykius: įvardino didžiausią klaidą, kurią daro vyrai (82)

Kai į šeimą pasibeldžia nauja gyvybė, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Moteris save...

Top naujienos

Lietuviai aplankė išskirtinę Indijos vietą, kurioje streikai – kasdienybė: viskas dėl moterų (5)

Praleidę keturias dienas Alapuroje, pasidžiaugę „Backwaters“ ir pliažais, atšventę...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (213)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Ivaškevičius: daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos (216)

Teikiant nacionalines kultūros ir meno premijas, prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį...

Globos namų darbuotoja nusprendė prabilti apie tai, kas vyksta už uždarų durų: situacija kelia nerimą (76)

Kylantys incidentai, psichologinės pagalbos trūkumas ir nekompetetingi darbuotojai – tokias...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje – įtempta kova: netrukus paaiškės, kas pateks į finalą balsuokite (6)

Vasario 16-osios vakarą skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši tiesioginė...

Kurtizanių amžius Paryžiuje: nuo slaptų bordelių iki šampano vonių ir „meilės kėdės“ (22)

Prieš kelis metus Paryžiaus Orsė muziejus (Musée d'Orsay) pirmą kartą surengė šokiruojančią...

Adomaitis galimybes finale vertina vienodai, Maksvytis gailisi suklydęs ir nesuvaldęs auklėtinių (19)

Luigi Lamonica buvo labiausiai aptarinėjamas personažas prieš Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Gydytojas kritiškai įvertino plintančią sveikatingumo madą: tai tinka tikrai ne visiems (32)

Tikriausiai televizijoje ir socialiniuose tinkluose teko pastebėti vis dažniau atsirandančius...

Miunchene – vienas už kitą įžūlesni Lavrovo pareiškimai papildyta (971)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė Vokietijos prekybos ryšius su Rusija ir ragino pasaulio...

Garsių aviatorių pėdsakai Panevėžyje ir neeilinis įvykis miesto istorijoje (3)

Panevėžyje F. Vaitkaus, Dariaus ir Girėno gatvių pavadinimai byloja ne tik apie aviacijos...