aA
Dažna šeima susiduria su dilema – išvykti uždarbiauti svetur su visa šeima, ar palikti vaikus namuose su močiute. Tiek vienas, tiek kitas variantas vaikui sukelia nerimą. Klinikinė psichologė, Psichologinės sveikatos centro vadovė Milda Lukašonokienė įsitikinusi, kad vaikas greičiau prisitaikys prie naujos aplinkos nei prie gyvenimo be tėvų. Specialistė papasakojo, ką daryti ir kaip paruošti vaiką, jei tėvai neturi kitos išeities ir privalo kuriam laikui išvykti.
Psichologė Milda Lukašonokienė
© DELFI montažas

– Ne paslaptis, kad šiandien daugelis susiduria su dilema – išvykti uždarbiauti su visa šeima, ar palikti vaikus su močiutėmis. Ką jūs patartumėte? Kas vaikui geriau – būti pažįstamoje aplinkoje, bet be tėvų, ar su tėvais, bet naujoje vietoje?

– Nauja aplinka vaikams kelia nemažai streso, tačiau jei matuotume ar svertume, visgi didesnis stresorius ne nauja aplinka, o gyvenimas atskirai nuo emocinio šaltinio, kuris vaikystėje pats svarbiausias – tėvų. Šiandieninių technologijų dėka tėvai, išvykę gyventi svetur, gali būti vaikams kasdien matomi ir girdimi, tačiau tai nėra tas pats, kaip žvelgti tėvams į akis sėdint jiems ant kelių ar galėti apsikabinti visada, kada mažam vaikui norisi. Apibendrinant eilę mokslinių tyrimų galima teigti, kad visgi ne aplinkos pakeitimas, o vaikų ir tėvų išsiskyrimas vertinamas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su vaiko galimai prastesne psichologine sveikata ateityje.

Milda Lukašonokienė
Milda Lukašonokienė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Ne aplinkos pakeitimas, o vaikų ir tėvų išsiskyrimas vertinamas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, susijusių su vaiko galimai prastesne psichologine sveikata ateityje
Psichologė Milda Lukašonokienė

– Kaip skiriasi tokio atsiskyrimo pasekmės vaiko psichologinei raidai priklausomai nuo jo amžiaus? Kada žala yra didžiausia? O kada mažiausia?

– Labai sudėtinga nustatyti, kokio amžiaus vaikams žala yra mažiausia, nes labai daug priklauso ir nuo vaiko individualių savybių, ir nuo ryšio, kuris jungia vaiką su išvykusiuoju gyventi svetur, ir nuo supratingumo ir jautrumo žmogaus, su kuriuo vaikas lieka. Apžvelgus dalį tyrimų būtų galima apibendrintai teigti, kad kuo vaikas vyresnis, tuo skaudžių pasekmių, tikėtina, gali būti mažiau. Vaikas iki trejų yra itin jautrus išsiskyrimams, nes jo vidinės psichinės struktūros dar nėra brandžios patirti tokį reikšmingą įvykį kaip atsisveikinimas ilgam laikui, todėl ir vieno iš tėvų išvykimas gyventi atskirai gali vaikui prilygti lyg viso jo pasaulio atsitraukimui. Mokyklinio amžiaus vaikai jau yra pajėgūs suprasti motyvus, kodėl tėvai pasirinko išvažiuoti, tačiau, kaip rodo praktinė patirtis, ne visada tai jiems padeda jaustis gerai.

– Jei vis tik nėra kitos išeities, kaip paruošti vaiką išsiskyrimui, kad žala būtų kuo mažesnė?

– Labai svarbu su vaiku apie tai kalbėtis ir tą daryti iškart, kai sprendimas yra priimtas, o ne tada, kai jau pakuojami lagaminai. Su ūgtelėjusiu vaiku apie tai galima kalbėtis ir dar anksčiau, tada, kai dar tik svarstoma galimybė išvykti. Kaip bebūtų, vaikai jaučia šeimos aplinkoje tvyrančias pokalbių temas, jas lydinčius jausmus, todėl neapsaugosime vaiko slėpdami nuo jo tai, apie ką patys kuždamės. Kai vaikui ši žinia pranešama, svarbu sudaryti galimybę jam pačiam klausti, užtikrinti, kad jis, nepaisant šio sprendimo, yra toks pat mylimas ir svarbus tėvams. Vaikas jausis saugiau, jeigu į visus jam rūpimus klausimus bus atsakyta, taip pat jis jausis geriau, jeigu tėvai (esant galimybėms) leis jam dalyvauti priimant tam tikrus sprendimus, kurie susiję su juo pačiu, pavyzdžiui, pasirinkti, su kuo labiau norėtų gyventi: su seneliais ar krikšto tėvais.

Vaikai
Vaikai
© Shutterstock

– Kaip jaučiasi paliktas vaikas? Kaip pasikeičia jo elgesys?

– Dažnas vaikas, išsiskirdamas su tėvais, patiria visą spektrą nemalonių jausmų, primenančių netekties išgyvenimą. Iki tol, kol susitaiko su esama situacija, jis gali ir pykti, ir neigti, ir labai stipriai ilgėtis bei bandyti įvairiomis priemonėmis daryti įtaką tėvų apsisprendimui grįžti. Vieniems vaikams po tėvų išvykimo labiau išryškėja negatyvus elgesys, nukreiptas į išorę, tarkime, toks vaikas gali tapti maištaujantis, priešgyniaujantis, šiurkštus, nepaklusnus. Kiti vaikai labiau linkę atsiriboti, jie mieliau renkasi jaučiamą skausmą išgyventi tyliai, savo viduje. Kiek ilgai tai tęsis priklauso ir nuo vaiko individualių savybių, ir nuo išorinės aplinkos. Jeigu žmogus, su kuriuo vaikas liko, yra supratingas ir jautrus vaiko išgyvenimams, suteikia jam reikalingą emocinį palaikymą, vaikas greičiau susitaikys su tuo, jog tėvai išvyko, ir mobilizuos jėgas atrasti gyvenimo džiaugsmą naujoje kasdienybėje.

Mažas vaikas dėl savo mąstymo ypatumų dar nėra pajėgus suprasti tikrųjų tėvų išvykimo motyvų, todėl labai dažnai galvoja, kad jis kaltas dėl tėvų išvykimo: gal buvo negeras, gal nepaklausė
Psichologė Milda Lukašonokienė

– Dėl ko labiausiai tokie vaikai nerimauja?

– Mažas vaikas dėl savo mąstymo ypatumų dar nėra pajėgus suprasti tikrųjų tėvų išvykimo motyvų, todėl labai dažnai galvoja, kad jis kaltas dėl tėvų išvykimo: gal buvo negeras, gal nepaklausė ir t.t. Natūralu, kad tokiomis akimirkomis vaikas jaučiasi tiesiogine ta žodžio prasme paliktas ir nesaugus, nerimauja galvodamas, ką reikia daryti, kad nepaliktų jo kiti. Vyresnieji jau supranta tėvų išvykimo motyvus ir nerimauja dėl savaime suprantamų dalykų, tokių kaip: kur ir su kuo gyvens, kokių naujų taisyklių teks laikytis, kokią mokyklą lankys, ar teks kraustytis kitur, ar bus galima likti ir savo namuose, bet bene svarbiausias – kas juo rūpinsis, kai tėvai išvyks.

– Kaip elgtis tėvams jau išvykus – ar protinga labai dažnai skambinti, kalbėtis Skype ir pan.? Kaip palaikyti kiek įmanoma kokybišką ryšį?

– Taip, tai yra labai svarbu. Tėvai, išvykę gyventi svetur, gali padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie naujų aplinkybių, jeigu kasdien domėsis, kaip sekasi vaikui, ką jis jaučia, kokiomis mintimis gyvena. Tėvams nereikia slėpti ir savo jausmų, svarbu dalintis tuo, ką patys jaučia. Pasakymas, kad ir jiems sunku, kad ir jie vaiko ilgisi, vidinio chaoso nesustiprins, priešingai, tai leidžia pajusti bendrystę ir greičiau įveikti išsiskyrimo liūdesį abejoms pusėms. Palaikyti kiek įmanoma artimesnį ryšį gali padėti ir tėvų kasdienis domėjimasis, kaip vaikui sekasi mokykloje, ką jis veikė po pamokų, ką naujo išmoko šiandien ir pan.

Vaikas verkia
Vaikas verkia
© Shutterstock

– Kokios gali būti ilgalaikės pasekmės?

– Yra tyrimų, rodančių, kad vaikai, kurie dėl emigracijos buvo priversti gyventi atskirai nuo tėvų, patiria daugiau elgesio ir emocinių sunkumų, prasčiau save vertina, tačiau tą fiksuoja ne visi tyrėjai. Yra ir tyrimų, skelbiančių, kad tokie vaikai, kai suauga, labiau linkę į depresiškumą, tačiau tai užsienio šalių tyrėjų išvados. Kalbėti apie ilgalaikes pasekmes yra sunku dėl nuoseklių tyrimų stokos, tačiau šiandien neabejojama tuo, kad absoliuti dauguma vaikų, kurių tėvai išvyko, einamuoju metu patiria vienišumo ir apleistumo jausmus. Pastebima ir tendencija, kad dalis tėvų, deja, yra linkę neigti tiek vaikų patiriamus jausmus tuo metu, tiek ir galimas viso to pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje.

– Kita dažna situacija, kai išvyksta tik vienas iš tėvų – ar žala mažesnė? Kaip jaučiasi toks vaikas?

– Vaikui yra svarbūs abu tėvai, todėl jeigu vienas lieka su juo, vadinasi, jo saugumo uostas susiaurėja, bet iš akiračio nepranyksta. Jeigu mama ar tėtis lieka, dažniausiai vaikas lieka ir savo aplinkoje, dėl ko prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, t.y., kad vienas iš tėvų išvyko, tampa šiek tiek lengviau.

– Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

– Jei vaikas liūdi tėvams išvykus, tai yra ir normalu, ir natūralu. Svarbu tą suprasti ir išvykusiems tėvams, ir tiems, kurie liko su juo. Į specialistus verta kreiptis tuo atveju, jeigu matome, kad vaiko liūdesys diena iš dienos ne sklaidosi, o, priešingai, stiprėja, jei vaikas atsiriboja, nebeįdomios tampa veiklos, kurios anksčiau jam teikdavo malonumą. Vaikai, kurie tokiomis aplinkybėmis pradeda elgtis netinkamai, pavyzdžiui, maištauja, priešgyniauja, labai dažnai savo elgesiu taip pat liudija apie tam tikrą chaosą, esantį ir jų viduje. Jeigu artimieji jaučia, kad šis netinkamas elgesys yra susijęs su tėvų išvykimu, ir jeigu visa tai užsitęsė jau kurį laiką, verta kreiptis į specialistus ir tokiu būdu padėti vaikui priimti esamą situaciją tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią dėlioja jo mintys ar viduje plaukiojantis nerimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Norite būti geresniais seneliais? Atsiminkite 4 taisykles (18)

Kad ir kokie geri jūsų santykiai su sūnumi ar dukterimi ir jų antrąja puse, teks susitaikyti, kad...

Anglijoje gyvenanti lietuvė nusprendė neleisti vaikų į mokyklą: netenkino, kad jie privalės daryti tai, kas pasakyta (115)

Dizainerę Mildą Juškaitytę ko gero būtų galima pavadinti ne visai tipine mama – jos mažyliai...

Trys dalykai, kuriuos privaloma apgalvoti, keliaujant su vaikais (5)

Kelionės su vaikais – visai kitokios. Jose pamiršti, ką pats norėjai pamatyti ir dieną planuoji...

Saugios rogutės vaikams: į ką būtina atkreipti dėmesį (1)

Žiema yra metų laikas, kuris dovanoja begalę pramogų lauke galimybių: sniego gniūžčių karai,...

Rimanto Kaukėno fondas pristatė specialius marškinėlius – padės sergantiems vaikams

Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondas pristatė specialius marškinėlius su Lietuvos vyrų...

Top naujienos

Po partizanų kalbos suskaudo ir Kremliui: išpylė melo dozę, o kas už ją atsakys? (6)

Karo nusikaltėliai, civilių skerdikai, nacių bendrininkai. Taip Lietuvos partizanus pastaraisiais...

Prie žagrės liekančių vis mažiau: ekonomistai brėžia liūdną perspektyvą su šlakeliu vilties (17)

Kol pasaulis svyruoja ties ekonominės krizės riba, galime pasižiūrėti, kokie metai buvo Lietuvos...

„Facebook“ ir Lietuvoje ištrynė šimtus paskyrų, kurias slapta kontroliavo „Sputnik“ darbuotojai

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad Lietuvoje ir kitose Rytų Europos...

Mažvydas Jastramskis. Prezidento rinkimai: ar taps Skvernelis trečiuoju žirgu? (66)

Apklausos rodo, kad prezidento rinkimuose ryškėja du favoritai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas...

Namo vežamą vyrą išgąsdino pavežėjas – valdžia žada, kad „klevo lapai“ greitai nebedirbs (14)

Lietuvos didmiesčių gyventojai ieškantys alternatyvos taksi jau keletą metų naudojasi pavežėjų...

Valančiūnui įsimintiną pamoką davęs NBA kietuolis: Songaila ir Woltersas yra mano vyrukai specialiai DELFI iš Londono (5)

Vašingtono „Wizards“ ekipai šis NBA sezonas prasidėjo tragiškai, o ieškant to priežasčių...

Į sąjungininkę Europos pakrašty vykstantis Putinas bus pasitiktas kaip roko žvaigždė (74)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyksta vizito į Serbiją , itin svarbią...

Smurto protrūkis Kėdainių rajone: moteris bandė suspardyti ir uždaužyti šunelį lazda atsakomybės neišvengs (26)

Trečiadienio vakarą, apie 16 val. 30 min. gyvūnų gerovės tarnyba „ Pifas “ gavo iškvietimą...

Nesumeluotas emigracijos veidas, apie kurį drįsta prabilti ne kiekvienas lietuvis: buvome tikri vergai (133)

Dunganone sutiktas lietuvis Romualdas pasakoja, kad pirkdamas lėktuvo bilietus už skolintus pinigus...

Baisiausią smurto ataką išgyvenusio miestelio gyventojai po „Brexit“ balsavimo: tai katastrofa (41)

Sorcha McAnespy Theresos May „Brexit“ susitarimo pralaimėjimą įvardija vienu žodžiu...