aA
Rytoj Vilniaus Mokytojų namuose prasidės antrasis tarptautinis vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala“. Kūrybinės dirbtuvės, koncertai, spektakliai, susitikimai su mėgstamais rašytojais, naujų knygų pristatymai, – šeimų laukia ypatingas, gera literatūra ir įkvėpimais kvepiantis savaitgalis. Įkvėpimų tikrai netrūks ir knygos „Vakaro pasakojimai mergaitėms maištininkėms“ antrosios dalies pristatyme, kurį rengia leidykla „Dvi Tylos“. Apie savo maištą ir norą pakeisti pasaulį jame kalbės dainininkė Miglė Vilčiauskaitė Migloko, sergančiais vaikais besirūpinanti Ieva Krivickaitė ir leidyklos įkūrėja Drasida Žemaitė. Tai kokios jos, mergaitės maištininkės?
Ieva Krivickaitė, dainininkė Migloko
© DELFI montažas

Dainininkė Migloko: „Jei galėčiau atsukti laiką atgal, norėčiau būti kietesnė“

Buvo toks laikas, kai dainininkei Miglei Vilčiauskaitei Migloko tekdavo kęsti milijoną patyčių: ji garsiai juokiasi, nuplaukusi, stora, keista. „Mane jos tikrai sužeidė, – prisipažįsta dainininkė, – bet kartu ir pridėjo jėgos. Dabar nuo tokių įžeidinėjimų esu visiškai atsiribojusi. Lygiai taip pat ir nuo tokių žmonių, neabejoju, jiems patiems reikia emocinės pagalbos. Tie, kurie gerai jaučiasi, džiaugiasi, kai stipresniems už juos sekasi, semiasi įkvėpimo iš neįprastų ir visada globoja silpnesnius“.

Migloko
Migloko
© DELFI / Kiril Čachovskij
Dabar nuo tokių įžeidinėjimų esu visiškai atsiribojusi. Lygiai taip pat ir nuo tokių žmonių, neabejoju, jiems patiems reikia emocinės pagalbos
Dainininkė Migloko

Jei tik pajėgtų atsukti laiką atgal, Migloko jame norėtų būti kietesnė. „Tačiau tai – neįmanoma, todėl kovoju už visus, kurie negali apsiginti“.

Migloko įsitikinusi, kad mergaitės maištininkės tvirtai žino vieną tiesą – jos yra 101 procentu lygiavertės berniukams. „Tokia ir aš buvau vaikystėje, – pasakoja. – Visada garsiai reikšdavau nuomonę, eidavau kovoti su berniukais į mūsų, kiemo vaikų, įsivaizduojamą bokso ringą. Ir jei kokį berniuką įsimylėdavau, tuojau pat jam prisipažindavau“.

Miglė negali pakęsti nieko negalinčios, tarsi lede įšalusios, su amžinai švelnia šypsena žvelgiančios moters įvaizdžio. Net ir suaugus, tapus mama, noras keisti pasaulį niekur nedingo. „Tik pradėti kiekvienas turime nuo savęs. Maži žingsniai visada veda prie didelių pokyčių. Ir pirmasis, kurį gali padaryti vaikai – suvokti savo lygybę ir nebeskirstyti knygų – toji mergaitėms, o toji – berniukams“.

Bestselerio leidėja Drasida Žemaitė: „Kodėl suaugusieji nepripažįsta, kad paaugliai – lygiaverčiai?“

Leidyklos „Dvi Tylos“ įkūrėja Drasida tikrai žino, kaip atrodo mergaitė maištininkė: „Ji tvirta, laisva nuo stereotipų, turinti savo svajonių, tikslų, atkakliai jų siekianti net ir tada, kai sulaukia nepritarimo“.

Drasida sako, kad paauglystė, kurioje kyla natūralus noras maištauti, yra labai gražus amžius. Tik labai svarbu savo maištą išnaudoti konstruktyviai, o maištingąją energiją paversti aukštais, gražiais, visuomenę keičiančiais tikslais. Ir nesvarbu, kas tai būtų - kova už gyvūnų teises, ekologiją ar dar kažką, kas tuo metu labai rūpi.

„Būdama paauglė ir ieškodama savo tapatybės, savo maišto energiją skyriau norui išsiskirti, šokiruoti, – prisimena savo paauglystę Drasida. – Priklausiau įvairioms subkultūroms, tuo pat metu domėjausi filosofija, psichologija, globalia politika, dalyvavau moksleivių savivaldoje, siekdama nedidelių, bet tuo metu mums svarbių pokyčių kasdieniniame mokyklos gyvenime. Prieš keletą metų sutiktas mokyklos bičiulis sakė, kad visada galvojo, jog tapsiu kovotoja už žmogaus teises ar ginsiu moterų teises. Regis, taip ir nutiko, tik šią misiją atlieku per knygas, kurias leidžia mūsų leidykla“.

Paauglystėje Drasida jausdavosi nesuprasta labiausiai dėl to, kad suaugusieji niekaip nenorėdavo pripažinti, kad jie ir paauglys yra lygiavertės asmenybės. Jie vienašališkai, be jokio dialogo, atmesdavo tai, ką norėdavosi keisti. „Savo tiesas įrodyti ne visada pavykdavo iki galo, bet tvirtas charakteris man liepdavo nenusileisti, kovoti“, – sako Drasida ir pripažįsta, kad noras keisti pasaulį niekur neišnyko. Tik šiandien jis – ramesnis, konstruktyvesnis. Geri pavyzdžiai įkvepia keistis aplinkinius, šitaip ir vyksta globalūs pokyčiai.

Ieva Krivickaitė: „Maištas visada veda ten, kur tuo metu turi būti“

„Ji ieško kelio, kuriame jaučiasi geriausiai”, – taip mergaitę maištininkę apibūdina Ieva Krivickaitė, mergina, pakeitusi ne vieno sergančiojo kasdienybę ir netgi gyvenimą. Ji visiškai tikra: net ir negeras maištas veda į ten, kur tuo metu tau reikia būti ar kažką ypatingo patirti. „Be maišto ir šalia jo esančių visų patirčių, šiandien aš nebūčiau tuo, kuo esu“, – ji sako.

Paauglystėje – maištininkės, šiandien – žinomos moterys: patyčios žeidė, bet suteikė jėgų
© DELFI / Andrius Ufartas
Nuo vaikystės jaučiu, kad gyvenimas kasdien yra vis kitoks, tik nuo mūsų priklauso, ar jį tokį priimsime. Labiau keistis noriu pati, mokausi savyje atrasti vis daugiau meilės tiems, kuriems jos reikia
Ieva Krivickaitė

Mokykloje visada labai atsakinga ir gera mokine buvusi Ieva nedrįsta savęs vadinti maištininke. Sako, visada dariusi tai, kas atrodo teisinga ir reikalinga. „Tas kelias mane atvedė į savanorystę. Kelias pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus nebuvo lengvas, kaip ir nelengva buvo širdyje išlaikyti visa, tai, kas nuguldavo po apsilankymų. Tačiau aš visada žinojau, kodėl tai darau, todėl priešakyje nemačiau jokių kliūčių. Prisimenu, buvau gal keturiolikos, kiekvieną šeštadienį iš Plungės vykdavau į Kauną ar Vilnių autobusu, o vakare arba kitą rytą atgal namo. Mano pažymiai ėmė prastėti, o laiko grojimui pianinu ir karate visai trūkdavo, todėl mama man važiuoti nebeleido ir nebeduodavo kelionėms pinigų. Kurį laiką mokykloje nevalgiau pietų – už tuos pinigus savaitgalį vis tiek išvažiuodavau. Po keleto tokių kartų mama suprato, kad leis ji ar ne, vis tiek važiuosiu“.

Ievos paauglystėje buvo laikas, kai bendraamžiai negalėdavo suprasti jos nenoro dalyvauti vakarėliuose ar gerti alkoholį. Yra tokių, kurie stebisi, kad ji nuo vaikystės nevalgo mėsos. Vaikų, kuriuos ji lanko namuose ar ligoninėje tėvai irgi dažnai nesupranta – kodėl ji tai daro? „O man visada ir buvo svarbu: dalintis, jei turiu kuo ir su kuo. Meilės juk kiekvieno iš mūsų širdyje atsiras tiek, kiek reikia“.

Ieva sako ne kartą gulėjusi ant žemės be vilties, tačiau pasaulio keisti niekuomet neturėjusi noro. „Nuo vaikystės jaučiu, kad gyvenimas kasdien yra vis kitoks, tik nuo mūsų priklauso, ar jį tokį priimsime. Labiau keistis noriu pati, mokausi savyje atrasti vis daugiau meilės tiems, kuriems jos reikia. Pamažu keičiuosi, keičiasi ir tai, kas yra aplinkui mane“.

Vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų Kalėdų sala” vyks gruodžio 7-9 dienomis Vilniaus mokytojų namuose. Renginys nemokamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Erika Vitulskienė: augindama vaikus stengiuosi nekartoti savo mamos padarytos klaidos (99)

„Didžiausias motinystės iššūkis man buvo susitaikyti su tuo, kad vaikams gimus viskas pasirodė...

Keisčiausi vaikų prašymai Kalėdų Seneliui: sužinokite, ką mažieji rašo laiškuose

Laiškai Kalėdų Seneliui – mylima tradicija visame pasaulyje. Ir nėra jokių požymių, kad ji...

Į penktą dešimtį įžengusi aktorė planuoja antrą vaiką: laiko sau turėjau 39 metus, dabar noriu jį skirti kitiems (13)

Aktorė Rachel McAdams ilgą laiką neatviravo apie savo asmeninį gyvenimą. Neseniai tinklalapiui...

Gerumas irgi turi ribas: 7 klaidos, kurias daro per daug geri tėvai (12)

Ar gali mama būti per gera savo vaikui? Ar gali tėtis per stipriai mylėti? Ar gera mama yra...

TOP10 dovanų idėjų: nuo dronų – iki tradicinių stalo žaidimų

Tikriausiai ne vienas sutiktų, jog kalėdinių dovanų paieška vaikams yra tikras galvos skausmas....

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (480)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (75)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (21)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (26)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (60)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (66)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (6)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (65)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (35)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (10)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...