„Manau, kad kiekvienas vaikas turi tokią mamą, kokios jam reikia. Gal su retomis išimtimis. Todėl mes visos – ypatingos ir išskirtinės. Kiekviena savaip.

Tikrai neįsivaizdavau, kad galėčiau būti daugiavaikė mama. Du vaikai – toks stereotipinis standartas, kurį buvau suplanavusi savo gyvenimui. Bet gyvenimas turėjo kitokių planų. Šiandien mūsų šeimoje siaučia ketvertas „beibių“ nuo nulio iki aštuoniolikos metų. Mes – sulipdyta šeima, netobula praeities skyrybomis, o tuo pačiu unikali savo šurmuliu. Didžiuojuosi savo vaikais, kurie pradinę mokyklą baigė su pagyrimu, vyresnėliu, karštą vasarą nusprendusiu ne bimbinėti, o padirbėti statybose, ir, žinoma, pagranduku – nes jis visus džiuginanti saulytė, kurio juokas atgaivina tada, kai atrodo, kad gal jau visko ir daugoka.

Mama Violeta
Aš nesistengiu būti tobula mama, nebandau būti vienmete drauge. Tiesiog myliu savo vaikus ir mokau juos gyvenime siekti to, ko nori

Aš – nemadinga mama, nes dabar madinga būti nebe vaikų mamomis, o tik draugėmis. Mano vaikams aš IR draugė, bet visų pirma – mama. Ir jie žino, kad dėl jų, jei reikės, pasaulį sugriausiu, bet lygiai taip pat žino, kad kiekvienas turi savo pareigas ir atsakomybes. Nuo mažens mes labai daug kalbamės apie viską – apie vertybes, gyvenimo nuostatas... apie greituosius kreditus ir Facebook‘ą. Man nėra temų tabu, todėl vaikai visada ateina ir drąsiai klausia, kas jiems rūpi. Manau, kad tik savo pavyzdžiu ir atvirumu galime vaikuose suformuoti tai, ką norime. Aš noriu juos užauginti veikliais ir žmogiškais žmonėmis.

Kadangi mūsų daug, šeimos gyvenimas gana disciplinuotas – kiekvienas žino, ką turi padaryti: kas katės tualetą išvalyti, kas žolę nušienauti, o kas mažiausią broliuką pasaugoti, kol mama skalbinius džiausto. O už visos standartinės kasdienybės slepiasi mūsų ekspromtiniai piknikai ant kilimo, kino teatras per seną projektorių palėpėje, dainos visu balsu pasigarsinus radijų automobilyje, sekmadieniniai pietūs svetainėje su šventiniais įrankiais, servetėlėmis ir jaukiai plevenančiomis žvakėmis, ilgi pašnekesiai stumiant vežimėlį su garuojančiais arbatos puodeliais rankose ir milijonas meilės akimirkų.

Aš nesistengiu būti tobula mama, nebandau būti vienmete drauge. Tiesiog myliu savo vaikus ir mokau juos gyvenime siekti to, ko nori. Matyt, kažką darau kitaip nei kitos mamos, nes neseniai radau 11–mečio sūnaus parengtą skelbimą, kurį jis planavo pakabinti kaimyniniuose namuose:

„Sveiki, mano vardas E. Greit man bus 12. Baigiau pradinę mokyklą su pagyrimu. Neseniai mūsų šeima padidėjo. Mama sakė, kad kišenpinigiai gimus broliui nesikeis. Savo pažado ji iki šiol laikosi. Bet mano kišenpinigiai man atrodo mažoki, nes labai noriu greičiau susitaupyti pinigų naujam telefonui. Gal kas turėtumėte kokio nors darbo mūsų mikrorajone? (žolę nupjauti, gėles ar veją palaistyti, šunį pavedžioti ar kate pasirūpinti, kol jūs išvykę). Rašykite man į messenger'į, o jei jo neturite, skambinkite. Kainą susitarsime“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt