Kulinaras įsitikinęs, kad drausdami vaikams tam tikrus patiekalus, sakydami, kad jie yra blogi, neleidžiame jiems pažinti pasaulio ir patys apribojame jų kūrybiškumą. „Radikaliai drausdami valgyti picas, makaronus ir ledus – italų virtuvės simbolius, prancūziškus batonus, svogūnų sriubą, vokiečių dešreles ar amerikiečių mėsainius atimame iš vaikų ir galimybę keliauti. Juk keliauti galima ne tik nusipirkus lėktuvo bilietą, bet ir atrandant naujus skonius virtuvėje“, – sako jis.

– Alfai, esate vienas iš tų, kurie pritaria naujai vaikų maitinimo tvarkai ugdymo įstaigose.

– Prisimenu, koks maistas buvo mano laikais mokyklose. Todėl mano tikslas dabar pasiūlyti kūrybiškas integracijas pamokose, nekeičiant mokyklos programos. Galvoju, kad mokykla, kaip ir ligoninė, turi turėti tam tikrus ribojimus ir taisykles. Mes juk žinome, kiek minučių trunka pamoka ir kad namuose reikia ruošti namų darbus. Kulinarinis pasaulis irgi turi savo taisykles, su kuriomis vaikus jau už mokyklos ribų supažindina šeima.

– Kodėl jums atrodo, kad tam tikrų produktų ir patiekalų ribojimas stabdo vaikų pasaulio pažinimą? Kaip tai susiję?

– Mano nuomone, maisto gaminimas ir valgymas nėra vien tik fizinis procesas, o daug daugiau. Juk maistas mums leidžia ne tik geriau jaustis. Per jį galime padėti vieni kitiems socialiai suartėti arba atitolti, pažinti arba išsiskirti. Žmogaus gyvenime maistas yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, be kurių mes paprasčiausiai negalime išgyventi. Tačiau žmogus turi labai daug pasirinkimo galimybių tarp skonio, kvapo, vaizdo – jie žmogų vilioja arba atgraso.

Alfas Ivanauskas/Dariaus Jakubausko nuotr.
Alfas Ivanauskas
Šiais laikais madinga frazė „sveikas gyvenimo būdas“. Deja, pamirštame, kad sveikai gyventi – tai valgyti ne tik špinatus, grikius ar kitą „super maistą“

Šiais laikais madinga frazė „sveikas gyvenimo būdas“. Deja, pamirštame, kad sveikai gyventi – tai valgyti ne tik špinatus, grikius ar kitą „super maistą“. Labai svarbus yra pats požiūris ir įpročių formavimas. Manau, kad kalbėdami apie sveiką gyvenimo būdą, mes turime galvoti ne apie tam tikrus draudimus, o apie edukaciją. Man ši tema asmeniškai yra labai svarbi, nes šiuolaikiškas, brandus žmogus turi į viską žiūrėti plačiai. Sveikas gyvenimo būdas yra gera savijauta, o gerą savijautą lemia geros emocijos. Geras emocijas tuo metu labai dažnai lemia skanus ir išvaizdus maistas, nukeliantis mus į tam tikras šalis, pasakojantis istorijas, atskleidžiantis tradicijas, kuriantis legendas. Kitaip sakant, verčiantis mūsų vaizduotę dirbti.

Be to, visuomenėje yra tiek daug mitų apie tinklinius restoranus ir maistą juose, kaip ir maistą prekybos centruose, plaunamas salotas, apie makdonalde pateikiamas sintetines daržoves ir netikrą mėsą, per dienas laikomus sumuštinius – toks tamsumas mus daro ribotus. Net neapsilankę patys, tikime kalbomis, o ne faktais. Ar vis dar galvojate, kad turguje produktai daug sveikesni nei prekybos centruose? Dabar itin madinga apsipirkinėti turguje, o ne masinei auditorijai skirtame prekybos centre. O aš apsiperku ten, kur noriu, ne ten, kur madinga.

– Jūs pats daug keliaujate. Pagal ką renkatės restoranus? Ar jums svarbu, kad juose tiekiamas maistas būtų sveikas?

– Keliaudamas visada galvoju, ką iš pasirinktos maitinimo vietos gausiu, nes man tai – ne tik alkio tenkinimo vieta, o pažintis su produktais, jų deriniais ir technologijomis. Kai kūriau kulinarinę knygą vaikams, lankiausi tik vaikiškuose restoranuose ir valgiau tik vaikiškus meniu, kad suprasčiau, ką valgo šiuolaikiniai vaikai ir galėčiau padaryti analizę. Mano pasirinkimai, kur valgyti, dažnai priklauso nuo mano paties emocijų ir užduoties, kuria tuo metu gyvenu. Pavyzdžiui, kurdamas meniu restoranams, barams, maisto tinklams, jei reikia sveiko maisto meniu, lankausi tokiuose restoranuose, jei reikia dienos pietų meniu, koncentruojuosi į juos. Lankausi restoranuose, kurie ieško šiuolaikiškų išeičių, kaip sumažinti įprastuose patiekaluose kalorijų skaičių ir padaryti jį sveikesniu. Žinoma, galima kažką sukurti ir sėdint namuose ar biure, bet, norint pajusti maisto pasaulio pulsą, turi domėtis tuo, kas vyksta čia ir dabar. Galiausiai, norisi ne tik sekti tendencijas, bet ir jas kurti.

Mano nuomone, šiais laikais maitinimo įstaigos turi socialinį statusą ir gali burti bendruomenę, kurią vienija tam tikros vertybės.

– Kaip keičiasi maisto pasaulio tendencijos pasaulio mastu? Kaip manote, ar ateis ta diena, kai nebeliks, pavyzdžiui, prancūziško batono?

– Tokia diena greičiausiai neateis vien dėl gilių tradicijų. Nedings ir pica, ar riebi mocarela, itališki ledai ar kiti gaminiai, įtraukti į kultūros paveldo sąrašus. Dėl to labai džiaugiuosi ir norėčiau palinkėti mums, lietuviams, tokios vienybės ir pagarbos lietuviškiems produktams ir patiekalams. Jie mums niekuo nenusikalto, o be kaltės tampa kalti. Tie patiekalai atspindi mūsų istoriją, tradicijas.

Pagrindinė šių laikų maisto pasaulio tendencija – mylėti ir džiaugtis savo šalies virtuve ir produktais. Pasaulio šefai mums pažįstamus ingredientus pateikia šiuolaikiškai, kaip leidžia šių laikų technologijos ir žinios. Žinoma, naminis maistas visada išliks ant bangos, bus vertinamas net tada, jei didžiąją dalį mūsų maisto technologijų perims robotai. Žmogaus pagaminto maisto džiaugsmas išliks visada. Nes tai – vertybė. Kaip ne kartą sakiau, nepažįstu pasaulyje žmogaus, kuriam nepatiktų mokantis valgyti gaminti žmogus. Juk tai – nepriklausomybė valgyti ką nori, o ne kas yra. Dėl to skatinu šį suvokimą skiepyti vaikams ir rodyti tai savo pavyzdžiu namuose. Mokantys gaminti ir suprantantys maisto kultūrą tėvai užaugins laisvus, kūrybiškus vaikus.

Alfas Ivanauskas/Dariaus Jakubausko nuotr.

– Kaip žiūrite į kaltinimus tėvams, kad garsiai kalbame apie sveiką maistą, o namuose gaminame nesveikai?

– Mes viešai vaidiname, kad nevalgo mūsų vaikai bulvyčių ir kečupo, nežino picos skonio. Bet juk didžioji dalis tėvų neturi laiko ir galimybių gaminti visiškai sveikai. Be to, o ką reiškia visiškai sveikai? Jei maistas yra pagamintas iš geros kokybės ingredientų, yra neperkeptas, su šviežiomis daržovėmis, pagamintas su meile, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, jis jau yra sveikas. Jei kažkas sako, kad sveika valgyti tik grikius, špinatus, avižas – tai ne visiška tiesa. Tiesa yra ta, kad maistu mes turime džiaugtis, o kulinarinis pasaulis ir skirtingų šalių virtuvės mums leidžia pažinti įvairius skonius.

Maistas turi teikti pasitenkinimą. Svarbiausia, žinoma, jausti saiką, žinoti laiką ir vietą. Bulvytės, saldūs gazuoti gėrimai ir kečupas – tikrai neskirti valgyti kasdien. Bet jei vaikas to kartais paragaus, žinodamas, ką ragauja, kas nutiks blogo? Jei vaikas auga sveikoje šeimoje, kur visi bendrauja, juda, jis bus daug sveikesnis ir joks papildomas kečupo lašas nepadarys jo organizmui žalos. Aišku, visada reikia stengtis, kad mūsų racione būtų kuo daugiau daržovių ir kitų maistine prasme naudingų produktų.

O jei dėmesio ir laiko trūkumą vaikams bandome kompensuoti draudimais, vaikas tikrai jausis izoliuotas ir nepilnavertis. Todėl aš siūlau nepulti į kraštutinumus – nė vienas maistas nėra narkotikas, kaip dabar madinga sakyti, niekur nėra uždraustų produktų. Kai jūs skrendate į kitą šalį pažinti kultūros arba vaikas dalyvauja pamokoje apie Prancūziją, Italiją ar Kiniją, kodėl negalime duoti vaikui galimybės susipažinti su šia šalimi? Juk negalime sakyti, kad italai valgo nesveikai, todėl neturėtume ragauti jų maisto – nei picos, nei ledų, nei makaronų? Visur vadovaukimės sveiku protu ir saiku.

– O ką galvojate dėl cukraus, kuris yra vadinamas „narkotiku“, kaip jūs minėjote?

– Cukraus, druskos ir riebalų, žinoma, mes vartojame per daug. Lygiai kaip ir per mažai judame ar gyvai bendraujame. Net jei valgysime sveikiau, o būsime izoliuoti ir nelaimingi, sveikesniais kažin netapsime. Taigi jei kažkoks patiekalas yra mūsų šeimos tradicija, kaip cepelinai ar pietūs greitojo maisto restorane, tai yra didžiausia vertybė. Ir jeigu jūsų močiutė gamina fantastišką šimtalapį, dėl kurio susirenka visa šeima, tai yra tikroji žmogaus sveikata. Prisiminkime, kaip mums nepatikdavo, kai kažką vaikystėje drausdavo. Turime vaikams pasakoti ir aiškinti, o ne drausti. Taip, galima sakyti, kad miestuose senamiestis yra blogas dalykas – siauros gatvės, nėra kur palikti automobilių. Gal ir juos uždrauskime? O gal padarykime iš jo naujamiestį?

Alfas Ivanauskas
Nereikia kastruoti šiuolaikinės virtuvės, geriau prisiminkime saiką. Jei valgote bulvių traškučius ar mėgstate mėsainius, o gal geriate daug kavos, neatsisakykite to, jei jaučiatės laimingi

Nereikia kastruoti šiuolaikinės virtuvės, geriau prisiminkime saiką. Jei valgote bulvių traškučius ar mėgstate mėsainius, o gal geriate daug kavos, neatsisakykite to, jei jaučiatės laimingi. Tik prisiminkite saiką. Pasekmės atsiranda, kai viršijamos normos. Be to, edukacija kulinarijoje – būtina. Pavyzdžiui, daug neigiamų kalbų kelia mėsos paniravimas, arba apvoliojimas džiūvėsiuose prieš kepant. Tačiau kepant mėsą keptuvėje, ji netenka sulčių, traukiasi, paniravimas nuo to apsaugo, tik reikia tai daryti technologiškai taisyklingai: svarbi tinkama temperatūra ir kokybiškas aliejus.

– Kokių pats turite maisto nuodėmių? Kokie patiekalai, kalbant apie skirtingas šalis, yra jūsų favoritai?

– Neįsivaizduoju savęs be saldžiarūgščio baklažano, traškioje plutelėje, anties kulšelės „confit“ riebaluose ir su bulvių koše. Sąrašą papildyčiau tikru jautienos mėsainiu, krembriulė, itališka pica, makaronais su „Bolognese“ padažu, nuostabiai iškeptais blyneliais ir šonkauliukais... Visada valgydamas tokį maistą galvoju apie paros metą ir savo dienos aktyvumą. Faktas, kad po tokio maisto reikia suplanuoti ir gražų pasivaikščiojimą parke (šypsosi).

– Jei reiktų rinktis, skanus ar sveikas maistas? Ar įmanoma, jūsų nuomone, suderinti šiuos abu dalykus?

– Skanus ir sveikas – tas pats kas gražus ir protingas. Dažnai žmonės sako, kad tai – neįmanoma. Tai yra didžiausias mitas. Maistas gali būti skanus ir sveikas. Skonis yra toks individualus dalykas. Esu ne kartą ragavęs tokių dalykų, kada man buvo labai skanu, o kitiems – neskanu. Tačiau man sveikas maistas nėra tik salotos, virta vištienos krūtinėlė, dietinis padažas ir garuose virtos bulvės. Sveikas maistas, pirmiausia, kokybiški ingredientai, iš kurių tas maistas kuriamas. Norint kasdien valgyti sveikiau, reiktų pagalvoti apie kitokį garnyrą, padažą, o gal tiesiog sumažinti porciją.

– Ar valgydamas „nesveiką“ maistą jaučiatės kaltas?

– Jausčiausi kaltas tada, kai meluočiau, jog 100 proc. esu sveiko gyvenimo šalininkas tarsi iš vadovėlio. O šiaip didžiuojuosi ir džiaugiuosi žmonėmis, kurie visiškai tikri savo poelgiais, pasirinkimais ir savo natūralumu.

– Vesdamas užsiėmimus vaikams, užrišate jiems akis. Kodėl?

– Vaikams, kaip ir suaugusiems, reikia duonos ir žaidimų. Kartais norint, kad vaikas pradėtų valgyti, reikia jį su patiekalu supažinti žaidimo forma. Todėl kartais man patinka vedant vaikams užsiėmimus atnešti įvairiausių tautų valgių ir tokiu būdu mes pažindinamės. Kartais vyksta gaminimo pamokos iš kulinarinių knygų ar stebint užsienio šefų TV laidas. Tai visada būna nuotaikingai juokinga ir linksma, ko reikia vaikams įsisavinant informaciją. Pavyzdžiui, skamba kiniška muzika, valgome su pagaliukais – aiškinu apie kinų tautos tradicijas. Akių užrišimas – įdomus žaidimas, nes ne tik ragauji, bet ir bandai atspėti, ką iš tiesų valgai, koks galėtų būti to produkto skonis.

Turime vaikams pasakyti, ką galima valgyti dažniau, o ką – rečiau, bet negalime uždrausti jiems pažinti pasaulio. Kaip ir negalime vaikų rengti vien medvilne ir vilna. Vaikai privalo turėti ir sintetinių drabužių. Baikime vaidinti, jog esame natūralūs, kai turime tiek dalykų, padedančių mums būti šiuolaikiškais. Negrįžkime į viduramžius, kai gyvename laikais, kai net mūsų įkvepiame ore gali būti plastmasės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt