Jaučia pasirinkę teisingą kelią
Lietuvoje planuojamas proveržis – iki 2030 metų padvigubinti ekologinės gamybos plotus, kurie 2021-aisiais siekė 8 proc. visos dirbamos žemės. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai buvo sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su 2020-aisiais. Manoma, kad augimui įtakos turėjo tai, kad vėl pradėta finansiškai remti naujai įsitraukiančiuosius į ekologinį ūkininkavimą. Suprantama, kad finansinės paskatos – labai svarbios, kaip ir ekologiškos produkcijos paklausa, be kurios nebūtų ir prasmės užsiimti tokia veikla.
Lietuvoje daugiausiai ekologiniu žemės ūkiu užsiima augalininkystės ūkiai, o gyvulių augintojų, ypač pieno gamintojų, kurie gamintų ekologišką produkciją, nėra tiek daug. Utenos rajone ūkininkaujantys Vida ir Antanas Paužuoliai – vieni iš nenuilstamų ir nuoseklių ekologinės pienininkystės ūkių puoselėtojų. Maždaug prieš penkiolika metų jie pasiryžo imtis naujos veiklos – ūkininkavimo ir pasinėrė į ekologinę žemdirbystę. Pastaraisiais metais dar labiau įsisąmonino, kad pasirinko teisingą kelią – visuomenė vis labiau pradeda vertinti sveikatai palankų maistą, domisi, kaip žemdirbiai ūkininkauja, koks jų požiūris į gamtą, tvarumą ir t.t.
„Jaučiasi, kad ekologiško maisto poreikis auga. Matosi, kaip parduotuvėse pirkėjai ieško tokių prekių, žmonės nori natūralesnio maisto, supranta, kad chemijos visur yra per daug", – pastebėjo V. Paužuolienė ir pridūrė, kad ir jų šeima dairosi į ekologiškas prekes: kai pats dalyvauji ekologiškoje gamyboje, tai tampa bendru gyvenimo orientyru.
Dėmesys ne kiekybei, o kokybei
Ekologinių ūkių dėmesio centre ne kiekybė, o kokybė, todėl ir gamybos sąnaudos didesnės. Aišku, parduodamos ekologiškos produkcijos kainos yra aukštesnės, todėl be finansinės paskatos ekologiškų produktų gamintojams būtų sudėtinga verstis. Ekologinė gamyba remiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas". Vida ir Antanas Paužuoliai gavo paramos ir pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių". Jie ne kartą yra pasinaudoję ir ūkių modernizavimą skatinančiomis KPP priemonėmis – ir ankstesnio finansinio laikotarpio, ir 2014–2020 metų. Ūkininkai yra įsigiję pakankamai reikiamos technikos ir įrangos.
Pieno gamintojai laiko apie 40 galvijų – melžiamų karvių ir prieauglio, valdo per 100 hektarų žemės. Didžiąją dalį sudaro pievos, kur vasaros sezono metu laisvai ganosi galvijai ir gaminamas pašaras žiemai. Dalis yra kultūrinių ganyklų, dalis – natūralių pievų. Ūkininkai taip pat augina javus, o grūdus sunaudoja gyvulių pašarui.
„Ekologiniam gyvulininkystės ūkiui keliami reikalavimai yra aukšti: ir pašarai, ir visokie pašariniai priedai turi būti ekologiški. Grūdai, aišku, taip pat, juos patys ir malame. Ganyklas patręšiame natūraliomis trąšomis", – pasakojo ūkininkė.
Uteniškiai pieno žaliavą tiekia Rokiškyje įsikūrusiam kooperatyvui „EKO tikslas", kuris per metus iš kooperatyvo narių superka ir parduoda daugiau nei 5000 tonų pasitikslinti skaičių !sertifikuoto ekologiško pieno.
Mokslas tiria ekologiškų ir chemizuotų produktų skirtumus
Populiarėjant ekologiškam maistui, mokslininkai, gydytojai atlieka tyrimus, kurie atskleidžia, kuo skiriasi ekologinės ir intensyvios gamybos produkcija.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė akcentavo, kad, kalbant apie ekologinį maistą, girdisi ir daug įvairių mitų. Pasak jos, su maistu privalome gauti tam tikrą maistinių (mineralinių ir vitamininių) medžiagų rinkinį, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti, atsinaujinti, gyventi ir t.t. Kitas dalykas – sveikatai palanku negauti tam tikrų nenaudingų komponentų, galinčių atsirasti maiste.
Gydytoja minėjo, kad yra atlikta daug klinikinių studijų, kuomet buvo lyginti ekologinio ir neekologinio ūkininkavimo produktai (neperdirbti) ir patvirtinta, kad maistinių medžiagų atžvilgiu tarp jų skirtumo nėra. Bet yra tam tikrų niuansų: kai kuriuose ekologiškuose augliniuose produktuose aptikta daugiau fenolinių (biologiškai vertingų ir aktyvių) junginių, pasižyminčių oksidacinėmis (atstatomosiomis ir senėjimą lėtinančiomis) savybėmis, taip pat buvo nustatyta, kad kai kuriuose ekologiškai augintų vištų produktuose rasta daugiau sveikatai naudingų omega–3 riebalų rūgščių.
Ji taip pat pabrėžė, kad ekologiškuose maisto produktuose yra mažiau komponentų, kurie gali daryti įtaką žmogaus sveikatai, nes ekologinėje gamyboje negalima naudoti antibiotikų, pesticidų ir kitokių sintetinių medžiagų, genetiškai modifikuotų organizmų.
„Vadinasi, šiuo atžvilgiu toks maistas sveikatai yra palankesnis, – apibendrino dr. E. Gavelienė.
Gydytoja pastebėjo, kad Lietuvoje teisės aktais nustatyta rekomendacija, jog bent 30 proc. vaiko ar ligoninės paciento raciono sudarytų ekologiška produkcija.
Formuojasi atsakingas požiūris
Pastaraisiais laikais plečiasi samprata, kad ekologinė gamyba prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, dirvožemio ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Taigi, formuojasi gilesnis ir atsakingesnis požiūris į iškilusius mūsų planetos iššūkius.
„Tai, kas yra minima Žaliojo kurso gairėse, yra paranku aplinką ir gamtą tausojančiai žemdirbystei. Jaučiama, kad vis daugiau dėmesio skiriama ekologinei žemės ūkio produkcijos gamybai. Gerai, kad visa visuomenė orientuojama į tvarią gamybą ir vartojimą, tokiu atveju žemdirbio triūsas įgauna kitokią prasmę", – pabrėžė V. Paužuolienė.
Daug dėmesio ekologinei gamybai skiriama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane Perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo parama bus skiriama iš tiesioginių išmokų (ekoschema), o ekologiniam ūkininkavimui – ir iš tiesioginių išmokų (parama už vaisius, uogas, daržoves), ir iš kaimo plėtros lėšų (parama už javus ir daugiametes žoles).