Tvarus ūkininkavimas – ne vienadienis
Pažangi technika ir naujos technologijos labai reikalingos žemdirbiams, nes be jų – kaip be rankų.
Tačiau galinga technika mažai ką reiškia, jeigu jos pagalba sprendžiami tik vienadieniai siekiai – daugiau pasėti, prikulti ir parduoti. Suprantama, kad žemdirbio tikslas – žemės ūkio produkcijos gamyba. Tik tam, kad žemė nuolat apdovanotų gausiu derliumi, išsaugotų savo gyvybingumą ir nebūtų teršiama gamta, o vietos bendruomenė džiaugtųsi sveiku natūraliu maistu, būtini perspektyvūs sprendimai, paklosiantys tvirtus tvaraus ūkininkavimo pamatus kitoms kartoms..
Pavyzdžių, kaip Lietuvoje žemdirbiai įsiklauso į gamtą, dirvos poreikius, stengiasi tausoti išteklius, nepakenkti aplinkai ir pasiekia puikių rezultatų – ne vienas ir ne du. Modernaus požiūrio, susieto su tausojančia žemdirbyste, atstovai sako, kad pagrindinis jų turtas yra gyvas dirvožemis, sveika aplinka, tvariai užauginta produkcija bei pagamintas maistas, taip pat ne ką mažiau svarbios yra ir sukauptos žinios.
Aukščiausias pasiekimas – gyvasties pilnas dirvožemis
Išskirtinių rezultatų yra pasiekęs Ukmergės rajone ūkininkaujantis Valentinas Genys, Lietuvos ūkininkų bendruomenei gerai žinomas tausojančios ekologinės žemdirbystės puoselėtojas, agronomas, kuris savo sukauptomis žiniomis noriai dalijasi ne tik su ekologinių, bet ir intensyvios žemdirbystės ūkių savininkais. Dabar, kai ūkininkai suka Žaliojo kurso kryptimi, šio žemdirbio, kuris dirba su pagarba gamtai ir vadovaudamasis natūraliais jos dėsniais, patarimai – kone aukso vertės.
Į dirvą jis neberia sintetinių trąšų, nenaudoja pesticidų. Taip ūkininkauti privalo visi ekologinės gamybos ūkiai. Tačiau V. Genio ūkyje yra kitų išskirtinumų – čia apsieinama be plūgo, taikomos minimalaus žemės dirbimo technologijos. Šiame ūkyje visai nenaudojama cheminių augalų apsaugos priemonių.
Iš Ukmergės rajono ūkininko galima pasimokyti sėjomainos, kuri yra svarbiausia žemdirbystės sistemos dalis, praktikos. Jis taiko net 9 laukų sėjomainą, augina kmynus, motiejukus, spelta kviečius, rugius, avižas, grikius ir džiaugiasi derliais ir tuo, kad jo dirvožemis pilnas gyvasties. Tokie tvarios pažangos keliu vedantys pasiekimai – kantraus ir ilgo darbo vaisiai.
Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai gauna finansinę paramą pagal KPP priemonę „Ekologinis ūkininkavimas". V. Genys yra pasinaudojęs ir ankstesnio finansinio laikotarpio (2007–2013 m.), ir 2014–2020 m. KPP ūkio modernizavimui skirta parama „Investicijos į žemės ūkio valdas", kurią investavo į naują techniką, padargus, įrangą.
Suvokimas apie tvarią plėtrą atėjo ne per vieną dieną
Kėdainių rajone ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė taip pat pabrėžia, kad labai svarbu gerinti dirvožemio struktūrą, gausinti humuso kiekį dirbamoje žemėje. Toks suvokimas atėjo ne per vieną dieną. Jis prieš kelis dešimtmečius ūkyje pradėjo taikyti neariamąją žemės dirbimo technologiją. Vėliau įdiegė tiksliojo tręšimo technologijas, kurios padeda mažinti trąšų naudojimą, taigi, ir ūkio išlaidas, taip pat tausoti dirvožemį bei aplinką. Ūkininkas naudoja technologijas, kurios leidžia stebėti augalų būseną, įvertinti, kokių mikroelementų trūksta, kokie yra žemės struktūros pokyčiai ir t.t. Jau ne vienerius metus augina tarpinius pasėlius, tampančius žaliąja trąša ir gerinančius dirvožemį.
Ūkininkas laikosi nuomonės, kad tiksliąsias technologijas reikia diegti ne galvotrūkčiais, bet nuosaikiai ir apgalvotai, kitaip gali nepasiekti naudos nei ūkiui, nei gamtai ir aplinkai. Jis neabejoja, kad pažangioji žemdirbių dalis Žaliąjį kursą supranta kaip galimybę tobulėti, tik reikia daugiau žinių ir glaudesnio Žemės ūkio ministerijos, ūkininkų ir mokslininkų bendradarbiavimo.
KPP priemonių parama jau daug pasitarnavo įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus. Tuos žingsnius toliau tęsia ir žymiai išplėtoja Žemės ūkio ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtas naujojo finansavimo laikotarpio dokumentas - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas.
Jame – dar daugiau įvairių priemonių, kurios nukreiptos tvariam ir pažangiam ūkininkavimui skatinti. Ūkininkai galės pasirinkti klimatui, aplinkai, perėjimui į ekologinį ūkininkavimą, gyvūnų gerovei naudingas priemones, vadinamąsias ekoschemas, o su kaimo plėtros parama bus galimybės investuoti ir modernizuoti ūkius, taikyti inovacijas, diegti pažangiausias technologijas, plėtojant tvarų ūkininkavimą – taupant išteklius, tausojant gamtą, stabdant klimato kaitą ir aprūpinant kokybišku, sveikatai palankiu maistu vartotojus.