Siekė sutaupyti?
Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, manoma, kad paukščių pašaras su pramonei skirtais riebalais buvo maišomas siekiant sutaupyti ir atpiginti produkciją. Šiai teorijai pritaria ir AB „Kauno grūdai“, kuri pašarus gamina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynams, nemaistinio verslo vadovas Šarūnas Valys. Specialisto nuomone, nors įprastai naminių paukščių pašarai yra maišomi tik su sertifikuotais ir gyvūnams bei žmonėms nepavojingais riebalais, tokie skandalai paprastai iškyla kai rinkoje ima trūkti kokių nors žaliavų.
„Tai nėra vienintelis atvejis ir nenustebau, nes ne paslaptis, kad Lenkijos rinka yra orientuota į kainą ir jie padarys viską, kad išliktų pigiausi Europoje. Tokie nusižengimai paprastai iškyla į viešumą kai ima trūkti žaliavų. Dar iki karo Ukrainoje dėl problemų su tiekimu iš Kinijos trūko aminorūgščių. Vėliau pradėjo trūkti grūdinių ir baltyminių žaliavų. Galiausiai, jei palygintume su šių metų pradžia, visos kainos itin pakilo, o tai kai kuriuos gamintojus paskatino ieškoti būdų sukurti kuo pigesnį pašarą.
Tiesa ta, kad jokių techninių žaliavų pašaruose negali būti ir tam negali būti taikomos jokios išimtys. Tai tiesiog draudžiama. Kartu situacija rodo, kad ir vartotojui nėra saugu rinktis pigiausią prekę. Tam, kad ji būtų pigiausia – kažkas vis tiek yra aukojama“, – savo įžvalgomis dalijosi Š. Valys.
Du verslų tipai
Pasak pašnekovo, rinkoje dirbantys pašarų gamintojai gali būti skirstomi į du tipus: vieni jų yra visiškai integruoti ir patys kuria pašarus savo paukštynams taip siekdami išlaikyti paukštienos kokybę, o kiti konkuruoja savo kaina su visa rinka ir produkciją parduoda.
„Mūsų kuriamais pašarais yra lesinami paukščiai bendrovei priklausančiuose „Kaišiadorių paukštyne“ ir „Vilniaus paukštyne“, todėl esame tiesiogiai suinteresuoti, kad produktas būtų kokybiškas, nes, galima sakyti, tiesiogiai dalyvaujame maisto grandinėje. Juk nuo to, koks bus pašaras, priklauso paukščio sveikata, o tuomet ir produkciją perkančių vartotojų sveikata. Tai yra didelė atsakomybė, o kartu žinome, kad reputacija yra tai, kuo negalima rizikuoti“, – sakė nemaistinio verslo vadovas.
Š. Valys pripažįsta, jog verslui šiais metais teko ne vienas iššūkis ir reikėjo iš naujo perdėlioti visas tiekimo grandines, nes kai kurių pagrindinių žaliavų tiekėjai Europai buvo Rusijoje ir Baltarusijoje. Nors 99 proc. grūdų AB „Kauno grūdai“ perka iš Lietuvos augintojų, likusi nedidelė dalis į šalį atkeliauja iš Ukrainos. „Verslui svarbu išlaikyti ir socialinę atsakomybę, o ne siekti mažiausių kainų“, – pastebi pašnekovas.
Siekia visiško atsekamumo
Pasiteiravus apie gamybos kontrolę AB „Kauno grūdai“ nemaistinio verslo vadovas sakė, kad siekiant pašarus išlaikyti kaip įmanoma natūralesnius Kaišiadoryse ir Vilniuje veikiančiuose bendrovės paukštynuose yra taikomi kontrolės mechanizmai ir visiško atsekamumo principas. Tai reiškia, kad itin kruopščiai turi būti atrenkamos tiek žaliavos, tiek ir patys augintojai, o visas grūdų bei kitų žaliavų kelias turi būti puikiai žinomas bendrovės specialistams.
„Tik viską nuolat tikrindami galime išlaikyti kokybę. Didžioji dalis pašaro yra įvairūs maistinės kokybės grūdai, kurie naudojami ir miltams gaminti. Taip pat į sudėtį įeina baltyminės medžiagos, tokios kaip soja ir rapsai, aliejus, aminorūgštys bei įvairūs vitaminai ir mineralai. Kiekviena žaliavų partija yra tikrinama ir vos tik atvykus. Kuo kokybiškesnis ir natūralesnis pašaras – tuo geresni augimo ir pačios paukštienos rodikliai“, – kalbėjo Š. Valys.
Reguliarūs gamintojų patikrinimai
Lietuvoje gamintojų produkciją nuolat tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vien 2021 m. patikrino 20379 pašarų tvarkymo subjektus, kurių metu buvo nustatytas 351 pažeidimas. Buvo išrašytos 28 baudos. Kiti pažeidėjai atsipirko įspėjimais.
Jau ankščiau buvo skelbtas ir atvejis kuomet dar šių metų gegužę VMVT Šiaulių departamento inspektoriai kartu su Aplinkos apsaugos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais po atlikto nuodugnaus tyrimo išaiškino prekybos techninės paskirties sojų aliejumi ir vėliau jo panaudojimo pašarų gamybai schemą. Į šią galimai nelegalią veiklą pateko net kelios Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse veikiančios žemės ūkio bendrovės ir paukštininkystės ūkiai. Kiekvieno iš jų vaidmuo ir padaryto pažeidimo mastas bus nustatytas tyrimo metu.
Tuomet tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad pašarams gaminti naudotas sojų aliejus neatitinka keliamų reikalavimų. Visų pirma, techniniams tikslams įvežtas aliejus negali būti naudojamas maisto ir pašarų gamyboje, taip pat importo metu aliejus nebuvo deklaruotas kaip pašarų gamybai skirta žaliava, todėl pažeisti ES teisės aktų reikalavimai.
Kaip rašoma VMVT pranešime, pašarai, kurių gamyboje, buvo panaudotas techninis aliejus, uždrausti, o paukščiai, kurių auginimui buvo naudoti pašarai su šiuo techniniu aliejumi, turėjo būti nugaišinti. Dėl neatsakingo žaliavų įsigijimo, jų panaudojimo ir prekybos įmonės patirs didelių nuostolių. Jų taip pat laukia sankcijos už teisės aktų pažeidimus.
VMVT atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas pažymėjo, kad situacija Lietuvoje nėra bloga. Tai rodo ir nuolat visuose sektoriuose vykstanti kontrolė. „Siekiant efektyvinti kontrolę ir sumažinti biurokratinę naštą bei skatinti dirbti be pažeidimų visi subjektai yra skirstomi į mažos, vidutinės ir padidintos rizikos grupes. Jei nėra pažeidimų tokios įmonės yra tikrinamos rečiau. Padidintos rizikos subjektai tikrinami kasmet, vidutinės rizikos įmonėse patikrinimai vykdomi kartą per du metus, o mažos rizikos – kas tris metus.
Turėdami visą informaciją ir vertindami visas rizikas inspektoriai sudaro atsitiktinių patikrinimų planą. Tiesa, įmonėse patikrinimai gali būti vykdomi ir dažniau. Sulaukus konkretaus skundo atliekami neplaniniai patikrinimai“, – apie patikrinimus pasakojo specialistas.