„Daugelis kolegų svarsto klausimą, ar naujos technologijos padės išspręsti įsisenėjusias mūsų sektoriaus problemas. Pasitaiko ir optimistų, ir skeptikų, tačiau, kiek pastebiu, mažai kas susimąsto apie tai, kad dirbtinis intelektas turi potencialo iš pagrindų pakeisti elektroninės prekybos žaidimo taisykles ir pateikti mums visai naujų, dar nematytų iššūkių puokštę, – sako „Bigbox“ vadovas ir pajuokauja – Kiekybė perauga į kokybę, tačiau diskusijoms apie dirbtinį intelektą tokia taisyklė kol kas negalioja. Kuo daugiau šia tema kalbama, tuo dažniau ji įstringa nepamatuotų lūkesčių ir nesusiformavusių poreikių žirklėse. Nejučia prisimeni Henry Fordui priskiriamą citatą apie tai, kad jei jis, kurdamas savo automobilį, būtų paklausęs žmonių, ko jie nori, jie būtų pasakę, kad jiems reikia greitesnių arklių.“
Pirkėjai DI vertina atsargiai
Pasak Edgaro Piliaus vartotojai DI perspektyvas elektroninėje prekyboje vis dar įsivaizduoja gana miglotai. Tyrimų platforma „Attest“ neseniai paskelbė tyrimą, kuriame siekiama išsiaiškinti pirkėjų požiūrį į dirbtinio intelekto pritaikymą elektroninėje prekyboje. Apklausoje dalyvavo 9,5 tūkst. darbingo amžiaus klientų iš JAV, Kanados, Meksikos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.
Rezultatai tyrimo organizatorius kiek nustebino, nes tik 27,3 proc. apklaustųjų tiki, kad DI gali rimtai pagerinti pirkimo procesą ir vos 26 proc. respondentų mano, kad jis taps labiau individualizuotas, suasmenintas ir patogesnis.
„Bigbox“ vadovas pastebi: „Aptariant DI privalumus ir trūkumus apklausos dalyviai dažniausiai mechaniškai atkartoja kažkur nugirstas frazes, su kuriomis norėtųsi pasiginčyti. Pavyzdžiui, ar DI išmoktų reklamos klišių replikavimas tikrai gali būti vadinamas kūrybiškumu, o DI generuojama vartotojo aplinka yra kažkuo labiau nuasmeninta nei dabartinis elektroninės parduotuvės šablonas. Manau, vartotojai tiesiog signalizuoja, kad neturi sukauptos patirties ir su naujove dar neužmezgė emocinio ryšio. Juk tų pačių žmonių paklausus, ką jie galvoja apie automobilius, jie greičiausiai pradėtų kalbėti apie vairavimo malonumus, gerus ir blogus modelius, varginantį stovėjimą kamščiuose, o ne su automobiliais susijusius abstrakčius urbanistinius iššūkius ar... arklių augintojų patiriamus nuostolius.“
„Attest“ studija atskleidė, kad pirkėjai palankiau vertina tas DI pritaikymo sritis, su kuriomis jau yra susidūrę ar bent jau kažkur matę. Pavyzdžiui, elektroninėse parduotuvėse įdiegtus DI pokalbių robotus linkę naudoti nuo 60,2 proc. iki 40,4 proc. skirtingoms amžiaus grupėms priklausančių vartotojų. Tuo tarpu universalių DI įrankių panaudojimas pirkinių paieškai sulaukia šiek tiek mažesnio palaikymo – nuo 50,2 proc iki 28,2 proc.
„Šį skirtumą galima paaiškinti tuo faktu, kad pokalbių robotai atsirado daug anksčiau už galimybę DI įrankiams realiu laiku pasiekti internete skelbiamą informaciją, – dėsto Edgaras Pilius, – „Chat GPT“ interneto paieškos funkcija buvo viešai pristatyta vos 2024 m. spalio pabaigoje, o „Perplexity“ įrankis, leidžiantis pirkti internetu, neišeinant iš DI paieškos svetainės, kol kas prieinamas tik mokamą šios paslaugos versiją užsisakiusiems JAV vartotojams.“
Ryški tendencija – vyresni pirkėjai skeptiškiau nei jaunimas vertina DI galimybes. Be to, jie yra prasčiau susipažinę su naujovėmis. Tai rodo kontrolinio klausimo rezultatai, kuriais tyrimo organizatoriai pabandė išsiaiškinti skirtingų amžiaus grupių gebėjimą atpažinti DI sugeneruotą turinį. Šioje „rungtyje“ 55–64 metų amžiaus respondentai pasirodė net du kartus prasčiau nei 18–24 metų dalyviai.
Jauniausia vartotojų grupė ne tik geriausiai orientuojasi DI aplinkoje, bet kur kas kritiškiau nei vyresni 25–34 metų respondentai vertina DI pokalbių robotus, o taip pat dažniau už kitus yra linkę naudotis universaliais DI paieškos įrankiais.
„Būtent ši apklausos rezultatų anomalija signalizuoja rimtus vartotojų elgsenos pokyčius, – pastebi Edgaras Pilius, – Per kelis dešimtmečius interneto įvaizdis transformavosi iš informacijos lobyno į prastai inventorizuoto turinio sandėlį. Nemaža šio turinio dalis yra neaktuali, pasenusi, skirta paieškos varikliams, o vartotojams neneša jokios naudos. Tradicinis naudojimosi internetu modelis, kai vartotojas eina į „Google“, kad gautų paieškos rezultatus, su kuriais galėtų pats susipažinti ir įvertinti, tampa vis mažiau efektyvus. Jauniausia internautų karta yra mažiausiai varžoma šio įsisenėjusio įpročio ir į internetą eina ne dėl paieškos rezultatų, o tikėdamasi gauti patenkinamo lygio atsakymus į savo užklausas.“
Tradicinės interneto paieškos pabaiga?
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad „Google“ paieškos rezultatų kokybė prastėja. Siekdami išsiaiškinti šių teiginių pagrįstumą kelių Vokietijos universitetų mokslininkai vienerius metus stebėjo 7392 „Google“ užklausas į populiarių produktų apžvalgas.
Ekspertų išvados neguodžia. Nemažą „Google“ paieškos rezultatų dalį sudaro labai žemos kokybės turinys, sukurtas siekiant reklamuoti prekes ir paslaugas. Šis turinys dažnai būna prastai parašytas, neaktualus ar net peržiangiantis reklamos ir šlamšto ribas.
„Tyrėjai padarė išvadą, kuri ir taip daugeliui buvo aiški, – sako „Bigbox“ vadovas, – „Google“ paieškos kokybė pablogėjo dėl išplitusio SEO šlamšto, sukurto siekiant padidinti svetainių reitingus paieškos sistemose, o išplitus generatyviniam DI turiniui, padėtis dar labiau pablogėjo.“
Nors „Google“ suskubo neigti Vokietijos mokslininkų teiginius, tačiau į internetą nutekinti „Google“ vidiniai dokumentai atskleidžia sudėtingą paieškos virtuvę, ir parodo, su kokiais iššūkiais susiduria monopolistas. Bandant įvertinti turinio kokybę „Google“ tenka griebtis įvairiausių triukų, įskaitant naršyklės paspaudimų statistiką, domenų autoritetingumo vertinimą, patikimų šaltinių sąrašus ir seną gerą, nors ir stipriai modifikuotą „PageRank“ algoritmų rinkinį. Nežiūrint vis garsėjančių kritikos balsų, „Google“ paieška toliau išlieka pelningiausias padalinys. Vien per pirmąjį 2024 m. ketvirtį ji atnešė 57 proc. iš 80 mlrd. USD kompanijos surinktų pajamų.
„Finansai – ne visada geriausias darbo kokybės indikatorius, – įsiterpia Edgaras Pilius. Ją kur kas geriau atspindi kompanijos „SparkToro“ atliktas tyrimas, kurio metu išanalizuoti „Semrush“ dukterinės kompanijos „Datos“ sukaupti JAV ir ES vartotojų naršymo duomenys.
Tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. Europos Sąjungoje atliktų „Google“ paieškų baigiasi be išorinių nuorodų paspaudimų. Net 37,4 proc. paieškų nutrūksta paieškos svetainėje. Dar 31,97 proc. vartotojų nukreipiama į kitus „Google“ resursus arba dar kartą kartoja paiešką. Apibendrinus paieškos ciklų rezultatus išeina, kad nežiūrint visų ES pastangų apriboti „Google“ monopolinį statusą, vos 374 iš 1000 paieškų nukreipia ES vartotojus į atvirą interneto turinį.
„Man ir, manau, kitiems elektroninės prekybos atstovams tokie skaičiai nelabai patinka, – sako Edgaras Pilius, – Tačiau visai galimas daiktas, kad jau artimiausioje ateityje apie tokius rezultatus galėsime tik pasvajoti.“
2024 m. gegužę „Google I/O“ konferencijoje kompanija pristatė DI apžvalgas – dirbtinio intelekto sukurtus informacijos blokus, rodomus paieškos viršuje ir vartotojui iškart pateikiančius atsakymą į jo užklausą. Naujoji paieškos sistema pagrįsta „Gemini“ modeliu – specialiai „Google“ paieškai sukurtu dirbtiniu intelektu.
„Gemini“ apjungia tokias savybes kaip daugiapakopis samprotavimas, planavimas ir daugiarūšiai gebėjimai.
„Ko gero, tarp nedokumentuotų DI gebėjimų įsivėlė ir laki vaizduotė, – juokauja „Bigbox“ vadovas, – nes netrukus po premjeros pasipylė vartotojų skundai apie tai, kad paieška jiems siūlo picą pagardinti klijais ir kasdien valgyti… akmenis. Nors „Google“ teko pašalinti kai kuriuos „egzotiškiausius“ DI apžvalgų variantus ir atidžiau tikrinti „Gemini“ kūrybą, tačiau per internetą nuvilnijusi memų banga nepajėgi sustabdyti dominuojančios tendencijos – iš paieškos į atvirą internetą (tuo pačiu – ir į elektroninę prekybą) vedantis srautas su kiekviena diena darosi vis seklesnis. Todėl bus įdomu stebėti „SparkToro“ tyrimų rezultatus, kurie bus atlikti jau atsižvelgiant į šias DI implementacijas.“
„Google“ alternatyvų beieškant
Žiniasklaidoje ir ekspertų išvadose vis dažniau pasigirsta teiginių apie tai, kad vartotojai rinkdamiesi pirkinius yra linkę naudotis „Google“ alternatyvomis. Pavyzdžiui, „Adobe“ prognozuoja, kad pajamų dalis iš internetinių pardavimų, kurie apeina paieškos sistemas ir eina tiesiai į mažmenininkų svetaines, kitais metais išaugs 32 procentais.
Dalis pirkėjų apsipirkimų idėjas atranda per socialinius tinklus. Tačiau šiame sektoriuje ryškėja srautų persiskirstymas. Pasak „Adobe“, „Instagram“ ir „Facebook“ įtaka mažmeninei prekybai jau mažėja, o „TikTok“ – sparčiai auga. Prognozuojama, kad šios platformos srautas per šventinį laikotarpį turėtų padidėti 190 proc., lyginant su praėjusiais metais, o „Facebook“ ir „Instagram“ atitinkamai sumažėti 7 proc. ir 5 proc.
Tačiau įdomiausi procesai ryškėja DI srityje. Jau minėtas „Adobe“ tyrimas rodo, kad srautas iš DI šaltinių į internetines parduotuves per trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo dešimteriopai! Savo ruožtu, JAV technologijų tyrimų ir konsultacijų įmonė „Gartner“ tikisi, kad tradicinės interneto paieškos apimtys iki 2026 m. sumažės 25 proc. ir jas pakeis DI pokalbių robotai bei kiti virtualūs agentai. Ši prognozė paskelbta šių metų pradžioje, todėl dabar atrodo kiek konservatyvi. Daug drąsesnes pranašystes skelbia „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas. Jo manymu DI „nužudys“ ne tik „Google“, bet ir „Amazon“, o norint įsigyti prekę nereikės užeiti nei į interneto paiešką, nei į elektroninę parduotuvę.
„Prognozių išsibarstymas signalizuoja, kad esame lūžio taške, kai visai tikėtini keli radikaliai skirtingi ateities variantai. – konstatuoja Edgaras Pilius, – Ateitis parodys, ar „Google“ pavyks išlaikyti iškovotas pozicijas. Galbūt paieškos sistema transformuosis taip, kad taps nepasiekiama varžovams? Gali būti, kad įsiplieks aršios kelių konkurentų batalijos, arba atsiras naujas hegemonas. Bent jau dabar atrodo, kad „Chat GPT“ kūrėjai ruošiasi pastarajam variantui. Po to, kai „Open AI“ pristatė DI paremtą interneto paiešką ir „Chrome“ priedą, kuris iš programos visiškai išstumia „Google“ paiešką, pasklido gandai, kad kompanija ruošiasi išleisti savo interneto naršyklę. Pradeda ryškėti naujos interneto vertikalės kontūrai. Tik kol kas neaišku, koks vaidmuo joje piešiamas elektroninės prekybos atstovams.“