Marius Dubnikovas: kokią įtaką Lietuvai turės „PKN ORLEN" ir „Grupa LOTOS" susijungimas

Prasidėjus karui Ukrainoje, šių metų kovą koncernas „PKN ORLEN" paskelbė, jog ORLEN grupės prioritetas yra užtikrinti savo naftos perdirbimo produktų gamyklų veiklos tęstinumą ir, tuo pačiu, Lenkijos bei viso regiono, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Čekiją ir Slovakiją, energetinį saugumą. Kaip manote, ar dviejų Lenkijos energetikos milžinių – „PKN ORLEN" ir „Grupa LOTOS" – susijungimas gali daryti kokią tiesioginę įtaką stiprinant Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetinį saugumą?

Susijungimas yra labai svarbus, nes tai stambina įmones, ypatingai energetikos įmones, kurios tapo labai aktualios Rusijos karo prieš Ukrainą ir Rusijos ekonominio karo prieš Europą kontekste. Įmonių susijungimas leidžia daryti didesnes investicijas. Pirma, atsiranda didesnio kapitalo pritraukimo galimybė. Antra, kapitalo sukoncentravimas leidžia efektyviau šį kapitalą panaudoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog įmonė galės toliau vystyti iškastinio kuro ir energijos perdirbimą. Šių pajėgumų Europoje trūksta ir jie yra labai svarbūs.

Vertinant susijungimo reikšmę Lietuvai, galima tikėtis, jog stiprėjant koncernui „PKN ORLEN", Mažeikių rajonas, kuriame yra įsikūrusi ORLEN valdoma naftos perdirbimo produktų gamykla, gali sulaukti didesnių investicijų. Lietuvai, Baltijos regionui ir Lenkijai koncernų sujungimas yra susijęs su saugumu. Iš istorijos žinome, jog perdirbimo galimybių turėjimas reiškia saugumą ir patvirtina, kad regionas, kuriame yra veikianti naftos perdirbimo produktų gamykla, turės iš naftos išgaunamą kurą. Taip pat tai yra garantas, jog regionas turės pajamas ir naudą gaus tiek fiziniai asmenys, t.y. žmonės, kurie dirba, tiek įmonės, kurios aptarnauja naftos perdirbimo produktų gamyklą.

ORLEN Lietuva

© Organizatorių nuotr.

Dviejų įmonių susijungimas ir jo pagrindu sukurta daugiafunkcinė organizacija kartu turi galimybę sujungti investiciniams projektams numatytas lėšas. Ar tai gali leisti sėkmingai įgyvendinti energetikos transformacijos projektus, garantuoti ekonominį atsparumą prisitaikant prie rinkų pokyčių?

Taip, šis susijungimas gali leisti laisviau plėtoti energijos šaltinių, nesusijusių su iškastiniu kuru, plėtrą, t.y. atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių gamybos įrenginių statybą, kuri yra neišvengiama ir būtina. Mes turėjome kelis etapus. Vienas etapas tai fiziniai asmenys ir namų ūkiai, kurie daug prisidėjo prie atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių statinių statybos (stogai dengiami saulės baterijomis, statomos mini vėjo elektrinės ir pan.). Tačiau mes vis tiek neišvengsime proceso, kai valstybė ir didysis kapitalas turės investuoti į infrastruktūros plėtrą ir didesnius gamybinius pajėgumus. Kalbu apie saulės, vėjo, jūros vėjo parkų statybą, kurioms reikės milžiniškų investicijų. Namų ūkiai šiame procese dalyvauti nebegalės, tokioms statyboms reikalingas valstybinis ir stambusis kapitalas. Susiliejant energetikos kompanijoms, susidarys galimybė įgyvendinti tokias investicijas. Ir tai garantuos, jog šalys, kurios valdo tokias bendroves, taps nepriklausomomis.

Mes esame lūžio taške. Iki šiol energetika buvo apribota geografija, t.y. naftą turi rusai, norvegai, Amerikos žemynas, arabai. Visos likusios valstybės, kurios iš savo žemės negali išgauti naftos, buvo priverstos už tai mokėti daug, vertinant tiek kainos, tiek saugumo aspektu. Karas Ukrainoje paspartino revoliuciją, t.y. paspartino energetinį nepriklausomumą, kai energija tampa nepriklausoma nuo geografijos. Tai reiškia nereikia turėti žemėje naftos ar dujų, reikia tik finansinių galimybių investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių gamybos įrenginių statybą. Norint daryti investicijas, reikia turėti stiprų užnugarį kapitalo pavidalu. Stiprų kapitalą turinti įmonė gali lengviau pritraukti lėšas tiek iš bankinio sektoriaus, tiek iš rinkos. Taigi, susijungimas sykiu reiškia ir didesnio kapitalo pritraukimą.

Ar šis susijungimas, Jūsų manymu, leidžia ORLEN stoti į vieną gretą su tokiomis Europos energetikos milžinėmis, kaip Austrijos OMV, Ispanijos „Repsol", Prancūzijos „Total" bei Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell"?

Žiūrint plačiau, Lenkijos ambicijos ir galimybės tapti tiek finansų centru, tiek finansine galia Centrinėje Europoje, yra pagrįstos. Susijungus „LOTOS" ir „ORLEN", koncernas regione tampa labai įtakingas ir tikrai gali stoti šalia pasaulinių brand'ų.

Nuo 2008 metų Europoje, optimizuojant veiklą, buvo uždaryta daugiau nei 30 naftos perdirbimo produktų gamyklų („Gunvor" gamykla Antverpene, „Neste" gamykla Nantalyje, „Galp" gamykla Porte, „Exxon Mobil" gamykla Slagene, „Total" gamykla Grandpiuts ir kt.). Prieš susijungimą LOTOS, kaip savarankiška įmonė, daugiausia koncentravosi ties naftos perdirbimu, o ši veikla yra labai priklausoma nuo išorinių veiksnių, tokių kaip naftos kainos, valiutų kursas ir teisinio reglamentavimo pokyčiai. Atsižvelgiant į Europoje bei visame pasaulyje vykstančius pokyčius naftos perdirbimo pramonėje, ar gali ORLEN ir LOTOS susijungimas apsaugoti LOTOS nuo galimo uždarymo?

Tuometinė tendencija buvo bloga ir sunkiai ekonomiškai pagrindžiama. Šiuo metu situacija pasikeitė – stebimas gamybinių pajėgumų trūkumas. Situacija rinkoje rodo, jog „LOTOS" uždarymo įmanoma išvengti dėl to, kad atsirado perdirbimo poreikis. Sykiu, koncernų susijungimas sustiprino, atsirado galimybės pritraukti papildomas investicijas ir išlikti rinkoje. Tai savalaikis sprendimas, kurį padiktavo situacija.

Prieš 16 metų Lenkijos koncernui PKN ORLEN įsigijus vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą, kuri tuomet vadinosi „Mažeikių nafta", būta daug diskusijų, komentarų apie pagrindinį akcininką ir jo planus investuoti Lietuvoje veikiančioje gamykloje. Kaip Jūs vertinate šį Lenkijos kapitalo 2006 m. sprendimą bei kokį vaidmenį ši investicija atlieka dabar Lietuvoje ir visame Baltijos regione?

Ši investicija sustiprino Lietuvos ekonomiką, nes tai yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Tai labai stipri regiono įmonė, kuri šiam regionui, nedarbo lygiui Mažeikiuose daro didžiulę įtaką. Svarbi tiek pati įmonė, tiek su ja susijusios rangos organizacijos, bendrovės, aptarnaujančios naftos perdirbimo produktų gamyklą. Tai Lietuvos kapitalo įmonės. Todėl šios investicijos vertinimas yra tiktai teigiamas.

Lenkija vis labiau tampa partnere Lietuvai. Tokios investicijos yra labai svarbios ir stiprina šalių tarpusavio ryšius. Tai yra tarsi įsipareigojimas, ir, sykiu, vienas iš svertų, kuris priverčia šalis bendradarbiauti arba, kritiniu atveju, ginti vienai kitą. Nes tai yra savo kapitalo apsaugojimas.

Taip pat, tokių didelių investicijų buvimas reiškia, kad Lenkija pažįsta Lietuvos kraštą. Ji privalo bendrauti su lietuviais, pažinti jos aplinką, žmones. Tas šešiolikos metų bendradarbiavimas yra stiprus Lenkijos pareiškimas ir veiksmas, kuris davė naudą. Tai akivaizdu. Mes matome kokios yra Rytų kaimynų intencijos – manipuliuoti kainomis, uždaryti/atidaryti sklendes. Būtų daug blogiau, jeigu mes Mažeikiuose turėtume rusišką kapitalą. Čia ir yra atsakymas.