Kaip elgiamės su jūra, taip elgiamės su savo ateitimi. Tokia mintis nuskambėjo „Klaipėda Manifesto“ konferencijoje, kurios dalyviai pabrėžė mėlynosios ekonomikos svarbą kovojant su klimato kaita ir siekiant sumažinti savo energetinę priklausomybę.
„Klaipėda Manifesto“ žinutė Europai: jūra – mūsų ateitis
© Domas Rimeika

Jūrinė pramonė Europoje yra sukūrusi beveik 4,5 mln. darbo vietų, o jos metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų. Lietuvos uostamiestis turi ambicingą siekį tapti mėlynosios ekonomikos epicentru.

Diskusijai, kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą, Klaipėdoje, Kultūros fabrike, surengtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ rugsėjo 15-16 d. būrėsi politikos formuotojai, verslo atstovai, mokslininkai, akademikai ir žmonės, besidomintys mėlynąja ekonomika. Pranešėjai vieningai sutarė, kad kaip niekad svarbu skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.

Daug dėmesio skirta atsinaujinančios energetikos temai – vėjo parkų vystymas jūroje yra vienas Europos Sąjungos (ES) prioritetų. Tai būdas mažinti šalių priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir skatinti švarius energijos gamybos būdus.

Išsamiai aptartos ir kitos glaudžiai su mėlynuoju proveržiu susijusios temos: kibernetinis saugumas, skaitmenizacija ir jūrinės technologijos, jūriniai startuoliai, investicijos regione, jūros gėrybių gamyba ir prekyba.

„Klaipėda Manifesto“ konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad didžiulį potencialą vystant jūrinę pramonę turi tu ne tik Klaipėda ir čia veikiantys verslai. Jūrinės valstybės statusas atveria naujus verslo, inovacijų ir tyrimų galimybes visos Lietuvos ir įvairiausių sektorių atstovams.

Žaliojo kurso dalis

Mėlynosios ekonomikos vystymas yra vienas pagrindinių Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ prioritetų.

„Klaipėda Manifesto“ yra žinutė, kad mes esame ištikimi vertybėms, dėl kurių susitarėme dar 2018 metais. Per pastaruosius penkerius metus, net per pastaruosius penkis mėnesius pasaulis pasikeitė dramatiškai. Kitais metais pasikeis ir Klaipėdos valdžia, bet tikiu, kad laikysimės to paties kurso ir tų pačių vertybių. Tam kad „Klaipėda Manifesto“ nebūtų tik žinutė, turime imtis veiksmų“, – konferencijos svečius sveikimo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad mėlynosios ekonomikos vystymas yra neatsiejama ES žaliojo kurso dalis.

„Tai yra išskirtinė ūkio šaka. Mes esame priklausomi nuo vandenynų ir jūrų. Ši priklausomybė reiškia ir didelę atsakomybę,“ – sakė jis.

V. Sinkevičius pabrėžė, kad dėmesys vandenynams ir jūrai svarbus ne tik kovojant su klimato kaita, bet ir prisitaikant prie dabartinio geopolitinio klimato. Pavyzdžiui, siekiant tapti mažiau priklausomais nuo Rusijos ir skatinti žaliąją energiją, tiek Briuselis, tiek ir vietos valdžia remia susitarimus vystyti vėjo jėgainių parkus jūrose.

Bendradarbiavimo stiprinimas regione svarbus ne tik siekiant užtikrinti tvarų sektoriaus vystymą ir padedant Klaipėdai įgyvendinti savo viziją tapti mėlynojo proveržio sostine.

„Klaipėda Manifesto“ žinutė Europai: jūra – mūsų ateitis
© Domas Rimeika

„Svarbu parodyti, kad mes esame susivieniję šioje naujoje geopolitinėje realybėje“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Norvegijos ambasadorius Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad išskyrė dviejų šalių bendradarbiavimo ir alternatyvių partnerysčių poreikį. Europai siekiant energetinės nepriklausomybės, Norvegijos gamtinių dujų tiekimas Europai įgyja vis didesnę reikšmę. Tinkamas vandenynų išteklių panaudojimas yra svarbus ne tik regiono klestėjimui, bet ir, pavyzdžiui, maisto trūkumo problemos visame pasaulyje sprendimui.

Europos dėmesys

2021 metais Europos Komisija (EK) išleido komunikatą, pabrėžiantį, kad mėlynoji ekonomika gali tapti idėjų ir inovacijų terpe bei prisidėti prie planetos saugojimo ateities kartoms.

Vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas, kaip ir COVID–19 pandemija, pasėjo nerimą, kad ambicingus ES žaliosios energetikos planus, tokius kaip palaipsnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kieko mažinimą, teks padėti į šalį. Tačiau, EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, Rusijos agresija Ukrainoje tik sustiprino ES ryžtą laikytis žaliojo kurso.

„Dabar mes netgi kalbame apie dar ambicingesnius žaliosios energetikos planus“, – sakė M. Vaščega. Vėjo energetikos jūroje plėtra turėtų vykti sparčiau, ES valstybėms narėms jau pradėjus dairytis jėgainėms tinkamų vietų.

Be to, pabrėžė jis, nemaža dalis ES 750 mlrd. eurų fondo, įsteigto ekonomikos gaivinimui koronaviruso protrūkio metu, skirta atsinaujinančios energetikos projektams.

„Kiekvienos krizės metu atsiranda balsų, sakančių, kad dabar yra ne laikas laikytis žaliojo kurso ir investuoti. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungai pavyko susitelkti“.

M. Vaščega pabrėžė, kad karas Ukrainoje kaip tik lėmė didesnį ES dėmesį vėjo, saulės energetikai. Šią savaitę paskelbta ir 3 mlrd. eurų vandenilio banko iniciatyva, skirta mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro didinant atsinaujinančio vandenilio gamybą Europoje.

„Klaipėda Manifesto“ žinutė Europai: jūra – mūsų ateitis
© Domas Rimeika

Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip siekti ambicingų tikslų, mažinti energetinę priklausomybę ir vystyti žaliąją energetiką. 2015 metais Klaipėdoje prisišvartavęs „Independence“ terminalas prisidėjo prie stiprios suskystintų gamtinių dujų specialistų bendruomenės kūrimo ir padėjo pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, jau kitais metais vyks tarptautinis aukcionas vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti – Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką.

Galimybės visiems

Mėlynosios ekonomikos vystymas atveria daug naujų horizontų. Gilias tradicijas jau turinčios įmonės turi progą diegti inovacijas procesų efektyvumo didinimui, pritaikyti modernias technologijas laivų statybai ar uosto valymui, akvakultūros sektoriaus vystymui ar mėlynųjų biotechnologijų tyrinėjimui.

Jūrinei ekonomikai reikia įvairių sričių specialistų, tarp jų – ir kibernetinio saugumo. „Tai nėra vien tik technologijų, bet ir verslo, žmonių ir saugumo klausimas“, – pabrėžė kibernetinio saugumo kompanijos „Cybint Solutions“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Roy Zur. Uostai ir laivai dažnai priskiriami kritinei infrastruktūrai, nuo kurių priklauso ne tik verslo (ne)sėkmė, bet ir šalies saugumas – specialistai saugo ne tik informacines, bet ir operacines technologijas, ir tai yra sudėtingas iššūkis.

Diskusijos apie kibernetinį saugumą dalyviai prisiminė 2017 metus, kai Danijos laivybos milžinė „Maersk“ patyrė vadinamąją ransomware ataką – tokio išpuolio metu kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužia į instituciją, užšifruoja duomenis ir reikalauja dažnai ir milijonų siekiančios išpirkos mainais į duomenis atkuriantį šifro raktą. Tokia ataka gali sužlugdyti įmonę ir netgi turėti socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių, todėl kibernetinė sauga ir mėlynojoje ekonomikoje vaidina itin svarbią rolę.

Vienas „Klaipėda Manifesto“ tikslų buvo atskleisti Klaipėdos potencialą Norvegijos verslo atstovams bei atkreipti Lietuvos verslininkų, ypač startuolių, dėmesį į jūrinę industriją.

Konferencijos dalyviai, paprašyti vienu žodžiu apibūdinti mėlynąją ekonomiką, vardino: ateitis, ambicija, tvarumas, potencialas, inovacijos, bendradarbiavimas.

Konferenciją organizavo „Klaipėda ID“ ir Norvegijos ambasada Lietuvoje kartu su partneriais: Klaipėdos universitetu, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Lietuvos-Norvegijos ir Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais bei „Shipping & Offshore Network“ Osle.

Renginį finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Norvegijos ambasada Lietuvoje ir „EEA

and Norway Grants“. Renginį rėmė Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, „Höegh LNG“ ir

„Nordnix“, pagrindinis rėmėjas – „RWE Renewables“.

Reklama
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Ne priešas, o sąjungininkas: kodėl e. parduotuvės turėtų užtikrinti galimybę prekes grąžinti kuo paprasčiau?

E. komercijai užimant vis svarbesnę rolę vartotojų gyvenime, Lietuvos pardavėjai privalės skirti...

Prabangus NT projektas Kunigiškėse dar nebaigtas, o jau rezervuota daugiau nei pusė būstų – architektūra ir kaina įspūdinga

Jau spalio mėnesį bus užbaigtas naujas, nišinis pajūrio NT projektas , kurį sudaro tik 8...

Kaune dvi dienas ūžė „Oktoberfestas“: šventės vizija – tapti artimiausia Baltijos regiono alternatyva Miunchenui (1)

Nuotaikingos bavariškos melodijos, šokiai ant suolų, specialiai šventei išvirti gėrimai, gardus...

„Pigu.lt“: marketplace’o pardavimai kitąmet pasieks 100 mln. eurų

Trečius veiklos metus mininti „ Pigu.lt Marketplace“ prekyvietė per šį laikotarpį pasiekė...

Aplink pasaulį – per 30 dienų. Sveikus įpročius kurianti Workland bendruomenė įveikė iššūkį

Sveiko gyvenimo būdo svarbą supranta kiekvienas, o apie tokios gyvensenos įtaką ilgaamžiškumui...

Top naujienos

Karybos ekspertas Ždanovas – apie tai, ką daro Rusijos generolai: vaizdo įrašai parodo kraupią realybę (7)

Ukrainos kariuomenei toliau sėkmingai puolant, viešoje erdvėje gausiu filmuotos medžiagos,...

Leonid Bershidsky

„Bloomberg“: Putino laukia nelinksmas gimtadienis, situacija jam darosi pavojinga (4)

Dabar jau žinome: net ir tokioje griežtai kontroliuojamoje šalyje kaip Rusija karinių...

Karas Ukrainoje. Išlaisvintame Lymane – sukrečiantis radinys: aptikta masinė kapavietė Ukrainiečiai skelbia smogę viešbučiui Chersone su rusų pareigūnais (6)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Stiprus vėjas trukdys pasidžiaugti sugrįžtančia šiluma: termometrai rodys seniai nematytus skaičius

Ketvirtadienio dieną per Lietuvą slinks mažai aktyvus šaltasis atmosferos frontas. Debesuotumas...

Kraupi avarija Priekulės aplinkkelyje: kaktomuša susidūrė du automobiliai, vienos moters būklė sunki dėl avarijos kelias buvo nepravažiuojamas  (1)

Trečiadienio vakarą Priekulės aplinkkelyje du automobiliai susidūrė kaktomuša, sužaloto du...

Tarptautiniame fronte – čempionų meistriškumo pamoka „Rytui“

Pergalingai vietiniame fronte startavęs Vilniaus „Rytas“ trečiadienį vakare patyrė pirmą...

Vilniaus gatvėje – drastiškas vaizdas: tai nufilmavę žmonės atpažino garsų advokatą (32)

Vilniuje gatvėje žmonės tapo liudininkais, kaip išsiskyrusių tėvų konflikto įkarštyje vaikas...

Zelenskis patvirtino: Ukraina sieks priimti pasaulio čempionato kovas (1)

Ukraina prisijungė prie jungtinės Ispanijos ir Portugalijos paraiškos surengti FIFA 2030 metų...

Sniego pilys

Silpnavalis, nekonfliktiškas ir mėgstantis išgerti – taip žvalgyba apibūdino Brežnevo sūnų, tuo tarpu proproanūkis elgetauja Turkijoje

Teigiama, kad įtakingų tėvų vaikai gimsta „su auksiniu šaukštu burnoje“. Tačiau SSRS...

SuTaupyk

Apsipirkdamas Lenkijoje lietuvis rado gudrų būdą išleisti dar mažiau: dauguma apie tai net nežino Vardija pasikeitusias lenkiškas kainas ir kas vis dar pigiau nei Lietuvoje (2)

Reguliariai Lenkijoje apsipirkinėjantys Pietų Lietuvos rajonų gyventojai pastebi, kad kaimyninėje...